Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pietų Sudano istorija Afrikos valstybės Pietų Sudano teritorijoje gyvenusių tautų ir valstybių istorija nuo seniausių la
Pietų Sudano istorija
Pietų Sudano istorija – Afrikos valstybės Pietų Sudano teritorijoje gyvenusių tautų ir valstybių istorija nuo seniausių laikų iki dabarties.
Ikikolonijinė istorija
Manoma, kad seniausieji Pietų Sudano teritorijos gyventojai kalbėjo Centrinio Sudano kalbomis. Vėliau juos pamažu išstūmė iš Kordofano atėję nauja genčių grupė, kalbėjusi Rytų Sudano kalbomis, daugiausia nilotai. Jie asimiliavo senuosius gyventojus, kurių palikuonys šiuo metu yra ir .
Nilotai buvo gyvulių augintojai, iki XIV a. apgyvendinę beveik visą Pietų Sudaną. XIV a. jų tarpe prasidėjo svarbūs ekonominiai ir socialiniai procesai, pasireiškę pirmiausia dėl įtakos iš šiaurės. Nubijoje žlugus krikščioniškoms valstybėms ir Alodijai, Sudano arabizacija ir islamizacija atnešė į Pietų Sudaną nemažai naujovių, nors gamtinės sąlygos paliko jį izoliuotą nuo valstybių šiaurėje. Maždaug tuo metu nilotai pradėjo auginti naują galvijų veislę, lydyti geležį. Tai paskatino nilotų (pirmiausia luo) migracijas įvairiomis kryptimis, trukusias iki pat XIX a., kurių metu nilotai iš Pietų Sudano teritorijų paplito areale iki Tanzanijos pietuose ir iki šiaurėje.
Skirtingai nei Nubijoje, Kordofane ir Darfūre šiaurėje, ar Etiopijos kalnyne rytuose, dėl specifinių vietos sąlygų Pietų Sudano teritorijoje valstybiniai junginiai ir sudėtingesnė visuomenė susiklostė palyginus vėlai. Vietos žemdirbių ir gyvulių augintojų gentys, kaip ir gretimoje Centrinės Afrikos Respublikos teritorijoje, nesukūrė valstybių, o gyveno mažomis gentinėmis bendruomenėmis. Šiuo aspektu išsiskyrė šilukai, kurie XV a. pabaigoje Baltojo Nilo atkarpoje sukūrė savo gentinę valstybę su sostine ir teokratine rethų valdžia. Šilukai nuolat kovojo su savo šiauriniu kaimynu Senaru dėl prekybinių kelių. Žinomi ir XVII a. šilukų karai su dinkų etnine subgrupe džiengais.
XVIII a. valstybinius junginius sukūrė azandžiai (avungara klanas), gyvenę Mbomu upės baseine Pietų Sudano pietvakariuose, CAR pietryčiuose ir Kongo Demokratinės Respublikos šiaurės rytuose. Kilę iš apylinkių, avungara vykdė ekspansiją į rytus ir šiaurę. Vienas žymiausių jų valdovų, gyvenęs XIX-XX a. sandūroje, buvo . Azandžiai buvo svarbūs tarpininkai, kurie gaudydavo nilotus vergus, ir gabendavo juos į rytus, parduodavo suahilių pirkliams.
Egipto ir Sudano hegemonija
Pietų Sudano kolonizacija
XIX a. pradžioje, intensyvėjant Afrikos vergų prekybai musulmonų kraštuose, teritorija tapo svarbiu vergų ir šaltiniu šiauriau egzistavusiems Senaro ir sultonatams. Po to, kai Senarą nukariavo , agresyvi Egipto politika lėmė tolesnę ekspansiją į pietus. Nuo 1821 m. egiptiečiai vykdė tolimųjų pietų tyrimus, siųsdami savo žvalgus ir ekspedicijas. Svarbiausioms ekspedicijoms vadovavo ir . Jie ištyrė, kad teritorijoje yra daug svarbių išteklių, pirmiausia dramblio kaulo, kuris tuo metu turėjo paklausą Vakarų kraštuose. Tai nulėmė didėjantį Egipto dėmesį regionui ir pirmųjų prekybinių miestelių (pvz., Gondokoro) atsiradimą. Tačiau sudėtingos krašto sąlygos labai sunkino jo kolonizaciją.
