Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos santykiai politiniai diplomatiniai kariniai ekonominiai ir kultūriniai Šiaurės Korėjos
Pietų ir Šiaurės Korėjos santykiai
Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos santykiai – politiniai, diplomatiniai, kariniai, ekonominiai ir kultūriniai Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos ryšiai po Korėjos padalijimo iki šių dienų.
Nuo padalijimo iki Korėjos karo pabaigos
Po Japonijos pasidavimo Antrajame Pasauliniame kare 1945 m. rugpjūčio 15 d., laimėjusios šalys turėjo nuspręsti tolimesnę Korėjos padėtį. Pagal 1943 m. gruodžio 1 d. , Korėja turėjo tapti nepriklausoma, tačiau tai turėjo būti daroma palaipsniui, su kitų šalių priežiūra. Jomis tapo JAV ir Sovietų Sąjunga, pasidalinusios Korėją nuo 38 lygiagretės atitinkamai į pietinę ir šiaurinę dalis. Rugpjūčio 24 d. sovietai įžengė į Pchenjaną ir įsteigė savo karinę valdžią, o po poros savaičių, rugsėjo 8 d., amerikiečiai įkūrė Jungtinių Valstijų karinę valdžią Seule. Nors šalyje vyko aktyvios diskusijos, kokia turėtų būti Korėja po nepriklausomybės atgavimo (kapitalistinė, korporatyvistinė, socialistinė ar komunistinė), veikiamos prasidedančio Šaltojo karo, abi pusės siekė, kad būsima valstybė atitiktų jų globalius strateginius tikslus, ir palaikė joms palankias šalies politines jėgas. Dėl to su Sovietų Sąjungos pagalba šiaurėje įsitvirtino stalinistinis-komunistinis vienpartinis režimas su Kim Ir Senu priešakyje, o pietuose – JAV palaikoma demokratinė santvarka, kurioje vyravo konservatyvūs dešinieji. Tokiu būdu iš pat pradžių tarp abiejų valstybių buvo įtvirtintas ideologinis nesutarimas ir formuojami skirtingi raidos modeliai.
Nors 1947 m. vyko derybos dėl abiejų Korėjų suvienijimo, jos nebuvo sėkmingos ir kiekvienoje pusėje vyko savarankiškų valstybių kūrimas. 1948 m. liepos 17 d. pietinėje dalyje įsigaliojo naujoji konstitucija ir rugpjūčio 15 d. buvo oficialiai įkurta Korėjos Respublika. Šiaurinėje dalyje konstitucija įsigaliojo rugsėjo 9 d. ir tą pačią dieną buvo paskelbtas Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos įkūrimas.
1948–1950 m. tarp Šiaurės ir Pietų vis stiprėjo konfrontacija, pasireikšdavusi tiek per retoriką, tiek ir per nedidelius konfliktus pasienyje. Sulaukusi Tarybų Sąjungos ir Kinijos palaikymo, 1950 m. birželio 25 d. Šiaurės Korėjos kariuomenė pradėjo Korėjos karą puldama Pietų Korėją ir greitai užimdama beveik visą pusiasalį. Tačiau JTO Saugumo Tarybos sprendimu tarptautinės pajėgos (daugiausia JAV) sustabdė puolimą ir priartėjo prie Kinijos sienos. Į karą įsitraukus Kinijos armijai ir (neoficialiai) dalyvaujant TSRS instruktoriams, padėtis stabilizavosi. 1953 m. liepos 27 d. buvo pasirašytos paliaubos, Šiaurės ir Pietų teritorijos išliko tokios pačios, kaip ir prieš karą.
Šaltojo karo laikotarpis
Pak Čionghy valdymo laikotarpiu buvo pradėtas ryšių su Šiaurės Korėja atnaujinimas. 1972 m. liepos 4 d. po slaptų derybų pasirašytas abiejų valstybių komunikatas, skelbęs dialogą susivienijimo klausimu, tačiau padėtis pusiasalyje liko įtempta, nepaisant keleto aukšto lygio susitikimų. 1973 m. derybos sužlugo, Šiaurei reikalaujant Pietuose įvykdyti žymias politines permainas. 1974 m. atrasti slapti tuneliai po demilitarizuota zona tik pablogino santykius, sustiprėjo tarpusavio nepasitikėjimas.
