Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Pietų Sudano autonomija

  • Pagrindinis puslapis
  • Pietų Sudano autonomija
Pietų Sudano autonomija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pietų Sudanas – Sudano administracinis teritorinis vienetas, autonomija dabartinės Pietų Sudano Respublikos teritorijoje, egzistavęs 1972–1983 m. ir 2005–2011 m.

Pietų Sudano autonomija
حكومة جنوب السودان
Ḥukūmatu Janūbi s-Sūdān
←
1972 – 2011 →
Valstybė  Sudanas
Administracinis centras Džuba
Vilajos 10
Gyventojų 8 260 490 (2008)
Plotas 619 745 km²

Raida

Autonominis regionas įkurtas 1972 m. Adis Abebos sutarimu, kuris pabaigė Pirmąjį Sudano pilietinį karą. Juo trims pietinėms Sudano provincijoms buvo suteikta autonomija, vėliau įkurti vykdomosios valdžios (Aukščiausioji vykdomoji taryba) ir įstatymų leidybos (Liaudies regioninė asamblėja) organai.

Po 11 metų, 1983 m. autonomija buvo panaikinta Sudano prezidento , kas inspiravo Antrąjį Sudano pilietinį karą. 2005 m. sausio 9 d. buvo pasirašytas naujas taikos susitarimas, kuriuo autonomija atkurta. Jos pirmasis prezidentas John Garang de Mabior tais pačiais metais žuvo lėktuvo katastrofoje.

Autonomijoje buvo atmesta islamu pagrįsta šarija, kuri turėjo įtaką Sudano teisei, greta arabų, valstybinės Sudano kalbos, regionine kalba tapo anglų, padaryta daug kitų svarbių pakeitimų. Autonomijos valdžioje buvo viena partija – , ir iš esmės įsitvirtino dinkų etnokratija.

2011 m. sausio 9-11 d. įvyko referendumas dėl Pietų Sudano nepriklausomybės. Remiantis jo rezultatais, 2011 m. liepos 9 d. autonominis regionas tapo nepriklausoma Pietų Sudano valstybe.

Administraciniai vienetai

Autonomijos įkūrimo laikotarpiu 1972 m. Pietų Sudaną sudarė trys didelės provincijos:

  • Bahr al Gazalis
  • Ekvatorija
  • Aukštutinis Nilas

1976 m. Autonomijoje įvykdyta administracinė reforma, kurios metu provincijų skaičius padvigubėjo: nuo Bahr al Gazalio atskirta Ežerų vilaja, nuo Aukštutinio Nilo – Džonglėjus, o Ekvatorija padalinta į Rytų ir Vakarų dalis.

2005 m. atkūrus autonomiją, iki jos egzistavimo pabaigos, Pietų Sudaną sudarė 10 valstijų (vilajų), kurios tapo ir nepriklausomo Pietų Sudano administraciniais vienetais:

    • Šiaurės Bahr al Gazalis
    • Vakarų Bahr al Gazalis
    • Varapas
    • Ežerai
    • Centrinė Ekvatorija
    • Rytų Ekvatorija
    • Vakarų Ekvatorija
    • Aukštutinis Nilas
    • Džonglėjus
    • Vienybė

Vadovai

Pirmojo laikotarpio autonomijos vadovai buvo tituluojami Aukščiausios vykdomosios tarybos prezidentais, o antrojo laikotarpio – vyriausybės prezidentais.

  • 1972–1978 ;
  • 1978–1979 Joseph Lagu;
  • 1979–1980 Peter Gatkuoth;
  • 1980–1981 Abel Alier;
  • 1981–1982 Gismalla Abdalla Rassas;
  • 1982–1983 Joseph James Tombura;
  • 2005 John Garang de Mabior;
  • 2005–2011 Salva Kiir Mayardit.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 19 Lie, 2025 / 18:25

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pietų Sudano autonomija, Kas yra Pietų Sudano autonomija? Ką reiškia Pietų Sudano autonomija?

Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Pietu Sudanas Sudano administracinis teritorinis vienetas autonomija dabartines Pietu Sudano Respublikos teritorijoje egzistaves 1972 1983 m ir 2005 2011 m Pietu Sudano autonomija حكومة جنوب السودان Ḥukumatu Janubi s Sudan 1972 2011 Valstybe SudanasAdministracinis centras DzubaVilajos 10Gyventoju 8 260 490 2008 Plotas 619 745 km RaidaAutonominis regionas įkurtas 1972 m Adis Abebos sutarimu kuris pabaige Pirmajį Sudano pilietinį kara Juo trims pietinems Sudano provincijoms buvo suteikta autonomija veliau įkurti vykdomosios valdzios Auksciausioji vykdomoji taryba ir įstatymu leidybos Liaudies regionine asambleja organai Po 11 metu 1983 m autonomija buvo panaikinta Sudano prezidento kas inspiravo Antrajį Sudano pilietinį kara 2005 m sausio 9 d buvo pasirasytas naujas taikos susitarimas kuriuo autonomija atkurta Jos pirmasis prezidentas John Garang de Mabior tais paciais metais zuvo lektuvo katastrofoje Autonomijoje buvo atmesta islamu pagrįsta sarija kuri turejo įtaka Sudano teisei greta arabu valstybines Sudano kalbos regionine kalba tapo anglu padaryta daug kitu svarbiu pakeitimu Autonomijos valdzioje buvo viena partija ir is esmes įsitvirtino dinku etnokratija 2011 m sausio 9 11 d įvyko referendumas del Pietu Sudano nepriklausomybes Remiantis jo rezultatais 2011 m liepos 9 d autonominis regionas tapo nepriklausoma Pietu Sudano valstybe Administraciniai vienetaiPietu Sudanas melynas Sudano sudetyje 2006 m Autonomijos įkurimo laikotarpiu 1972 m Pietu Sudana sudare trys dideles provincijos Bahr al Gazalis Ekvatorija Aukstutinis Nilas 1976 m Autonomijoje įvykdyta administracine reforma kurios metu provinciju skaicius padvigubejo nuo Bahr al Gazalio atskirta Ezeru vilaja nuo Aukstutinio Nilo Dzonglejus o Ekvatorija padalinta į Rytu ir Vakaru dalis 2005 m atkurus autonomija iki jos egzistavimo pabaigos Pietu Sudana sudare 10 valstiju vilaju kurios tapo ir nepriklausomo Pietu Sudano administraciniais vienetais Siaures Bahr al Gazalis Vakaru Bahr al Gazalis Varapas Ezerai Centrine Ekvatorija Rytu Ekvatorija Vakaru Ekvatorija Aukstutinis Nilas Dzonglejus VienybeVadovaiPirmojo laikotarpio autonomijos vadovai buvo tituluojami Auksciausios vykdomosios tarybos prezidentais o antrojo laikotarpio vyriausybes prezidentais 1972 1978 1978 1979 Joseph Lagu 1979 1980 Peter Gatkuoth 1980 1981 Abel Alier 1981 1982 Gismalla Abdalla Rassas 1982 1983 Joseph James Tombura 2005 John Garang de Mabior 2005 2011 Salva Kiir Mayardit

Naujausi straipsniai
  • Liepa 20, 2025

    Anthony Harding

  • Liepa 20, 2025

    Antalgės piliakalnis

  • Liepa 20, 2025

    Antanas Karoblis

  • Liepa 20, 2025

    Amūro–Jakutsko magistralė

  • Liepa 20, 2025

    Amilcare Ponchielli

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje