Piotras Sviatopolkas Mirskis

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Piotras Dmitrijevičius Sviatopolkas-Mirskis (rus. Пётр Дми́триевич Святопо́лк-Ми́рский) buvo Rusijos generolas, politikas ir policijos pareigūnas, gimęs 1857 m. rugpjūčio 30 d. Vladikaukaze, Rusijos imperijoje, ir miręs 1914 m. gegužės 29 d. Sankt Peterburge.

Jis buvo kilęs iš garsios Sviatopolk-Mirskių šeimos, sūnus generolo Dmitrijaus Ivanovičiaus Sviatopolko-Mirskio ir Gruzijos princesės Sofijos Orbeliani. Baigęs Puslapių korpusą 1874 m., pradėjo karinę tarnybą imperatoriškajame husarų pulke. Dalyvavo Rusijos-Turkijos kare (1877–1878 m.), už drąsą Kars mūšyje buvo apdovanotas. Vėliau studijavo Generalinio štabo akademijoje, kurią baigė 1881 m.

1895 m. paskirtas Penzos gubernatoriumi, o 1897 m. – Jekaterinoslavo gubernatoriumi. 1900 m. tapo vidaus reikalų ministro pavaduotoju ir Imperatoriškojo žandarų korpuso vadu. Po ministro Dmitrijaus Sipiagino nužudymo 1902 m. atsistatydino iš šių pareigų, tačiau buvo įkalbėtas tapti Vilniaus generalgubernatoriumi. Šiose pareigose jis įgyvendino liberalius pertvarkymus, siekdamas sumažinti tautinę įtampą, suteikė daugiau teisių tautinėms mažumoms ir sustabdė žydų pogromus.

1904 m. rugpjūtį, po vidaus reikalų ministro Vjačeslavo fon Plehve nužudymo, Sviatopolkas-Mirskis buvo paskirtas vidaus reikalų ministru. Jo paskyrimas buvo laikomas liberalų pergale prieš konservatorius. Ministro poste jis siekė įtraukti nuosaikių liberalų nuomones į vyriausybės politiką, leido vietos žemstvų nariams diskutuoti platesniais politikos klausimais ir koordinuoti programas, skatino spaudos ir religijos laisvę, siūlė išplėsti vietos savivaldos įgaliojimus bei panaikinti nereikalingus apribojimus tautinėms mažumoms.

Tačiau 1905 m. sausio 22 d. įvyko kruvinas sekmadienis – taikios demonstracijos Sankt Peterburge numalšinimas, per kurį žuvo daug žmonių. Nors Sviatopolkas-Mirskis teigė, kad neįsakė šaudyti į demonstrantus, jis prisiėmė atsakomybę ir tapo atpirkimo ožiu už šią tragediją. 1905 m. vasarį jis buvo pakeistas nauju vidaus reikalų ministru ir pasitraukė iš politinio gyvenimo.