1983 m. spalio 9 d. Šiaurės Korėjos spectarnyboms Jangone (Birma (dabar Mianmaras)) surengus išpuolį prieš prezidento Čion Duhano vadovaujamą Pietų Korėjos vyriausybinę delegaciją žuvo 17 delegacijos narių, įskaitant keturis ministerijų vadovus. Nepaisant šio įvykio, 1984 m. sausį Vašingtone buvo pradėtos trišalės Šiaurės, Pietų ir JAV derybos. Pagrindiniu klausimu tapo JAV ir Šiaurės Korėjos taikos sutartis, tačiau nepavykus susitarti dėl jos sąlygų, derybos kovo mėnesį žlugo. Iš jų pasitraukus Amerikai, dialogas tarp Šiaurės ir Pietų tęsėsi, buvo aptariami humanitariniai, ekonominiai, sporto klausimai. 1985-tieji žymėjo glaudžiausio bendradarbiavimo laikotarpį, kuomet šalys leido susitikti per karą išskirtoms šeimoms, vyko kultūriniai mainai. Spalio mėnesį Pietų pusė pasiūlė Korėjos viršūnių susitikimo idėją, tačiau Šiaurei reikalaujant atšaukti Pietų Korėjos ir JAV kasmetines karines pratybas, derybos vėl pasiekė aklavietę.
Artėjanti 1988 m. Seulo olimpinėms žaidynėms, Šiaurės Korėja įvairiais būdais stengėsi paveikti jų organizavimą. Siekiant sukelti sumaištį, 1987 m. lapkričio 29 d. jos agentai susprogdino Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą virš Indijos vandenyno, žuvo 115 žmonių. Pietų Korėja galiausiai inicijavo slaptas derybas su Šiaure, kuriose pastaroji pasižadėjo nevykdyti išpuolių per olimpines žaidynes, jeigu Pietūs suteiks milijardo JAV dolerių vertės ekonominę pagalbą.
Kim Čen Iro valdymas, Saulės Šviesos politika
Po Kim Ir Seno mirties 1994 m., Šiaurės Korėjos vadovu tapo jo sūnus Kim Čen Iras. Jau pirmieji jo valdymo metai parodė, kad nesiekiama jokių žymesnių reformų santykiuose su Pietų Korėja.
Pradedant 1993 m. svarbiu klausimu abiejų valstybių santykiuose tapo branduolinės Šiaurės Korėjos ambicijos. Tais metais šalis neįsileido TATENA inspektorių ir pagrasino pasitrauksianti iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, kurią ji buvo pasirašiusi 1985 m. 1993 m. gruodį CŽV paskelbė, kad Šiaurės Korėja tikriausiai turi bent vieną branduolinį užtaisą. Situaciją ėmėsi spręsti JAV, buvo pasirašyti susitarimai, jog Šiaurės Korėja atsisakys sodrinimo technologijų.
Siekdama mobilizuoti gyventojų paramą, 1996 m. balandį Šiaurės Korėjos vadovybė paskelbė nebesilaikysianti 1953 m. paliaubų ir pasiuntė karinius dalinius į demilitarizuotą zoną. Krizė buvo sureguliuota po ilgų derybų, kuriose dalyvavo JAV ir Kinija.
1998 m. naujai išrinktas Pietų Korėjos prezidentas Kim Dedžiunas inicijavo naujos bendravimo su Šiaurės Korėja strategijos kūrimą. Ji buvo pavadinta Saulės Šviesos politika ir rėmėsi bendradarbiavimo skatinimu. Tų pačių metų balandį abi šalys atnaujino derybas Pekine. Šiaurė siekė išsiderėti 200 000 tonų trąšų, tačiau nesutiko su Pietų pasiūlymu, kad už pagalbą maistu būtų surengtas išskirtų šeimų susitikimas. Derybos baigėsi neradus sutarimo. 1999 m. birželį jos buvo atnaujintos, tačiau nutrūko kai to paties mėnesio 15 d. įvyko abiejų valstybių jūrų pajėgų konfliktas.