Ko nesugebėjo Egipto valdžia, vykdė iš Chartumo kilę arabai nuotykių ieškotojai, kurie su savo ekspedicijomis vykdavo į savanų kraštą ir sugebėdavo paimti valdžią tarp vietinių genčių. Žymiausi tarp jų buvo , kontroliavęs teritorijas šiaurės rytuose, ir , įsitvirtinęs dinkų žemėse. Pastarasis sukūrė karinių fortų zariba sistemą, iš kurių vykdė prekybą su vietos gentimis. Kadangi jam reikėjo daug darbo jėgos, al-Zubairas pradėjo gaudyti vietos vergus, o vėliau - ir pardavinėti juos Sudanui. Susikirtus al-Zubairo interesams su šiaurėje, įvyko karas, ir 1874 m. Darfūras sėkmingai nukariautas.
Egipto chedivas nuo 1869 m. sistemingai siekė prijungti gentis pietuose. Todėl jis pasinaudojo al-Zubairo ir kitų vietos asmenybių pasiekimais, paskirdamas juos savo gubernatoriais, ir taip inkorporuodamas Pietų Sudano žemes į Sudano vietininkystės teritoriją. Taip čia įkurtos Aukštutinio Nilo, Ekvatorijos ir Bahr al Gazalio provincijas. Jos apėmė ne tik dabartinio Pietų Sudano teritoriją, bet ir kultūriškai labai jam artimą šiaurinę Ugandą.
Suintensyvėjusi vergų prekyba ir "vergų karalių" įsigalėjimas regione atkreipė Europos kolonizatorių dėmesį. Šie siekė kovoti su vergų prekyba. Tuo metu šis regionas buvo viena mažiausiai ištirtų Afrikos vietų. Britų atstovai, oficialiai tarnavę Egipto pašai, kaip kad , ir kt. keliavo po šias teritorijas ir tapdavo vietos provincijų gubernatoriais, sėkmingai kovojo su vergų prekyba ir išstumdavo galingus vergų pirklius iš valdžios.
1881 m. Sudane prasidėjus , jis neišsiplėtė į nemusulmonišką Pietų Sudaną, tačiau atskyrė jį nuo Egipto kontrolės. Tai leido teritorijoje įsigalėti Britų imperijai, kuri jau kontroliavo Viktorijos ežero apylinkes piečiau. 1894 m. dalis Pietų Sudano atiduota Belgijai (kaip Lado enklavas), o 1910 m. grįžo britams.
Sudano kondominiumo sudėtyje
Po to, kai jungtinėmis britų ir egiptiečių pajėgomis buvo numalšintas Mahdi sukilimas, 1899–1955 m. Pietų Sudano teritorija priklausė Sudano kondominiumui, kurį bendrai valdė ir Didžioji Britanija. Šiuo laikotarpiu Pietų Sudanas (trys provincijos) buvo traktuojamas kaip atskira valda, kurioje viešpatavo britai.
Britai siekė izoliuoti šalį nuo musulmoniškos Sudano šiaurės, platino čia krikščionybę, taip didindami atotrūkį tarp Šiaurės ir Pietų. Kultūriniu požiūriu Pietinis Sudanas labiau suartėjo su piečiau buvusiomis britų kolonijomis (Ugandoje, Kenijoje), ir tai buvo viena iš paruošiamųjų fazių, ketinant prijungti regioną prie Britų Rytų Afrikos. Tačiau tai nebuvo padaryta, kadangi 1947 m. nuspręsta integruoti Pietų Sudaną į Sudaną. Todėl 1955 m. Sudanui iškovojus nepriklausomybę, Pietų Sudanas liko jo sudėtyje.
Kelias į nepriklausomybę
Kultūriniai, ekonominiai bei gamtiniai skirtumai ir vykdyta britų politika po nepriklausomybės neleido sukurti bendros tapatybės. Ekonomiškai atsilikusiame Pietų Sudane ėmė dominuoti centrinio Sudano atstovai, pradėta islamizacija. Tai sukėlė Pirmąjį pilietinį Sudano karą (1955–1972 m.), kurio metu žuvo apie 0,5 mln. žmonių, kraštas nusiaubtas. 1972 m. Adis Abebos susitarimu Pietų Sudanas gavo savivaldą ir tam tikras teises. Taip įkurta Pietų Sudano autonomija. Tačiau tikrovėje autonomija buvo varžoma. Trintį didino ir Pietų Sudane atrasti naftos resursai, kuriuos Chartumo vyriausybė siekė kontroliuoti. Tai 1982 m. sukėlė Antrąjį pilietinį Sudano karą (1982–2005 m.) Jo metu žuvo 1–2 mln. žmonių, kilo badas, sausros.
