Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pirmasis anglų afganų karas karas tarp britų ir afganų vykęs 1839 1842 m Pirmasis anglų afganų karasBritų indų pasitrauk
Pirmasis anglų afganų karas
Pirmasis anglų-afganų karas – karas tarp britų ir afganų, vykęs 1839−1842 m.
| Pirmasis anglų-afganų karas | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
Britų-indų pasitraukimo kolonos ariergardas, skirtas sulaikyti afganus nuo atakos iš užnugario. Autorius − William Barns Wollen, nutapytas 1898 m. | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Afganistano emyratas | Britų imperija | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Dostas Muhamedas Akbaras Chanas | William Elphinstone | ||||||
Istorija
Pirmasis anglų-afganų karas kilo britams siekiant plėsti įtaką Vidurinėje Azijoje, kaip atsvarą Rusijos imperijos įtakos plitimui. XIX a. pr. britai kontroliavo beveik visą Indiją. Vienintelė likusi galinga Indijos valstybė tuo metu buvo Pandžabe įsikūrusi , vadovaujama . Rusijos imperija tuo metu plėtė savo valdas Vidurinėje Azijoje ir faktiškai kontroliavo Irano šachų Kadžarų politiką. Vyko varžymasis dėl prekybinių kelių Vidurinėje Azijoje ir britai tikėjo, kad jų prekyba nebus saugi Indo upe, jei Rusijos imperijos įtaka pasieks Afganistaną. 1826 m. Afganistane naują valdančiąją Barakzajų dinastiją užtvirtino emyras Dostas Muhamedas, kuris flirtravo su Rusijos ir Irano pasiuntiniais. Britai siekė palenkti Dostą Muhamedą savo pusėn, bet tai buvo sunku, nes Dostas buvo didžiulėje priešpriešoje su sikhų maharadža Randžitu Singhu dėl Pešavaro kontrolės. Savo ruožtu britai sutarė su Randžitu Singhu. 1830 m. britai pasiuntė Aleksandrą Bernsą diplomatinei kelionei po Vidurinę Aziją per Bucharą į Kabulą deryboms su Dostu. 1837 m. Rusija paskatino Irano ataką prieš Heratą, tuo metu dar valdytą afganų Sadozajų klano. Britai siekė, kad Heratas neatitektų Iranui. 1837 m. A. Bernso deryboms su Dostu žlugus britai nusprendė karine jėga jį pašalinti ir į Afganistano sostą pasodinti šachą Šudžą.
1838 m. spalio 1 d. britų Indijos generolas-gubernatorius lordas Oklandas paskelbė Simlos manifestą, kas buvo karo paskelbimas Dostui Muhamedui. Britai sudarė sąjungą su Randžitu Singhu, bet sikhų pajėgų dalyvavimas kare buvo simbolinis. 1839 m. kovo 10 d. britų-indų pajėgos, vadovaujamos Džono Kino, Bolano perėja įsiveržė į Afganistaną. Žygiuodami per Kandaharą ir Gaznį jie 1839 m. rugpjūčio 6 d. užėmė Kabulą, šachas Šudža patvirtintas nauju Afganistano emyru. Po gana lengvos pergalės logistiškai tapo sunku išlaikyti okupacinius garnizonus Afganistane. Dostas 1840 m. lapkričio 3 d. buvo paimtas į nelaisvę ir išsiųstas į Indiją, tačiau jo sūnaus Akbaro vadovaujami afganistaniečiai pradėjo įnirtingą pasipriešinimą. 1841 m. lapkritį sukilusiame Kabule buvo nužudytas A. Bernsas ir daugelis kitų. Lapkričio 22 d. generolo Džono Šeltono pajėgos buvo sumuštos sukilėlių prie Behmaru kalvų. Gruodžio 11 d. britai susitarė su afganais, kad jiems bus leista pasitraukti iš Kabulo, bet gruodžio 23 d. Akbarui nužudžius derybininkus šis susitarimas žlugo. 1842 m. sausio 1 d. vyriausiasis garnizono vadas Viljamas Elfinstonas susitarė su Akbaru, kad britams bus leista pasitraukti į Pešavarą. Sausio 6 d. 4500 kariškių ir 12 tūkst. civilių pradėjo žygį iš Kabulo. Šis žygis žiemos metu ir nuolat atakuojant afganų sukilėliams virto katastrofa. Sausio 10 d. Akbaro Chano pajėgos paėmė į nelaisvę generolus V. Elfinstoną ir Dž. Šeltoną. Pasitraukėlių likučiai buvo apsupti Džalalabade.
Iš Indijos britai suorganizavo žygį, kad išlaisvinti apsuptuosius Džalalabade ir išgelbėti britų armijos reputaciją po pasigailėtino atsitraukimo iš Kabulo. Balandį Kabule buvo nužudytas šachas Šudža. Balandžio 19 d. britų armija, vadovaujama generolo majoro Džordžo Poloko, pasiekė Džalalabadą. Rugsėjo 15 d. Dž. Poloko pajėgos užėmė Kabulą ir spalio 12 d. paėmus belaisvių pasitraukė. Tuo metu buvo pasikeitusi vadovybė D. Britanijoje ir naujasis Indijos generolas-gubernatorius erlas Elenboras 1842 m. spalio 1 d. Simlos proklamacijoje paskelbė britus pasitraukiant iš Afganistano. Dostas Muhamedas buvo paleistas ir 1843 m. susigrąžino valdžią Kabule.