2000 m. balandį įvyko santykių atšilimas ir buvo susitarta dėl abiejų pusių lyderių susitikimo. Birželį Kim Dedžiunas nuvyko į Pchenjaną ir pasirašė penkių punktų susitarimą, apimantį karinės įtampos mažinimą, taikos stiprinimą, išskirtų šeimų susitikimą ir ekonominių, socialinių bei kultūrinių ryšių plėtrą. Tuo pat metu įvyko ir išskirtų šeimų susitikimas. Tolimesnės derybos buvo lėtos, tačiau iki metų galo buvo susitarta dėl konkrečių humanitarinių ir saugumo klausimų. Tarp jų buvo sprendimas atnaujinti ir pradėti naudoti abi šalis jungiančias geležinkelio linijas, tęsti išskirtų šeimų susitikimus; 2001 m. surengti Kim Čen Iro vizitą į Seulą. Praktikoje daugelis šių ir kitų susitarimų buvo prastai įgyvendinami, Kim Čen Iro vizitas bei šeimų susitikimai taip ir neįvyko. 2001 m. santykiai vėl suprastėjo ir aktyvesnės derybos buvo atnaujintos 2002-taisiais. Tuometinis ministrų lygio susitikimas buvo nukreiptas į ekonominių ryšių stiprinimą, tačiau jas nutraukė žinia apie Šiaurės vykdomą atominę programą ir galimai kuriamą atominį ginklą.
Šiaurės vykdoma atominė programa greitai atšaldė dvišalius santykius. 2003 m. sausio 10 d. šalis pasitraukė iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ir 2005 m. vasario 10 d. pasiskelbė turinti branduolinį ginklą. Siekiant išspręsti šią problemą, 2003 rugpjūtį buvo pradėtos , kuriose dalyvavo JAV, Rusija, Kinija, Japonija, Šiaurės ir Pietų Korėja. 2007 m. Šiaurės Korėja pasižadėjo uždaryti visas branduolines jėgaines mainais už ekonominę pagalbą, tačiau sulaukusi JT Saugumo Tarybos pasmerkimo dėl 2009 m. balandžio 5 d. įvykusio satelito paleidimo, iš derybų pasitraukė ir paskelbė apie branduolinės programos atnaujinimą. 2006 m. spalio 9 d. ir 2009 m. gegužės 25 d. šalis įvykdė branduolinio ginklo bandymus.
Po Kim Dedžiuno prezidentavęs No Mu Hionas nesiėmė itin aktyvių veiksmų suartinti abi valstybės, tačiau, nepaisant visų dvišalių nesutarimų, išlaikė jau buvusius susitarimus.
2008 m. kovą, į valdžią Pietų Korėjoje atėjus griežtesnės politikos Šiaurės atžvilgiu šalininkui I Mjongbakui, buvo paskelbta, kad ekonominis bendradarbiavimas per Kesongo regioną vyks tik tada, kai bus išspręstas branduolinių ginklų klausimas. 2009-taisiais įvykus dar vienam Šiaurės Korėjos branduoliniam bandymui, santykiai dar labiau pablogėjo. Prie to prisidėjo ir įtarimai, jog Šiaurė 2010 m. kovą Geltonojoje jūroje nuskandino Pietų Korėjos karinį laivą Čonan (천안), dėl ko žuvo 46 įgulos nariai, o lapkritį įvyko Jonpjongo apšaudymas, kurį pradėjo šiaurinė pusė. Tą patį mėnesį Saulės Šviesos politika buvo galiausiai įvardinta kaip neefektyvi ir paskelbta apie jos pabaigą.
Po Jopjongo apšaudymo tarp Šiaurės ir Pietų kelis mėnesius išliko viena įtempčiausių padėčių nuo Korėjos karo laikų, tačiau 2011 m. sausį buvo pradėta kalbėtis apie aukšto lygio karines derybas ir dialogo tarp valstybių atnaujinimą.
Susitikimai
Šiaurės ir Pietų Korėjos lyderių susitikimai yra reti. Pirmasis jų įvyko 2000 metų vasarą, praėjus daugiau nei pusei amžiaus po valstybių įkūrimo. Vėliau sekė santykių atšalimas ir antrasis susitikimas įvyko 2007 m. rudenį, o dar po vieno įtempto periodo susitikimai pradėti atnaujinti 2018 m. Ligi šiol tik Pietų Korėjos prezidentai yra lankęsi Šiaurės Korėjos sostinėje Pchenjane, o Šiaurės Korėjos lyderis yra tik peržengęs į Pietų Korėjos pusę demilitarizuotoje zonoje.