Karas baigėsi 2005 m. taikos susitarimu, kurio metu atkurta Pietų Sudano autonomija ir suteikta teisė tapti nepriklausomais. Dėl to 2011 m. sausio mėnesį įvyko referendumas, kurio metu 98,83 % Pietų Sudano gyventojų balsavo už nepriklausomybę.
Nepriklausomas Pietų Sudanas
2011 m. liepos 9 d. buvo oficialiai paskelbta Pietų Sudano Respublikos nepriklausomybė, ir Pietų Sudanas tapo 193-aja šalimi, įstojusia į Jungtines Tautas. Nepaisant pasiektų tarpusavio susitarimų, įtampa tarp dviejų Sudanų išlieka, ir pirmiausia koncentruojasi ties ginčytinu regionu bei naftos ištekliais.
Pietų Sudane tęsiasi įtampa tarp daugybės etinių grupių, kadangi viena iš jų, dinkai, yra de facto įsigalėję šalies valdžioje ir vienintelėje valdančioje šalies partijoje - . Greta jos veikia dar bent 6 ginkluotos grupuotės, irgi paremtos etniniu pagrindu: kitos stiprios etninės grupės, kurios kovoja dėl valdžios yra nuerai, šilukai, ir kt. Jų atžvilgiu SPLA vykdo žudynes, kankinimus, prievartauja moteris, užpuldinėja kaimus ir vagia gyvulius. CŽV ataskaita 2010 m. teigia, kad Pietų Sudanas yra viena iš pasaulio vietų, kur tikėtina, jog per 5 metus įvyks masinės žudynės ar genocidas.
Pilietinis karas
2013 m. gruodžio 14 d. prezidentas Salva Kiir Mayardit pareiškė, kad armijos frakcija lojali viceprezidentui bandė įvykdyti perversmą, bet bandymui buvo sutrukdyta. Po to kilusi kova pradėjo . Macharas neigė bandęs įvykdyti perversmą, bėgo, reikalavo prezidento atsistatydinimo. Prezidento Kiro pusėje kovėsi Ugandos kariai. 2014 m. sausį buvo pasiektas pirmas paliaubų susitarimas. Susirėmimai tęsėsi ir buvo sutarta dar dėl kelių paliaubų. Pagal 2015 m. rugpjūčio paliaubas Macharas grįžo į Jubą ir vėl tapo viceprezidentu. Po antro konflikto jis buvo nušalintas nuo viceprezidento posto ir pabėgo į Sudaną. Karas atsinaujino. 2018 m. rugpjūtį įsigaliojo nauja valdžios pasidalinimo sutartis. Per karą žuvo apie 400 tūkst. žmonių, 4 mln. paliko savo namus. Iš jų 2,5 mln. pabėgo į Ugandą ir Sudaną.
Išnašos
- „Sudan: Transcending tribe“. Al Jazeera English. Nuoroda tikrinta 30 April 2011.
- „South Sudan opposition head Riek Machar denies coup bid“. bbcnews.com. 18 December 2013. Nuoroda tikrinta 18 December 2013.
- „South Sudan rebel chief Riek Machar sworn in as vice-president“. bbcnews.com. 26 April 2016. Nuoroda tikrinta 30 April 2016.
- „South Sudan's Riek Machar in Khartoum for medical care“. aljazeera. 23 August 2016. Nuoroda tikrinta 23 August 2016.
- „South Sudan's warring leaders agree to share power, again“. Washington Post. 25 July 2018. Suarchyvuotas originalas 2018-07-26. Nuoroda tikrinta 1 August 2018.
- „A new report estimates that more than 380,000 people have died in South Sudan's civil war“. Washington Post. 26 September 2018. Nuoroda tikrinta 26 September 2018.
