Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Pierre Curie
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Pjeras Kiuri pranc. Pierre Curie | |
|---|---|
| Gimė | 1859 m. gegužės 15 d. Paryžiuje |
| Mirė | 1906 m. balandžio 19 d. (46 metai) Paryžius |
| Palaidotas (-a) | Panteonas (Paryžius) |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Sklodovska Kiuri |
| Veikla | prancūzų fizikas, vienas radioaktyvumo mokslo kūrėjų, Nobelio fizikos premijos laureatas. |
| Vikiteka | Pierre Curie |
Pjeras Kiuri (pranc. Pierre Curie; 1859 m. gegužės 15 d. Paryžiuje – 1906 m. balandžio 19 d. ten pat) – prancūzų fizikas, vienas radioaktyvumo mokslo kūrėjų, Nobelio fizikos premijos laureatas.
Biografija
1877 m. baigė Paryžiaus universitetą ir 1878–1883 m. dirbo jame. 1882–1904 m. Fizikos ir pramoninės chemijos mokyklos dėstytojas. Nuo 1900 m. Paryžiaus universiteto dėstytojas, nuo 1904 m. profesorius. 1906 m. tragiškai žuvo sniego audros metu pereidamas Rue Dauphine gatvę ir partrenktas arklių ekipažo. Kartu su žmona, Pjeras Kiuri palaidotas Paryžiaus Panteono kriptoje.
Mokslinė veikla
1880 m. su broliu mineralogu Žaku Kiuri atrado tiesioginį ir atvirkštinį pjezoelektrinį reiškinį. Sukonstravo iki šiol naudojamas vadinamas Kiuri ir Šenevo (Curie et Chèneveau) magnetines svarstykles. 1884–1885 m. išplėtojo kristalų susidarymo teoriją, suformulavo kristalų augimo bendrąjį principą, tyrė jų simetrijos dėsnius. Ištyrė kūnų magnetines savybes kintant jų temperatūrai.
1895 m. nustatė, kad diamagnetikų magnetinis jautris nepriklauso nuo temperatūros, o paramagnetikų – atvirkščiai proporcingas jai (Kiuri dėsnis). Atrado, kad viršijus tam tikrą temperatūrą () išnyksta geležies feromagnetinės ir šuoliškai pakinta kai kurios kitos savybės.
1897 m. pradėjo tirti radioaktyvumą. Su žmona M. Kiuri 1898 m. atrado polonį, 1899 m. radį. 1899 m. aptiko indukuotąjį radioaktyvumą, tyrė radioaktyviąją spinduliuote. 1901 m. nustatė šios spinduliuotės fiziologinį poveikį, o tai lėmė radžio terapijos pagrindų sukūrimą. 1903 m. pradėjo vartoti radioaktyviųjų branduolių pusamžio (pusėjimo trukmės) sąvoką. Organizavo pramoninę radžio gamybą iš urano rūdos.
1903 m. su Marija Kiuri ir Anri Bekereliu įvertintas Nobelio fizikos premija.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pierre Curie, Kas yra Pierre Curie? Ką reiškia Pierre Curie?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Pjeras Kiuri pranc Pierre CurieGime 1859 m geguzes 15 d ParyziujeMire 1906 m balandzio 19 d 46 metai ParyziusPalaidotas a Panteonas Paryzius Sutuoktinis e Marija Sklodovska KiuriVeikla prancuzu fizikas vienas radioaktyvumo mokslo kureju Nobelio fizikos premijos laureatas Vikiteka Pierre Curie Pjeras Kiuri pranc Pierre Curie 1859 m geguzes 15 d Paryziuje 1906 m balandzio 19 d ten pat prancuzu fizikas vienas radioaktyvumo mokslo kureju Nobelio fizikos premijos laureatas Biografija1877 m baige Paryziaus universiteta ir 1878 1883 m dirbo jame 1882 1904 m Fizikos ir pramonines chemijos mokyklos destytojas Nuo 1900 m Paryziaus universiteto destytojas nuo 1904 m profesorius 1906 m tragiskai zuvo sniego audros metu pereidamas Rue Dauphine gatve ir partrenktas arkliu ekipazo Kartu su zmona Pjeras Kiuri palaidotas Paryziaus Panteono kriptoje Moksline veikla1880 m su broliu mineralogu Zaku Kiuri atrado tiesioginį ir atvirkstinį pjezoelektrinį reiskinį Sukonstravo iki siol naudojamas vadinamas Kiuri ir Senevo Curie et Cheneveau magnetines svarstykles 1884 1885 m ispletojo kristalu susidarymo teorija suformulavo kristalu augimo bendrajį principa tyre ju simetrijos desnius Istyre kunu magnetines savybes kintant ju temperaturai 1895 m nustate kad diamagnetiku magnetinis jautris nepriklauso nuo temperaturos o paramagnetiku atvirksciai proporcingas jai Kiuri desnis Atrado kad virsijus tam tikra temperatura isnyksta gelezies feromagnetines ir suoliskai pakinta kai kurios kitos savybes 1897 m pradejo tirti radioaktyvuma Su zmona M Kiuri 1898 m atrado polonį 1899 m radį 1899 m aptiko indukuotajį radioaktyvuma tyre radioaktyviaja spinduliuote 1901 m nustate sios spinduliuotes fiziologinį poveikį o tai leme radzio terapijos pagrindu sukurima 1903 m pradejo vartoti radioaktyviuju branduoliu pusamzio pusejimo trukmes savoka Organizavo pramonine radzio gamyba is urano rudos 1903 m su Marija Kiuri ir Anri Bekereliu įvertintas Nobelio fizikos premija