Išnašos
- Adrian Buzo. The making of modern Korea. Routledge, 2007, p. 168
- Adrian Buzo. The making of modern Korea. Routledge, 2007, p. 169
- South Korea Formally Declares End to Sunshine Policy, Voice of America, 2010-11-18
- South Korea agrees military talks with North, BBC, 2011-01-20
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pietų ir Šiaurės Korėjos santykiai, Kas yra Pietų ir Šiaurės Korėjos santykiai? Ką reiškia Pietų ir Šiaurės Korėjos santykiai?
Siaures Korejos ir Pietu Korejos santykiai politiniai diplomatiniai kariniai ekonominiai ir kulturiniai Siaures Korejos ir Pietu Korejos rysiai po Korejos padalijimo iki siu dienu Siaures Koreja oranzine ir Pietu Koreja melyna Nuo padalijimo iki Korejos karo pabaigosPo Japonijos pasidavimo Antrajame Pasauliniame kare 1945 m rugpjucio 15 d laimejusios salys turejo nuspresti tolimesne Korejos padetį Pagal 1943 m gruodzio 1 d Koreja turejo tapti nepriklausoma taciau tai turejo buti daroma palaipsniui su kitu saliu prieziura Jomis tapo JAV ir Sovietu Sajunga pasidalinusios Koreja nuo 38 lygiagretes atitinkamai į pietine ir siaurine dalis Rugpjucio 24 d sovietai įzenge į Pchenjana ir įsteige savo karine valdzia o po poros savaiciu rugsejo 8 d amerikieciai įkure Jungtiniu Valstiju karine valdzia Seule Nors salyje vyko aktyvios diskusijos kokia turetu buti Koreja po nepriklausomybes atgavimo kapitalistine korporatyvistine socialistine ar komunistine veikiamos prasidedancio Saltojo karo abi puses sieke kad busima valstybe atitiktu ju globalius strateginius tikslus ir palaike joms palankias salies politines jegas Del to su Sovietu Sajungos pagalba siaureje įsitvirtino stalinistinis komunistinis vienpartinis rezimas su Kim Ir Senu priesakyje o pietuose JAV palaikoma demokratine santvarka kurioje vyravo konservatyvus desinieji Tokiu budu is pat pradziu tarp abieju valstybiu buvo įtvirtintas ideologinis nesutarimas ir formuojami skirtingi raidos modeliai Nors 1947 m vyko derybos del abieju Koreju suvienijimo jos nebuvo sekmingos ir kiekvienoje puseje vyko savarankisku valstybiu kurimas 1948 m liepos 17 d pietineje dalyje įsigaliojo naujoji konstitucija ir rugpjucio 15 d buvo oficialiai įkurta Korejos Respublika Siaurineje dalyje konstitucija įsigaliojo rugsejo 9 d ir ta pacia diena buvo paskelbtas Korejos Liaudies Demokratines Respublikos įkurimas 1948 1950 m tarp Siaures ir Pietu vis stiprejo konfrontacija pasireiksdavusi tiek per retorika tiek ir per nedidelius konfliktus pasienyje Sulaukusi Tarybu Sajungos ir Kinijos palaikymo 1950 m birzelio 25 d Siaures Korejos kariuomene pradejo Korejos kara puldama Pietu Koreja ir greitai uzimdama beveik visa pusiasalį Taciau JTO Saugumo Tarybos sprendimu tarptautines pajegos daugiausia JAV sustabde puolima ir priartejo prie Kinijos sienos Į kara įsitraukus Kinijos armijai ir neoficialiai dalyvaujant TSRS instruktoriams padetis stabilizavosi 1953 m liepos 27 d buvo pasirasytos paliaubos Siaures ir Pietu teritorijos isliko tokios pacios kaip ir pries kara Saltojo karo laikotarpisPak Cionghy valdymo laikotarpiu buvo pradetas rysiu su Siaures Koreja atnaujinimas 1972 m liepos 4 d po slaptu derybu pasirasytas abieju valstybiu komunikatas skelbes dialoga susivienijimo klausimu taciau padetis pusiasalyje liko įtempta nepaisant keleto auksto lygio susitikimu 1973 m derybos suzlugo Siaurei