Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Pietų Italija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pietų Italija apima mažiausiai keturis iš 20 šalies regionų: Bazilikatą, Kampaniją, Kalabriją ir Apuliją. Kartais jos dalimi taip pat laikomi Sicilija ir Sardinija (Italijos salos), Abrucio, Molizės regionai bei pietinė Lacijaus dalis (Latina ir Frozinonė), kurie kalbine, istorine ir kultūrine prasme yra susiję su Pietų Italija.
Geografija
Geografine (bet ne geologine) prasme, Pietų Italija yra pusiasalio „batas“, su aulu (Abrucis ir Molizė), nosimi (Kalabrija) ir kulnu (pietinė Apulijos dalis). Tarp pastarųjų įsiterpusi Taranto įlanka, pavadinta Taranto miesto, įsikūrusio tarp „kulno“ ir „pado“, vardu. Ji – Jonijos jūros dalis. Likusi pietinio Apeninų pusiasalio trečdalio dalis nusagstyta mažesnėmis įlankomis įlankėlėmis.
Rytiniame krante – garsioji žydroji Adrijos jūra, sujungta su Viduržemio jūra Otranto sąsiauriu (pavadintu didžiausio „kulno“ gale įsikūrusio miesto vardu). Vakaruose Pietų Italiją skalauja Tirėnų jūra su Salerno, Neapolio ir Gaetos įlankomis, pavadintomis didelių pakrantės miestų vardais. Šiaurinėje Salerno įlankos pakrantėje, Sorento pusiasalio pietuose driekiasi garsusis Amalfio krantas. Netoli pusiasalio galo taip pat yra visame pasaulyje garsi Kaprio sala.
Istorija
| Italijos istorija | |
| Senovės Romos istorija | |
| Šiaurė | Pietūs |
| Bizantijos imperija (Ravena) | |
| Langobardų karalystė: | |
| D. Lombardija | Beneventas |
| Frankų imperija | |
| Šventoji Romos imperija (Italija) | Bizantijos imperija (Italija) |
| Apulija ir Kalabrija | |
| Jūrinės respublikos, | Sicilijos karalystė |
| Popiežiaus valstybė | Neapolio karalystė |
| Prancūzijos imperija | |
| Italijos suvienijimas: | |
| Sardinijos karalystė | |
| Italijos karalystė | |
| Italijos Respublika | |
| Susijusių šalių istorijos: | |
| , | |
Nuo tada, kai VIII-VII a. pr. m. e. graikai kolonizavo Didžiąją Graikiją, pietinės Italijos dalies istorija vystėsi daugeliu aspektų skirtingai negu šiaurinės. Po to, kai 282 m. pr. m. e. nepavyko sustabdyti Romos hegemonijos plitimo, Roma ėmė dominuoti pietuose, ir tai tęsėsi dar gerokai po to, kai ėmė puldinėti barbarai (gladiatorių sukilimas buvo laikinai nutraukęs imperijos kontolę). Po Vakarų Romos žlugimo regiono valdymą perėmė Bizantijos imperija, ir netgi lombardams nepavyko jo prisijungti, nors pietinės dalies centras jiems priklausė nuo Zoto užkiaravimo VI a. pabaigoje.
Nuo tada iki normanų užkariavimo XI a. pusiasalio pietūs nuolat įsiveldavo į karus tarp graikų, lombardų ir Kalifato, kuriuos sutrukdė tik įsiveržę normanai, kuriems neprireikė nė šimtmečio įgyti pranašumą ir visiškai pavergti lombardų valdas, apsiginti nuo musulmonų keliamos grėsmės ir išvyti bizantiečius iš viso regiono, išskyrus Neapolį, 1127 m. pasidavusį . Šis 1130 m. suteikė pietums karalystės statusą, pakrikštydamas juos Sicilijos karalyste. Ši gyvavo tik 64 metus, o tada išsipildė ilgai kurti Šventosios Romos imperatorių kėslai regiono atžvilgiu. Hohenstaufenų valdymas baigėsi pralaimėjimu, tačiau nugalėję prancūzai su Karoliu iš Anžu priešaky buvo patys jėga išstumti Sicilijos Mišparais vadinamo maišto metu. Vėliau, iki sąjungos su Ispanija karalystė buvo padalyta į Neapolio valdas žemyne ir Sicilijos valdas saloje. Aragono valdymas paliko žymę Italijai ir Renesansui duodamas tokias asmenybes kaip ir Bordžijų klanas.