Alžyras · Angola · · · · Burkina Fasas · · CAR · Čadas · Dramblio Kaulo Krantas · · Egiptas · Eritrėja · Etiopija · · · · Gvinėja · Kamerūnas · Kenija · Komorai · Kongas · Kongo DR · Lesotas · Liberija · Libija · Madagaskaras · · · Marokas · Mauricijus · Mauritanija · Mozambikas · Namibija · Nigerija · Nigeris · Pietų Afrika · Pietų Sudanas · Pusiaujo Gvinėja · Ruanda · San Tomė ir Prinsipė · Seišeliai · Senegalas · · · Sudanas · Svazilandas · Tanzanija · Togas · Tunisas · Uganda · Vakarų Sachara · · Zimbabvė ·
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pietų Sudano istorija, Kas yra Pietų Sudano istorija? Ką reiškia Pietų Sudano istorija?
Pietu Sudano istorija Afrikos valstybes Pietu Sudano teritorijoje gyvenusiu tautu ir valstybiu istorija nuo seniausiu laiku iki dabarties Ikikolonijine istorijaGentines Sudano ir Pietu Sudano valstybes apie 1800 m Pagrindinis straipsnis Nilotu migracijos Manoma kad seniausieji Pietu Sudano teritorijos gyventojai kalbejo Centrinio Sudano kalbomis Veliau juos pamazu isstume is Kordofano ateje nauja genciu grupe kalbejusi Rytu Sudano kalbomis daugiausia nilotai Jie asimiliavo senuosius gyventojus kuriu palikuonys siuo metu yra ir Nilotai buvo gyvuliu augintojai iki XIV a apgyvendine beveik visa Pietu Sudana XIV a ju tarpe prasidejo svarbus ekonominiai ir socialiniai procesai pasireiske pirmiausia del įtakos is siaures Nubijoje zlugus krikscioniskoms valstybems ir Alodijai Sudano arabizacija ir islamizacija atnese į Pietu Sudana nemazai naujoviu nors gamtines salygos paliko jį izoliuota nuo valstybiu siaureje Mazdaug tuo metu nilotai pradejo auginti nauja galviju veisle lydyti gelezį Tai paskatino nilotu pirmiausia luo migracijas įvairiomis kryptimis trukusias iki pat XIX a kuriu metu nilotai is Pietu Sudano teritoriju paplito areale iki Tanzanijos pietuose ir iki siaureje Skirtingai nei Nubijoje Kordofane ir Darfure siaureje ar Etiopijos kalnyne rytuose del specifiniu vietos salygu Pietu Sudano teritorijoje valstybiniai junginiai ir sudetingesne visuomene susikloste palyginus velai Vietos zemdirbiu ir gyvuliu augintoju gentys kaip ir gretimoje Centrines Afrikos Respublikos teritorijoje nesukure valstybiu o gyveno mazomis gentinemis bendruomenemis Siuo aspektu issiskyre silukai kurie XV a pabaigoje Baltojo Nilo atkarpoje sukure savo gentine valstybe su sostine ir teokratine rethu valdzia Silukai nuolat kovojo su savo siauriniu kaimynu Senaru del prekybiniu keliu Zinomi ir XVII a siluku karai su dinku etnine subgrupe dziengais XVIII a valstybinius junginius sukure azandziai avungara klanas gyvene Mbomu upes baseine Pietu Sudano pietvakariuose CAR pietryciuose ir Kongo Demokratines Respublikos siaures rytuose Kile is apylinkiu avungara vykde ekspansija į rytus ir siaure Vienas zymiausiu ju valdovu gyvenes XIX XX a sanduroje buvo Azandziai buvo svarbus tarpininkai kurie gaudydavo nilotus vergus ir gabendavo juos į rytus parduodavo suahiliu pirkliams Egipto ir Sudano hegemonijaPietu Sudano kolonizacija al ZubairasPagrindinis straipsnis Muchamedo Ali dinastija XIX a pradzioje intensyvejant Afrikos vergu prekybai musulmonu krastuose teritorija tapo svarbiu vergu ir saltiniu siauriau egzistavusiems Senaro ir sultonatams Po to kai Senara nukariavo agresyvi Egipto politika leme tolesne ekspansija į pietus Nuo 1821 m egiptieciai vykde tolimuju pietu tyrimus siusdami savo zvalgus ir ekspedicijas Svarbiausioms ekspedicijoms vadovavo ir Jie istyre kad teritorijoje yra