reikalaujant Pietuose įvykdyti zymias politines permainas 1974 m atrasti slapti tuneliai po demilitarizuota zona tik pablogino santykius sustiprejo tarpusavio nepasitikejimas 1983 m spalio 9 d Siaures Korejos spectarnyboms Jangone Birma dabar Mianmaras surengus ispuolį pries prezidento Cion Duhano vadovaujama Pietu Korejos vyriausybine delegacija zuvo 17 delegacijos nariu įskaitant keturis ministeriju vadovus Nepaisant sio įvykio 1984 m sausį Vasingtone buvo pradetos trisales Siaures Pietu ir JAV derybos Pagrindiniu klausimu tapo JAV ir Siaures Korejos taikos sutartis taciau nepavykus susitarti del jos salygu derybos kovo menesį zlugo Is ju pasitraukus Amerikai dialogas tarp Siaures ir Pietu tesesi buvo aptariami humanitariniai ekonominiai sporto klausimai 1985 tieji zymejo glaudziausio bendradarbiavimo laikotarpį kuomet salys leido susitikti per kara isskirtoms seimoms vyko kulturiniai mainai Spalio menesį Pietu puse pasiule Korejos virsuniu susitikimo ideja taciau Siaurei reikalaujant atsaukti Pietu Korejos ir JAV kasmetines karines pratybas derybos vel pasieke aklaviete Artejanti 1988 m Seulo olimpinems zaidynems Siaures Koreja įvairiais budais stengesi paveikti ju organizavima Siekiant sukelti sumaistį 1987 m lapkricio 29 d jos agentai susprogdino Pietu Korejos keleivinį lektuva virs Indijos vandenyno zuvo 115 zmoniu Pietu Koreja galiausiai inicijavo slaptas derybas su Siaure kuriose pastaroji pasizadejo nevykdyti ispuoliu per olimpines zaidynes jeigu Pietus suteiks milijardo JAV doleriu vertes ekonomine pagalba Kim Cen Iro valdymas Saules Sviesos politikaPo Kim Ir Seno mirties 1994 m Siaures Korejos vadovu tapo jo sunus Kim Cen Iras Jau pirmieji jo valdymo metai parode kad nesiekiama jokiu zymesniu reformu santykiuose su Pietu Koreja Pradedant 1993 m svarbiu klausimu abieju valstybiu santykiuose tapo branduolines Siaures Korejos ambicijos Tais metais salis neįsileido TATENA inspektoriu ir pagrasino pasitrauksianti is Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties kuria ji buvo pasirasiusi 1985 m 1993 m gruodį CZV paskelbe kad Siaures Koreja tikriausiai turi bent viena branduolinį uztaisa Situacija emesi spresti JAV buvo pasirasyti susitarimai jog Siaures Koreja atsisakys sodrinimo technologiju Siekdama mobilizuoti gyventoju parama 1996 m balandį Siaures Korejos vadovybe paskelbe nebesilaikysianti 1953 m paliaubu ir pasiunte karinius dalinius į demilitarizuota zona Krize buvo sureguliuota po ilgu derybu kuriose dalyvavo JAV ir Kinija 1998 m naujai isrinktas Pietu Korejos prezidentas Kim Dedziunas inicijavo naujos bendravimo su Siaures Koreja strategijos kurima Ji buvo pavadinta Saules Sviesos politika ir remesi bendradarbiavimo skatinimu Tu paciu metu balandį abi salys atnaujino derybas Pekine Siaure sieke issidereti 200 000 tonu trasu taciau nesutiko su Pietu pasiulymu kad uz pagalba maistu butu surengtas isskirtu seimu susitikimas Derybos baigesi neradus sutarimo 1999 m birzelį jos buvo atnaujintos taciau nutruko kai to paties menesio 15 d įvyko abieju valstybiu juru pajegu konfliktas 2000 m balandį įvyko santykiu atsilimas ir buvo susitarta del abieju pusiu lyderiu susitikimo Birzelį Kim Dedziunas nuvyko į Pchenjana ir pasirase penkiu punktu susitarima apimantį karines įtampos mazinima taikos stiprinima isskirtu seimu susitikima ir ekonominiu socialiniu bei