Regionas liko Ispanijos dalimi iki Ispanijos paveldėtojų karo, kai Sardinijos kunigaikštis Viktoras Amadėjus II gavo Siciliją. Netrukus sutartimi su Austrija ją išmainė į Sardiniją. Ji tapo nepriklausoma, valdoma , ir liko tokia iki tol, kol Napoleono maršalo Joachimo Murato naudai buvo sukurta Neapolio karalystė. Galiausiai 1861 m. žemes užkariavo Džiuzepė Garibaldis su raudonmarškiniais, ir jos kartu su šiaurine dalimi suformavo dabartinę Italijos valstybę.
Kultūra
Laikui bėgant regionas patyrė šiek tiek kitokią įtaką nei likusi pusiasalio dalis, ypač graikų įsikūrimą bei normanų įsiveržimą į Siciliją ir pietinę žemyninę dalį. Šie ir kiti faktoriai paliko žymę šiandieninėje Pietų Italijoje: pavyzdžiui, gyventojų tankumas čia žymiai mažesnis nei Šiaurės Italijoje, tačiau didelių miestų ir mažų kaimų santykis aukštesnis; turto ir išsilavinimo lygis čia žemesnis; be to, kasdieniniai gyventojų įpročiai daug labiau paveikti Viduržemio jūros regiono kultūros ir katalikybės, orientuoti į giminę, kaimietiškesni, nei labiau industrializuotje šiaurėje.
Pietų Italijai, kurioje daugiausia verčiamasi žemdirbyste (pajamos vienam gyventojui čia maždaug dvigubai mažesnės negu Šiaurės Italijoje), būdingas skurdas ir nusikalstamumas, todėl daug žmonių emigravo iš regiono į kitas šalis, daugiausia į JAV (dauguma italų kilmės amerikiečių kilę iš šio regiono), Kanadą ir Australiją. Taip pat daug pietiečių persikėlė į didelius Šiaurės Italijos miestus, pvz., Genują, Milaną ir Turiną.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pietų Italija, Kas yra Pietų Italija? Ką reiškia Pietų Italija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Pietu Italija apima maziausiai keturis is 20 salies regionu Bazilikata Kampanija Kalabrija ir Apulija Kartais jos dalimi taip pat laikomi Sicilija ir Sardinija Italijos salos Abrucio Molizes regionai bei pietine Lacijaus dalis Latina ir Frozinone kurie kalbine istorine ir kulturine prasme yra susije su Pietu Italija Pietu ItalijaGeografijaGeografine bet ne geologine prasme Pietu Italija yra pusiasalio batas su aulu Abrucis ir Molize nosimi Kalabrija ir kulnu pietine Apulijos dalis Tarp pastaruju įsiterpusi Taranto įlanka pavadinta Taranto miesto įsikurusio tarp kulno ir pado vardu Ji Jonijos juros dalis Likusi pietinio Apeninu pusiasalio trecdalio dalis nusagstyta mazesnemis įlankomis įlankelemis Rytiniame krante garsioji zydroji Adrijos jura sujungta su Vidurzemio jura Otranto sasiauriu pavadintu didziausio kulno gale įsikurusio miesto vardu Vakaruose Pietu Italija skalauja Tirenu jura su Salerno Neapolio ir Gaetos įlankomis pavadintomis dideliu pakrantes miestu vardais Siaurineje Salerno įlankos pakranteje Sorento pusiasalio pietuose driekiasi garsusis Amalfio krantas Netoli pusiasalio galo taip pat yra visame pasaulyje garsi Kaprio sala IstorijaItalijos istorijaSenoves Romos istorijaSiaure PietusBizantijos imperija Ravena Langobardu karalyste D Lombardija BeneventasFranku imperijaSventoji Romos imperija Italija Bizantijos imperija Italija Apulija ir KalabrijaJurines respublikos Sicilijos karalystePopieziaus