Pietų poliaratis poliaratis einantis 66 33 44 p pl ir žymintis šiaurinę Antarkties ribą Šiaurės poliaratis yra toliausia

Pietų poliaratis – poliaratis, einantis 66° 33′ 44″ p. pl. ir žymintis šiaurinę Antarkties ribą. Šiaurės poliaratis yra toliausiai į šiaurę nutolusi pietų pusrutulio teritorija, kurioje stebima poliarinė naktis ir poliarinė diena (žiemos ir vasaros lygiadienių metu). Poliaračio riba nėra fiksuota ir kinta priklausomai nuo svyravimų.

Poliaračio ilgis maždaug 16 000 km, o plotas už poliarinio rato – apie 20 mln. km². Tai sudaro 4 % Žemės paviršiaus.

Pietų poliaratis apima praktiškai visą Antarktidos žemyną (su aplinkinėmis jūromis ir salomis), tik šiaurinis Antarktidos pusiasalio galas ir kelios pakrančių teritorijos yra į šiaurę nuo poliaračio. Dėl rūstaus Antarkties klimato, jokių nuolatinių gyvenviečių nei šalia poliaračio, nei į pietus nuo jo nėra (tik tyrimų stotys).

Pietų poliaračio šiaurinis atitikmuo – šiaurės poliaratis.

Šaltiniai

poliaračiai(parengė Arūnas Bukantis). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-10-07).
Nuttall, Mark (2004). Encyclopedia of the Arctic Volumes 1, 2 and 3. Routledge. p. 115. ISBN 978-1579584368. Suarchyvuota iš originalo 15 January 2023. Nuoroda tikrinta 26 July 2016.
William M. Marsh; Martin M. Kaufman (2012). Physical Geography: Great Systems and Global Environments. Cambridge University Press. p. 24. ISBN 978-0-521-76428-5. Suarchyvuota iš originalo 2023-01-15. Nuoroda tikrinta 2021-11-27.

[1] račiai(parengė Arūnas Bukantis). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-10-07).

[2] Nuttall, Mark (2004). Encyclopedia of the Arctic Volumes 1, 2 and 3. Routledge. p. 115. ISBN 978-1579584368. Suarchyvuota iš originalo 15 January 2023. Nuoroda tikrinta 26 July 2016.

[3] William M. Marsh; Martin M. Kaufman (2012). Physical Geography: Great Systems and Global Environments. Cambridge University Press. p. 24. ISBN 978-0-521-76428-5. Suarchyvuota iš originalo 2023-01-15. Nuoroda tikrinta 2021-11-27.