daug svarbiu istekliu pirmiausia dramblio kaulo kuris tuo metu turejo paklausa Vakaru krastuose Tai nuleme didejantį Egipto demesį regionui ir pirmuju prekybiniu miesteliu pvz Gondokoro atsiradima Taciau sudetingos krasto salygos labai sunkino jo kolonizacija Ko nesugebejo Egipto valdzia vykde is Chartumo kile arabai nuotykiu ieskotojai kurie su savo ekspedicijomis vykdavo į savanu krasta ir sugebedavo paimti valdzia tarp vietiniu genciu Zymiausi tarp ju buvo kontroliaves teritorijas siaures rytuose ir įsitvirtines dinku zemese Pastarasis sukure kariniu fortu zariba sistema is kuriu vykde prekyba su vietos gentimis Kadangi jam reikejo daug darbo jegos al Zubairas pradejo gaudyti vietos vergus o veliau ir pardavineti juos Sudanui Susikirtus al Zubairo interesams su siaureje įvyko karas ir 1874 m Darfuras sekmingai nukariautas Egipto chedivas nuo 1869 m sistemingai sieke prijungti gentis pietuose Todel jis pasinaudojo al Zubairo ir kitu vietos asmenybiu pasiekimais paskirdamas juos savo gubernatoriais ir taip inkorporuodamas Pietu Sudano zemes į Sudano vietininkystes teritorija Taip cia įkurtos Aukstutinio Nilo Ekvatorijos ir Bahr al Gazalio provincijas Jos apeme ne tik dabartinio Pietu Sudano teritorija bet ir kulturiskai labai jam artima siaurine Uganda Suintensyvejusi vergu prekyba ir vergu karaliu įsigalejimas regione atkreipe Europos kolonizatoriu demesį Sie sieke kovoti su vergu prekyba Tuo metu sis regionas buvo viena maziausiai istirtu Afrikos vietu Britu atstovai oficialiai tarnave Egipto pasai kaip kad ir kt keliavo po sias teritorijas ir tapdavo vietos provinciju gubernatoriais sekmingai kovojo su vergu prekyba ir isstumdavo galingus vergu pirklius is valdzios 1881 m Sudane prasidejus jis neissiplete į nemusulmoniska Pietu Sudana taciau atskyre jį nuo Egipto kontroles Tai leido teritorijoje įsigaleti Britu imperijai kuri jau kontroliavo Viktorijos ezero apylinkes pieciau 1894 m dalis Pietu Sudano atiduota Belgijai kaip Lado enklavas o 1910 m grįzo britams Sudano kondominiumo sudetyje Pagrindinis straipsnis Sudano kondominiumas Po to kai jungtinemis britu ir egiptieciu pajegomis buvo numalsintas Mahdi sukilimas 1899 1955 m Pietu Sudano teritorija priklause Sudano kondominiumui kurį bendrai valde ir Didzioji Britanija Siuo laikotarpiu Pietu Sudanas trys provincijos buvo traktuojamas kaip atskira valda kurioje viespatavo britai Britai sieke izoliuoti salį nuo musulmoniskos Sudano siaures platino cia krikscionybe taip didindami atotrukį tarp Siaures ir Pietu Kulturiniu poziuriu Pietinis Sudanas labiau suartejo su pieciau buvusiomis britu kolonijomis Ugandoje Kenijoje ir tai buvo viena is paruosiamuju faziu ketinant prijungti regiona prie Britu Rytu Afrikos Taciau tai nebuvo padaryta kadangi 1947 m nuspresta integruoti Pietu Sudana į Sudana Todel 1955 m Sudanui iskovojus nepriklausomybe Pietu Sudanas liko jo sudetyje Kelias į nepriklausomybe Pagrindiniai straipsniai Pirmasis pilietinis Sudano karas Antrasis pilietinis Sudano karas ir Pietu Sudano autonomija 2011 m Pietu Sudano nepriklausomybes referendumas Kulturiniai ekonominiai bei gamtiniai skirtumai ir vykdyta britu politika po nepriklausomybes neleido sukurti bendros tapatybes Ekonomiskai atsilikusiame Pietu Sudane eme dominuoti centrinio Sudano atstovai pradeta islamizacija Tai sukele Pirmajį pilietinį Sudano kara 1955 1972 m kurio metu zuvo apie 0 5 mln zmoniu krastas nusiaubtas 1972 m Adis Abebos susitarimu Pietu Sudanas gavo savivalda