valstybe Neapolio karalystePrancuzijos imperijaItalijos suvienijimas Sardinijos karalysteItalijos karalysteItalijos RespublikaSusijusiu saliu istorijos Nuo tada kai VIII VII a pr m e graikai kolonizavo Didziaja Graikija pietines Italijos dalies istorija vystesi daugeliu aspektu skirtingai negu siaurines Po to kai 282 m pr m e nepavyko sustabdyti Romos hegemonijos plitimo Roma eme dominuoti pietuose ir tai tesesi dar gerokai po to kai eme puldineti barbarai gladiatoriu sukilimas buvo laikinai nutraukes imperijos kontole Po Vakaru Romos zlugimo regiono valdyma pereme Bizantijos imperija ir netgi lombardams nepavyko jo prisijungti nors pietines dalies centras jiems priklause nuo Zoto uzkiaravimo VI a pabaigoje Nuo tada iki normanu uzkariavimo XI a pusiasalio pietus nuolat įsiveldavo į karus tarp graiku lombardu ir Kalifato kuriuos sutrukde tik įsiverze normanai kuriems neprireike ne simtmecio įgyti pranasuma ir visiskai pavergti lombardu valdas apsiginti nuo musulmonu keliamos gresmes ir isvyti bizantiecius is viso regiono isskyrus Neapolį 1127 m pasidavusį Sis 1130 m suteike pietums karalystes statusa pakrikstydamas juos Sicilijos karalyste Si gyvavo tik 64 metus o tada issipilde ilgai kurti Sventosios Romos imperatoriu keslai regiono atzvilgiu Hohenstaufenu valdymas baigesi pralaimejimu taciau nugaleje prancuzai su Karoliu is Anzu priesaky buvo patys jega isstumti Sicilijos Misparais vadinamo maisto metu Veliau iki sajungos su Ispanija karalyste buvo padalyta į Neapolio valdas zemyne ir Sicilijos valdas saloje Aragono valdymas paliko zyme Italijai ir Renesansui duodamas tokias asmenybes kaip ir Bordziju klanas Regionas liko Ispanijos dalimi iki Ispanijos paveldetoju karo kai Sardinijos kunigaikstis Viktoras Amadejus II gavo Sicilija Netrukus sutartimi su Austrija ja ismaine į Sardinija Ji tapo nepriklausoma valdoma ir liko tokia iki tol kol Napoleono marsalo Joachimo Murato naudai buvo sukurta Neapolio karalyste Galiausiai 1861 m zemes uzkariavo Dziuzepe Garibaldis su raudonmarskiniais ir jos kartu su siaurine dalimi suformavo dabartine Italijos valstybe KulturaLaikui begant regionas patyre siek tiek kitokia įtaka nei likusi pusiasalio dalis ypac graiku įsikurima bei normanu įsiverzima į Sicilija ir pietine zemynine dalį Sie ir kiti faktoriai paliko zyme siandienineje Pietu Italijoje pavyzdziui gyventoju tankumas cia zymiai mazesnis nei Siaures Italijoje taciau dideliu miestu ir mazu kaimu santykis aukstesnis turto ir issilavinimo lygis cia zemesnis be to kasdieniniai gyventoju įprociai daug labiau paveikti Vidurzemio juros regiono kulturos ir katalikybes orientuoti į gimine kaimietiskesni nei labiau industrializuotje siaureje Pietu Italijai kurioje daugiausia verciamasi zemdirbyste pajamos vienam gyventojui cia mazdaug dvigubai mazesnes negu Siaures Italijoje budingas skurdas ir nusikalstamumas todel daug zmoniu emigravo is regiono į kitas salis daugiausia į JAV dauguma italu kilmes amerikieciu kile is sio regiono Kanada ir Australija Taip pat daug pietieciu persikele į didelius Siaures Italijos miestus pvz Genuja Milana ir Turina