Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Sterna caspiaPlėšrioji žuvėdra Sterna caspia Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Chordiniai Chordata
Plėšrioji žuvėdra
| Sterna caspia | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Plėšrioji žuvėdra (Sterna caspia) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Sterna caspia Pallas, 1770 |
Plėšrioji žuvėdra (Sterna caspia) – žuvėdrinių (Sternidae) šeimos paukštis. Didžiausias savo gentyje, 127 - 140 cm ilgio sparnai, 48 - 56 cm kūnas ir sveria apie 574 - 782 g. Kojos juodo atspalvio, viršutiniai sparnai pilki, baltos spalvos krūtinė ir kaklas, galvutė juoda su ryškiai raudonu snapu. Garso tembras panašus į garnio.
Šios žuvėdros dažniausiai veisiasi pavasarį ir vasarą prie didelių ežerų, jūrų pakrančių Šiaurės Amerikoje, Europoje, Azijoje, Afrikoje bei Australijoje. Jauniklių inkubacija trunka apie 27 d. Žiemą žuvėdros emigruoja į pietų pakrantes, Indiją ir Pietų Ameriką.
Maitinasi daugiausiai žuvimi, retkarčiais vabzdžiais, kitų paukščių kiaušiniais. Gali skraidyti 60 km nuotoliu nuo savo kolonijos, kad susirastų maisto.
Pasaulyje apytiksliai 50 000 plėšriųjų žuvėdrų, Baltijos jūros pakrantėse 1 400 - 1 475 porų.
-
-
-
- Adult - juvenil.
Nuorodos
- http://www.sdakotabirds.com/ Tinklalapis apie plėšriąsias žuvėdras. (Angl.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Plėšrioji žuvėdra, Kas yra Plėšrioji žuvėdra? Ką reiškia Plėšrioji žuvėdra?
Sterna caspiaPlesrioji zuvedra Sterna caspia Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Sejikiniai pauksciai Charadriiformes Seima Zuvedriniai Sternidae Gentis Sterna Rusis Plesrioji zuvedra Sterna caspia BinomasSterna caspia Pallas 1770 Plesrioji zuvedra Sterna caspia zuvedriniu Sternidae seimos paukstis Didziausias savo gentyje 127 140 cm ilgio sparnai 48 56 cm kunas ir sveria apie 574 782 g Kojos juodo atspalvio virsutiniai sparnai pilki baltos spalvos krutine ir kaklas galvute juoda su ryskiai raudonu snapu Garso tembras panasus į garnio Sios zuvedros dazniausiai veisiasi pavasarį ir vasara prie dideliu ezeru juru pakranciu Siaures Amerikoje Europoje Azijoje Afrikoje bei Australijoje Jaunikliu inkubacija trunka apie 27 d Ziema zuvedros emigruoja į pietu pakrantes Indija ir Pietu Amerika Maitinasi daugiausiai zuvimi retkarciais vabzdziais kitu pauksciu kiausiniais Gali skraidyti 60 km nuotoliu nuo savo kolonijos kad susirastu maisto Pasaulyje apytiksliai 50 000 plesriuju zuvedru Baltijos juros pakrantese 1 400 1 475 poru Adult juvenil Nuorodoshttp www sdakotabirds com Tinklalapis apie plesriasias zuvedras Angl