ir tam tikras teises Taip įkurta Pietu Sudano autonomija Taciau tikroveje autonomija buvo varzoma Trintį didino ir Pietu Sudane atrasti naftos resursai kuriuos Chartumo vyriausybe sieke kontroliuoti Tai 1982 m sukele Antrajį pilietinį Sudano kara 1982 2005 m Jo metu zuvo 1 2 mln zmoniu kilo badas sausros Karas baigesi 2005 m taikos susitarimu kurio metu atkurta Pietu Sudano autonomija ir suteikta teise tapti nepriklausomais Del to 2011 m sausio menesį įvyko referendumas kurio metu 98 83 Pietu Sudano gyventoju balsavo uz nepriklausomybe Nepriklausomas Pietu Sudanas2011 m liepos 9 d buvo oficialiai paskelbta Pietu Sudano Respublikos nepriklausomybe ir Pietu Sudanas tapo 193 aja salimi įstojusia į Jungtines Tautas Nepaisant pasiektu tarpusavio susitarimu įtampa tarp dvieju Sudanu islieka ir pirmiausia koncentruojasi ties gincytinu regionu bei naftos istekliais Pietu Sudane tesiasi įtampa tarp daugybes etiniu grupiu kadangi viena is ju dinkai yra de facto įsigaleje salies valdzioje ir vieninteleje valdancioje salies partijoje Greta jos veikia dar bent 6 ginkluotos grupuotes irgi paremtos etniniu pagrindu kitos stiprios etnines grupes kurios kovoja del valdzios yra nuerai silukai ir kt Ju atzvilgiu SPLA vykdo zudynes kankinimus prievartauja moteris uzpuldineja kaimus ir vagia gyvulius CZV ataskaita 2010 m teigia kad Pietu Sudanas yra viena is pasaulio vietu kur tiketina jog per 5 metus įvyks masines zudynes ar genocidas Pilietinis karas 2016 m Juboje nuzudyti civiliai nesami į kapines 2013 m gruodzio 14 d prezidentas Salva Kiir Mayardit pareiske kad armijos frakcija lojali viceprezidentui bande įvykdyti perversma bet bandymui buvo sutrukdyta Po to kilusi kova pradejo Macharas neige bandes įvykdyti perversma bego reikalavo prezidento atsistatydinimo Prezidento Kiro puseje kovesi Ugandos kariai 2014 m sausį buvo pasiektas pirmas paliaubu susitarimas Susiremimai tesesi ir buvo sutarta dar del keliu paliaubu Pagal 2015 m rugpjucio paliaubas Macharas grįzo į Juba ir vel tapo viceprezidentu Po antro konflikto jis buvo nusalintas nuo viceprezidento posto ir pabego į Sudana Karas atsinaujino 2018 m rugpjutį įsigaliojo nauja valdzios pasidalinimo sutartis Per kara zuvo apie 400 tukst zmoniu 4 mln paliko savo namus Is ju 2 5 mln pabego į Uganda ir Sudana Isnasos Sudan Transcending tribe Al Jazeera English Nuoroda tikrinta 30 April 2011 South Sudan opposition head Riek Machar denies coup bid bbcnews com 18 December 2013 Nuoroda tikrinta 18 December 2013 South Sudan rebel chief Riek Machar sworn in as vice president bbcnews com 26 April 2016 Nuoroda tikrinta 30 April 2016 South Sudan s Riek Machar in Khartoum for medical care aljazeera 23 August 2016 Nuoroda tikrinta 23 August 2016 South Sudan s warring leaders agree to share power again Washington Post 25 July 2018 Suarchyvuotas originalas 2018 07 26 Nuoroda tikrinta 1 August 2018 A new report estimates that more than 380 000 people have died in South Sudan s civil war Washington Post 26 September 2018 Nuoroda tikrinta 26 September 2018 v rAfrikos saliu istorijos Alzyras Angola Burkina Fasas CAR Cadas Dramblio Kaulo Krantas Egiptas Eritreja Etiopija Gvineja Kamerunas Kenija Komorai Kongas Kongo DR Lesotas Liberija Libija Madagaskaras Marokas Mauricijus Mauritanija Mozambikas Namibija Nigerija Nigeris Pietu Afrika Pietu Sudanas Pusiaujo Gvineja Ruanda San Tome ir Prinsipe Seiseliai Senegalas Sudanas Svazilandas Tanzanija Togas Tunisas Uganda Vakaru Sachara Zimbabve