Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pietų Korėjos geografija Korėjos Respublikos geografinių sąlygų aprašymas Pietų Korėjos topografinis žemėlapisVando salo
Pietų Korėjos geografija
Pietų Korėjos geografija – Korėjos Respublikos geografinių sąlygų aprašymas.
Padėtis
Pietų Korėja yra Rytų Azijoje, Korėjos pusiasalio pietinėje dalyje (užima 45 % pusiasalio ploto). Tai 109 pagal plotą šalis pasaulyje. Šiaurėje turi sausumos sieną su Šiaurės Korėja (ilgis 237 km), pagal kurią sudaryta 4 km pločio Korėjos demilitarizuota zona. Iš likusių pusių Pietų Korėją supa Ramiojo vandenyno jūros – Japonijos jūra vakaruose, Geltonoji jūra rytuose bei Korėjos sąsiauris, skiriantis nuo Japonijos, pietuose. Bendras pakrantės ilgis – 2413 km.
Vakariniai ir pietiniai Pietų Korėjos krantai labai vingiuoti, riasiniai, gausybė įlankų (didžiausia – Kanghvamano), užutėkių, pusiasalių, mažų uolingų salų ir salelių. Rytiniai krantai statūs, mažai vingiuoti (kiek didesnės Jongilio ir Ulsano įlankos). Šaliai priklauso ~3500 salų. Didžiausia yra į pietus nutolusi vulkaninė Čedžu sala (1850 km²). Likusios salos daugiausia susispietusios prie pietvakarinių ir pietinių krantų – tai Korėjos salynas (didesnės salos – , , , ir kt.). Didesnių salų yra ir Kangvamano įlankoje (didžiausia – ). Toliau į rytus nutolusi sala (72,8 km²), o dar toliau už jos rytuose yra ginčytinos priklausomybės (į jas pretenduoja Japonija) Liankūro Uolos, korėjiečių vadinamos Dokdo.
Kraštiniai taškai
- šiaurėje – Degangri kaimas pasienio taške su Šiaurės Korėja (, Kangvono provincija);
- pietuose – sala piečiau Čedžu; žemyne – Tangkjuto arba Tomalio kaimas ir kyšulys (, Pietų Džolos provincija);
- vakaruose – sala netoli Šiaurės Korėjos krantų (, Inčiono miesto teritorija); žemyne – Mohangri kaimas (, Pietų Čungčongo provincija);
- rytuose – salos rytinė pakrantė, dar toliau rytuose – ginčytinos Dokdo salos; žemyne – Siokpjongri kaimas (Pohango miesto teritorija).
Paviršius
Paviršių sudaro daugiausia prekambro uolienos – granitas, gneisas. Didžioji šalies dalis kalnuota. Rytiniu pakraščiu nusidriekę Rytų Korėjos kalnai, susidedantys iš beveik lygiagrečių dienovidinių krypties kalnagūbrių; aukščiausias – Tchebeko kalnagūbris (aukštis iki 1708 m, ), jo tęsinys yra Šiaurės Korėjoje, pietuose – (1240 m). Rytų Korėjos kalnų rytiniai šlaitai statūs, vakariniai – gilių slėnių suskaidyti į keletą mažesnių kalnagūbrių. Korėjos Respublikos pietuose yra ; 1915 m aukščio kalnas () – aukščiausias Korėjos pusiasalyje. Tačiau aukščiausias šalies taškas yra Čedžu saloje stūksantis užgesęs Halasano ugnikalnis (1950 m). Vulkaninės kilmės yra ir Ulungdo sala, o Kangvono provincijoje yra nedidelis lavos laukas. Lygumos plyti daugiausia vakaruose, ypač, upių žemupių slėniuose.
Šalies rytuose ir pietuose yra karstinių ir lavoje susidariusių nekarstinių urvų.
Pietų Korėja yra seismiškai aktyvioje srityje, tačiau priešingai nei aplinkinėse Japonijoje ir Kinijoje, didelio masto žemės drebėjimų čia nebūna. Didesni užfiksuoti 779 (Kjongdžu), 1518 (Seulo), 1643 (Ulsano), 1681 (Jangjango), 2017 (Pohango) metais.
Klimatas
Klimatas Pietų Korėjoje musoninis, šiaurėje vidutinių platumų, pietuose subtropinis. Žiemos vėsios, nes iš žemyno musonas atneša sausą orą, o vasaros drėgnos ir karštos, nes vyrauja oro masės nuo vandenyno. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra 0–4 °C, visur, išskyrus pietinę pakrantę, dažna minusinė temperatūra. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra Seule -5 °C, Pusane (pietinė pakrantė) – +2 °C. Vasaromis vyrauja +25–26 °C temperatūra.