kulturiniu rysiu pletra Tuo pat metu įvyko ir isskirtu seimu susitikimas Tolimesnes derybos buvo letos taciau iki metu galo buvo susitarta del konkreciu humanitariniu ir saugumo klausimu Tarp ju buvo sprendimas atnaujinti ir pradeti naudoti abi salis jungiancias gelezinkelio linijas testi isskirtu seimu susitikimus 2001 m surengti Kim Cen Iro vizita į Seula Praktikoje daugelis siu ir kitu susitarimu buvo prastai įgyvendinami Kim Cen Iro vizitas bei seimu susitikimai taip ir neįvyko 2001 m santykiai vel suprastejo ir aktyvesnes derybos buvo atnaujintos 2002 taisiais Tuometinis ministru lygio susitikimas buvo nukreiptas į ekonominiu rysiu stiprinima taciau jas nutrauke zinia apie Siaures vykdoma atomine programa ir galimai kuriama atominį ginkla Siaures vykdoma atomine programa greitai atsalde dvisalius santykius 2003 m sausio 10 d salis pasitrauke is Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ir 2005 m vasario 10 d pasiskelbe turinti branduolinį ginkla Siekiant isspresti sia problema 2003 rugpjutį buvo pradetos kuriose dalyvavo JAV Rusija Kinija Japonija Siaures ir Pietu Koreja 2007 m Siaures Koreja pasizadejo uzdaryti visas branduolines jegaines mainais uz ekonomine pagalba taciau sulaukusi JT Saugumo Tarybos pasmerkimo del 2009 m balandzio 5 d įvykusio satelito paleidimo is derybu pasitrauke ir paskelbe apie branduolines programos atnaujinima 2006 m spalio 9 d ir 2009 m geguzes 25 d salis įvykde branduolinio ginklo bandymus Po Kim Dedziuno prezidentaves No Mu Hionas nesieme itin aktyviu veiksmu suartinti abi valstybes taciau nepaisant visu dvisaliu nesutarimu islaike jau buvusius susitarimus 2008 m kova į valdzia Pietu Korejoje atejus grieztesnes politikos Siaures atzvilgiu salininkui I Mjongbakui buvo paskelbta kad ekonominis bendradarbiavimas per Kesongo regiona vyks tik tada kai bus issprestas branduoliniu ginklu klausimas 2009 taisiais įvykus dar vienam Siaures Korejos branduoliniam bandymui santykiai dar labiau pablogejo Prie to prisidejo ir įtarimai jog Siaure 2010 m kova Geltonojoje juroje nuskandino Pietu Korejos karinį laiva Conan 천안 del ko zuvo 46 įgulos nariai o lapkritį įvyko Jonpjongo apsaudymas kurį pradejo siaurine puse Ta patį menesį Saules Sviesos politika buvo galiausiai įvardinta kaip neefektyvi ir paskelbta apie jos pabaiga Po Jopjongo apsaudymo tarp Siaures ir Pietu kelis menesius isliko viena įtempciausiu padeciu nuo Korejos karo laiku taciau 2011 m sausį buvo pradeta kalbetis apie auksto lygio karines derybas ir dialogo tarp valstybiu atnaujinima SusitikimaiPagrindinis straipsnis Abieju Koreju auksciausio lygio susitikimai Siaures ir Pietu Korejos lyderiu susitikimai yra reti Pirmasis ju įvyko 2000 metu vasara praejus daugiau nei pusei amziaus po valstybiu įkurimo Veliau seke santykiu atsalimas ir antrasis susitikimas įvyko 2007 m rudenį o dar po vieno įtempto periodo susitikimai pradeti atnaujinti 2018 m Ligi siol tik Pietu Korejos prezidentai yra lankesi Siaures Korejos sostineje Pchenjane o Siaures Korejos lyderis yra tik perzenges į Pietu Korejos puse demilitarizuotoje zonoje IsnasosAdrian Buzo The making of modern Korea Routledge 2007 p 168 Adrian Buzo The making of modern Korea Routledge 2007 p 169 South Korea Formally Declares End to Sunshine Policy Voice of America 2010 11 18 South Korea agrees military talks with North BBC 2011 01 20