Šaltiniai
- Enciklopedija Britannica
- Enciklopedija Iranica
- Gregory Fremont-Barnes The Anglo-Afghan Wars 1839–1919.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pirmasis anglų afganų karas, Kas yra Pirmasis anglų afganų karas? Ką reiškia Pirmasis anglų afganų karas?
Pirmasis anglu afganu karas karas tarp britu ir afganu vykes 1839 1842 m Pirmasis anglu afganu karasBritu indu pasitraukimo kolonos ariergardas skirtas sulaikyti afganus nuo atakos is uznugario Autorius William Barns Wollen nutapytas 1898 m Data 1839 m 1842 m Vieta AfganistanasRezultatas Afganistano pergaleKonflikto salysAfganistano emyratas Britu imperijaVadovai ir kariniai vadaiDostas Muhamedas Akbaras Chanas William ElphinstoneIstorijaPirmasis anglu afganu karas kilo britams siekiant plesti įtaka Vidurineje Azijoje kaip atsvara Rusijos imperijos įtakos plitimui XIX a pr britai kontroliavo beveik visa Indija Vienintele likusi galinga Indijos valstybe tuo metu buvo Pandzabe įsikurusi vadovaujama Rusijos imperija tuo metu plete savo valdas Vidurineje Azijoje ir faktiskai kontroliavo Irano sachu Kadzaru politika Vyko varzymasis del prekybiniu keliu Vidurineje Azijoje ir britai tikejo kad ju prekyba nebus saugi Indo upe jei Rusijos imperijos įtaka pasieks Afganistana 1826 m Afganistane nauja valdanciaja Barakzaju dinastija uztvirtino emyras Dostas Muhamedas kuris flirtravo su Rusijos ir Irano pasiuntiniais Britai sieke palenkti Dosta Muhameda savo pusen bet tai buvo sunku nes Dostas buvo didziuleje priespriesoje su sikhu maharadza Randzitu Singhu del Pesavaro kontroles Savo ruoztu britai sutare su Randzitu Singhu 1830 m britai pasiunte Aleksandra Bernsa diplomatinei kelionei po Vidurine Azija per Buchara į Kabula deryboms su Dostu 1837 m Rusija paskatino Irano ataka pries Herata tuo metu dar valdyta afganu Sadozaju klano Britai sieke kad Heratas neatitektu Iranui 1837 m A Bernso deryboms su Dostu zlugus britai nusprende karine jega jį pasalinti ir į Afganistano sosta pasodinti sacha Sudza 1838 m spalio 1 d britu Indijos generolas gubernatorius lordas Oklandas paskelbe Simlos manifesta kas buvo karo paskelbimas Dostui Muhamedui Britai sudare sajunga su Randzitu Singhu bet sikhu pajegu dalyvavimas kare buvo simbolinis 1839 m kovo 10 d britu indu pajegos vadovaujamos Dzono Kino Bolano pereja įsiverze į Afganistana Zygiuodami per Kandahara ir Gaznį jie 1839 m rugpjucio 6 d uzeme Kabula sachas Sudza patvirtintas nauju Afganistano emyru Po gana lengvos pergales logistiskai tapo sunku islaikyti okupacinius garnizonus Afganistane Dostas 1840 m lapkricio 3 d buvo paimtas į nelaisve ir issiustas į Indija taciau jo sunaus Akbaro vadovaujami afganistanieciai pradejo įnirtinga pasipriesinima 1841 m lapkritį sukilusiame Kabule buvo nuzudytas A Bernsas ir daugelis kitu Lapkricio 22 d generolo Dzono Seltono pajegos buvo sumustos sukileliu prie Behmaru kalvu Gruodzio 11 d britai susitare su afganais kad jiems bus leista pasitraukti is Kabulo bet gruodzio 23 d Akbarui nuzudzius derybininkus sis susitarimas zlugo 1842 m sausio 1 d vyriausiasis garnizono vadas Viljamas Elfinstonas susitare su Akbaru kad britams bus leista pasitraukti į Pesavara Sausio 6 d 4500 kariskiu ir 12 tukst civiliu pradejo zygį is Kabulo Sis zygis ziemos metu ir nuolat atakuojant afganu sukileliams virto katastrofa Sausio 10 d Akbaro Chano pajegos paeme į nelaisve generolus V Elfinstona ir Dz Seltona Pasitraukeliu likuciai buvo apsupti Dzalalabade Is Indijos britai suorganizavo zygį kad islaisvinti apsuptuosius Dzalalabade ir isgelbeti britu armijos reputacija po pasigailetino atsitraukimo is Kabulo Balandį Kabule buvo nuzudytas sachas Sudza Balandzio 19 d britu armija vadovaujama generolo majoro Dzordzo Poloko pasieke Dzalalabada Rugsejo 15 d Dz Poloko pajegos uzeme Kabula ir spalio 12 d paemus belaisviu pasitrauke Tuo metu buvo pasikeitusi vadovybe D Britanijoje ir naujasis Indijos generolas gubernatorius erlas Elenboras 1842 m spalio 1 d Simlos proklamacijoje paskelbe britus pasitraukiant is Afganistano Dostas Muhamedas buvo paleistas ir 1843 m susigrazino valdzia Kabule SaltiniaiEnciklopedija Britannica Enciklopedija Iranica Gregory Fremont Barnes The Anglo Afghan Wars 1839 1919