Per metus šalies žemyninėje dalyje iškrenta 900–1500 mm kritulių. Mažiausiai jų tenka vidurio-rytinei šalies pusei, ypač, Tegu apylinkėms, daugiausia – pietinei pakrantei. Visgi drėgniausia Pietų Korėjos vieta yra Čedžu sala, kuriai tenka ~1800 mm kritulių per metus. Daugiau nei 3/5 kritulių iškrenta vasaros musono metu – tarp birželio ir rugpjūčio. Vasaros pabaigoje neretai praūžia galingi taifūnai, pridarantys žalos pietinėms pakrantėms. Žiemomis dažniausiai krituliai iškrenta sniego pavidalu (daugiausia jo tenka Tchebeko kalnams). Vegetacijos laikotarpis šiauriniuose kalnuose trunka 170 dienų, o Čedžu – 240 dienų. Dažniausiai pavasarį sausi vėjai iš vakarų į Korėją atneša daug dulkių iš centrinės Kinijos dykumų.
- Aukščiausia užfiksuota temperatūra: 41,0 °C (, 2018 m. rugpjūčio 1 d.)
- Žemiausia užfiksuota temperatūra: -32,6 °C (, 1981 m. sausio 5 d.)
Hidrografija
Upės trumpos, vandeningos, slenkstėtos. Dauguma upių prasideda Rytų Korėjos kalnuose ir teka į Geltonąją jūrą arba Korėjos sąsiaurį: Hangangas (su , ), Nakdongas (su ), Kemgangas, (pastaroji – iš Pietų Korėjos kalnų). Upės vandeningiausios vasaromis, žiemą nusenka. Vanduo naudojamas energetikai ir drėkinimui.
Natūralių ežerų beveik nėra (keletas pajūrio šlapynių ir maršų), sudaryta tvenkinių (Čungdžu, Andongo). Kalnuose yra krioklių.
Dirvožemiai
Priekalnių lygumose ir žemutiniuose kalnų šlaituose, kur auga lapuočių ir mišrieji miškai, vyrauja rudžemiai, spygliuočiais apaugusiuose aukštesniuose kaip 800 m kalnų šlaituose – kalkžemiai, vakarinėse lygumose – ir , pietvakariuose – .
Gyvoji gamta
Miškai dengia 63,8 % Pietų Korėjos ploto (2018 m.). Tiesa, daugelis jų per karus iškirsti, todėl dabar ataugę antriniai miškai. Didžioji dalis šalies patenka į Vidurio Korėjos lapus metančių medžių miškų ekoregioną, kuriam būdingi skroblai, klevai, ąžuolai, uosiai, kirtavietėse – pušys ir bambukai. Tchebeko kalnų šiaurinėje dalyje veši Mandžiūrijos mišrieji miškai, kuriems būdinga , , sibirinė eglė, , beržai. Pietinėje pakrantėje, Čedžu ir kitose pietų salose veši Pietinės Korėjos visžaliai miškai su laurų, ąžuolų, , skroblų, bugienių medynais. Endeminės rūšys – (Abeliophyllum distichum), (Abies koreana).
Pietų Korėja priklauso holarktinės zoogeografinės srities Kinijos–Himalajų posričiui. Kalnų miškuose veisiasi himalajiniai lokiai, dėmėtieji elniai, kabargos (saugomos), šernai. Seniau būta tigrų, leopardų, lūšių, lokių, bet dabar dėl intensyvios žmogaus veiklos daugelis jų beveik arba visai išnykę. Sutinkama ~380 paukščių rūšių, daugiausia migruojančių. Iš paukščių saugomos gervės.
Saugomos teritorijos užima 7 % Pietų Korėjos ploto. Yra 20 nacionalinių parkų (didžiausi – , , , pastarasis ir seniausias, nuo 1967 m.), 4 rezervatai, 3 ekologinių sistemų sritys. Saugomi aukštikalnių kraštovaizdžiai, karsto reiškiniai, kriokliai, kalnų miškai, jūriniuose nacionaliniuose parkuose saugomas salų kraštovaizdis, uoliniai klifai, priekrančių jūrinė fauna ir flora. Istorinis bei Čedžu sala – pasaulio paveldo objektai. Yra 23 Ramsaro konvencijos saugomos vietovės (19 618 ha). Dauguma Pietų Korėjos kraštovaizdžių sukultūrinta ir smarkiai paveikta žmogaus veiklos. Korėjos demilitarizuota zona dabar faktiškai tapusi gamtos rezervatu, kadangi ten uždrausta žmogaus veikla.
Pagrindinės ekologinės problemos: oro tarša miestuose ir vėjų atnešama iš Kinijos, pramoninė ir buitinė vandens tarša, šiukšlinimas, žvejyba dugniniais tinklais.
Šaltiniai
- South Korea. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- Korea, South, The World Factbook, CIA
- Korėjos Respublika: gamta. Pietų Korėjos geografija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- „한반도 폭염 신기원…서울 39.6도·홍천 41.0도“. news1.
- „Climate of Korea“. Korea Meteorological Administration.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pietų Korėjos geografija, Kas yra Pietų Korėjos geografija? Ką reiškia Pietų Korėjos geografija?
Pietu Korejos geografija Korejos Respublikos geografiniu salygu aprasymas Pietu Korejos topografinis zemelapisVando salos prie pietvakariniu salies krantuSukulturintos lygumos tarp kalnu Kjongdzu apylinkeseSobeko kalnagubris Cirisano kalno apylinkesePadetisPietu Koreja yra Rytu Azijoje Korejos pusiasalio pietineje dalyje uzima 45 pusiasalio ploto Tai 109 pagal plota salis pasaulyje Siaureje turi sausumos siena su Siaures Koreja ilgis 237 km pagal kuria sudaryta 4 km plocio Korejos demilitarizuota zona Is likusiu pusiu Pietu Koreja supa Ramiojo vandenyno juros Japonijos jura vakaruose Geltonoji jura rytuose bei Korejos sasiauris skiriantis nuo Japonijos pietuose Bendras pakrantes ilgis 2413 km Vakariniai ir pietiniai Pietu Korejos krantai labai vingiuoti riasiniai gausybe įlanku didziausia Kanghvamano uzutekiu pusiasaliu mazu uolingu salu ir saleliu Rytiniai krantai status mazai vingiuoti kiek didesnes Jongilio ir Ulsano įlankos Saliai priklauso 3500 salu Didziausia yra į pietus nutolusi vulkanine Cedzu sala 1850 km Likusios salos daugiausia susispietusios prie pietvakariniu ir pietiniu krantu tai Korejos salynas didesnes salos ir kt Didesniu salu yra ir Kangvamano įlankoje didziausia Toliau į rytus nutolusi sala 72 8 km o dar toliau uz jos rytuose yra gincytinos priklausomybes į jas pretenduoja Japonija Liankuro Uolos korejieciu vadinamos Dokdo Krastiniai taskai siaureje Degangri kaimas pasienio taske su Siaures Koreja Kangvono provincija pietuose sala pieciau Cedzu zemyne Tangkjuto arba Tomalio kaimas ir kysulys Pietu Dzolos provincija vakaruose sala netoli Siaures Korejos krantu Inciono miesto teritorija zemyne Mohangri kaimas Pietu Cungcongo provincija rytuose salos rytine pakrante dar toliau rytuose gincytinos Dokdo salos zemyne Siokpjongri kaimas Pohango miesto teritorija PavirsiusPavirsiu sudaro daugiausia prekambro uolienos granitas gneisas Didzioji salies dalis kalnuota Rytiniu pakrasciu nusidrieke Rytu Korejos kalnai susidedantys is beveik lygiagreciu dienovidiniu krypties kalnagubriu auksciausias Tchebeko kalnagubris aukstis iki 1708 m jo tesinys yra Siaures Korejoje pietuose 1240 m Rytu Korejos kalnu rytiniai slaitai status vakariniai giliu sleniu suskaidyti į keleta mazesniu kalnagubriu Korejos Respublikos pietuose yra 1915 m aukscio kalnas auksciausias Korejos pusiasalyje Taciau auksciausias salies taskas yra Cedzu saloje stuksantis uzgeses Halasano ugnikalnis 1950 m Vulkanines kilmes yra ir Ulungdo sala o Kangvono provincijoje yra nedidelis lavos laukas Lygumos plyti daugiausia vakaruose ypac upiu zemupiu sleniuose Salies rytuose ir pietuose yra karstiniu ir lavoje susidariusiu nekarstiniu urvu Pietu Koreja yra seismiskai aktyvioje srityje taciau priesingai nei aplinkinese Japonijoje ir Kinijoje didelio masto zemes drebejimu cia nebuna Didesni uzfiksuoti 779 Kjongdzu 1518 Seulo 1643 Ulsano 1681 Jangjango 2017 Pohango metais Ziema Pietu Korejoje neretai pasitaiko sniegoKlimatasKlimatas Pietu Korejoje musoninis siaureje vidutiniu platumu pietuose subtropinis Ziemos vesios nes is zemyno musonas atnesa sausa ora o vasaros dregnos ir karstos nes vyrauja oro mases nuo vandenyno Sausio menesio vidutine temperatura 0 4 C visur isskyrus pietine pakrante dazna minusine temperatura Sausio menesio vidutine temperatura Seule 5 C Pusane pietine pakrante 2 C Vasaromis vyrauja 25 26 C temperatura Per metus salies zemynineje dalyje iskrenta 900 1500 mm krituliu Maziausiai ju tenka vidurio rytinei salies pusei ypac Tegu apylinkems daugiausia pietinei pakrantei Visgi dregniausia Pietu Korejos vieta yra Cedzu sala kuriai tenka 1800 mm krituliu per metus Daugiau nei 3 5 krituliu iskrenta vasaros musono metu tarp birzelio ir rugpjucio Vasaros pabaigoje neretai prauzia galingi taifunai pridarantys zalos pietinems pakrantems Ziemomis dazniausiai krituliai iskrenta sniego pavidalu daugiausia jo tenka Tchebeko kalnams Vegetacijos laikotarpis siauriniuose kalnuose trunka 170 dienu o Cedzu 240 dienu Dazniausiai pavasarį sausi vejai is vakaru į Koreja atnesa daug dulkiu is centrines Kinijos dykumu Uzsales krioklys Tchebeko kalnuose prie CchongsongoAuksciausia uzfiksuota temperatura 41 0 C 2018 m rugpjucio 1 d Zemiausia uzfiksuota temperatura 32 6 C 1981 m sausio 5 d Nakdongo upe Pietu Korejos pietryciuoseHidrografijaUpes trumpos vandeningos slenkstetos Dauguma upiu prasideda Rytu Korejos kalnuose ir teka į Geltonaja jura arba Korejos sasiaurį Hangangas su Nakdongas su Kemgangas pastaroji is Pietu Korejos kalnu Upes vandeningiausios vasaromis ziema nusenka Vanduo naudojamas energetikai ir drekinimui Naturaliu ezeru beveik nera keletas pajurio slapyniu ir marsu sudaryta tvenkiniu Cungdzu Andongo Kalnuose yra kriokliu DirvozemiaiPriekalniu lygumose ir zemutiniuose kalnu slaituose kur auga lapuociu ir misrieji miskai vyrauja rudzemiai spygliuociais apaugusiuose aukstesniuose kaip 800 m kalnu slaituose kalkzemiai vakarinese lygumose ir pietvakariuose Korejiniai keniai Halsano paslaiteseRudens spalvos Tedunsano kalnuose salies vakaruoseGyvoji gamtaMiskai dengia 63 8 Pietu Korejos ploto 2018 m Tiesa daugelis ju per karus iskirsti todel dabar atauge antriniai miskai Didzioji dalis salies patenka į Vidurio Korejos lapus metanciu medziu misku ekoregiona kuriam budingi skroblai klevai azuolai uosiai kirtavietese pusys ir bambukai Tchebeko kalnu siaurineje dalyje vesi Mandziurijos misrieji miskai kuriems budinga sibirine egle berzai Pietineje pakranteje Cedzu ir kitose pietu salose vesi Pietines Korejos viszaliai miskai su lauru azuolu skroblu bugieniu medynais Endemines rusys Abeliophyllum distichum Abies koreana Pietu Koreja priklauso holarktines zoogeografines srities Kinijos Himalaju posriciui Kalnu miskuose veisiasi himalajiniai lokiai demetieji elniai kabargos saugomos sernai Seniau buta tigru leopardu lusiu lokiu bet dabar del intensyvios zmogaus veiklos daugelis ju beveik arba visai isnyke Sutinkama 380 pauksciu rusiu daugiausia migruojanciu Is pauksciu saugomos gerves Saugomos teritorijos uzima 7 Pietu Korejos ploto Yra 20 nacionaliniu parku didziausi pastarasis ir seniausias nuo 1967 m 4 rezervatai 3 ekologiniu sistemu sritys Saugomi aukstikalniu krastovaizdziai karsto reiskiniai kriokliai kalnu miskai juriniuose nacionaliniuose parkuose saugomas salu krastovaizdis uoliniai klifai priekranciu jurine fauna ir flora Istorinis bei Cedzu sala pasaulio paveldo objektai Yra 23 Ramsaro konvencijos saugomos vietoves 19 618 ha Dauguma Pietu Korejos krastovaizdziu sukulturinta ir smarkiai paveikta zmogaus veiklos Korejos demilitarizuota zona dabar faktiskai tapusi gamtos rezervatu kadangi ten uzdrausta zmogaus veikla Pagrindines ekologines problemos oro tarsa miestuose ir veju atnesama is Kinijos pramonine ir buitine vandens tarsa siukslinimas zvejyba dugniniais tinklais SaltiniaiVikiteka Pietu Korejos geografija vaizdine ir garsine medziagaSouth Korea Encyclopaedia Britannica Online www britannica com Korea South The World Factbook CIA Korejos Respublika gamta Pietu Korejos geografija Visuotine lietuviu enciklopedija T X Khmerai Krelle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 한반도 폭염 신기원 서울 39 6도 홍천 41 0도 news1 Climate of Korea Korea Meteorological Administration Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu