Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Piastų dinastija

  • Pagrindinis puslapis
  • Piastų dinastija
Piastų dinastija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Piastai (lenk. Piastowie) – pirmoji istorinė karališkoji lenkų dinastija. Ji prasideda nuo pusiau legendinio kunigaikščio Piasto. Pirmasis istoriškai neginčytinas šios dinastijos valdovas – Meška I, valdęs X a. Piastų dinastija valdė Lenkiją iki 1370 m., kuomet mirė kunigaikštis Kazimieras Didysis.

Piastų dinastijos terminą XVIII a. įvedė ATR istorikas Adomas Naruševičius.

Linijos

Nuo XII a. Piastų dinastiją sudarė kelios atskiros kunigaikščių linijos, kurios koncentravosi skirtinguose Lenkijos regionuose ir varžėsi dėl pagrindinio sosto Krokuvoje. Svarbiausios buvo:

  • Didžiosios Lenkijos Piastai – valdė Didžiojoje Lenkijoje 1138–1296. Trys iš jų buvo Krokuvos kunigaikščiai;
  • Mazovijos Piastai – valdė Mazovijoje 1138–1526. Du iš jų buvo Krokuvos kunigaikščiai;
  •  – atskiros linijos valdė Sileziją 1138–1675. Keturi iš jų buvo Krokuvos kunigaikščiai;
  • Sandomiežo Piastai – su pertraukomis valdė Mažojoje Lenkijoje (Sandomiežo kunigaikštystėje) 1138–1279. Trys iš jų buvo Krokuvos kunigaikščiai;
  • Kujavijos Piastai – Mazovijos Piastų atšaka, valdė Kujavijoje, Lenčicoje ir Seradze 1233–1364 m. Du iš jų buvo Krokuvos kunigaikščiai. Šios atšakos atstovai ir Kazimieras III Didysis tapo pirmaisiais suvienytos Lenkijos karaliais.

Ilgiausiai Piastų atšaka išgyveno Silezijoje – iki 1675 m. Dinastijos nariai per vedybas susijungė su įvairiomis Europos karališkomis šeimomis.

Valdovai

Valdovas Vaizdas Valdymo laikotarpis
Chosciskas (legendinis) VIII–IX a.
Piastas (legendinis) VIII–IX a.
Zemovitas XI–X a.
Lešekas XI–X a.
Zemomyslas XI–X a.
Meška I 960–992 m.
Boleslovas I Narsusis 992–1025 m.
Meška II Lambertas 1025–1034 m.
1031 m.
Kazimieras I Atnaujintojas 1034–1058 m.
Boleslovas II Drąsusis 1058–1079 m.
1079–1102 m.
Zbignevas ir Boleslovas III Kreivaburnis 1102–1107 m.
Boleslovas III Kreivaburnis 1107–1138 m.
1138–1146 m.
Boleslovas IV Garbanius 1146–1173 m.
Meška III Senasis 1173–1177 m.
Kazimieras II Teisingasis 1177–1194 m.
Lešekas Baltasis ir Vladislovas Šeivakojis 1194–1202 m.
1202 m.
Lešekas Baltasis 1202–1210 m.
1210–1211 m.
Lešekas Baltasis 1211–1227 m.
1228 m.
Konradas I Mazovietis 1229–1232 m.
Henrikas I Barzdočius 1232–1238 m.
Henrikas II Pamaldusis 1238–1241 m.
Konradas I Mazovietis 1241–1243 m.
1243–1279 m.
Lešekas Juodasis 1279–1288 m.
Henrikas IV Dorasis 1288–1290 m.
1290–1291 m.
1306–1333 m.
Kazimieras III Didysis 1333–1370 m.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 09 Lie, 2025 / 16:01

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Piastų dinastija, Kas yra Piastų dinastija? Ką reiškia Piastų dinastija?

Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Piastai lenk Piastowie pirmoji istorine karaliskoji lenku dinastija Ji prasideda nuo pusiau legendinio kunigaikscio Piasto Pirmasis istoriskai negincytinas sios dinastijos valdovas Meska I valdes X a Piastu dinastija valde Lenkija iki 1370 m kuomet mire kunigaikstis Kazimieras Didysis Piastu herbas Piastu dinastijos termina XVIII a įvede ATR istorikas Adomas Narusevicius LinijosNuo XII a Piastu dinastija sudare kelios atskiros kunigaiksciu linijos kurios koncentravosi skirtinguose Lenkijos regionuose ir varzesi del pagrindinio sosto Krokuvoje Svarbiausios buvo Didziosios Lenkijos Piastai valde Didziojoje Lenkijoje 1138 1296 Trys is ju buvo Krokuvos kunigaiksciai Mazovijos Piastai valde Mazovijoje 1138 1526 Du is ju buvo Krokuvos kunigaiksciai atskiros linijos valde Silezija 1138 1675 Keturi is ju buvo Krokuvos kunigaiksciai Sandomiezo Piastai su pertraukomis valde Mazojoje Lenkijoje Sandomiezo kunigaikstysteje 1138 1279 Trys is ju buvo Krokuvos kunigaiksciai Kujavijos Piastai Mazovijos Piastu atsaka valde Kujavijoje Lencicoje ir Seradze 1233 1364 m Du is ju buvo Krokuvos kunigaiksciai Sios atsakos atstovai ir Kazimieras III Didysis tapo pirmaisiais suvienytos Lenkijos karaliais Ilgiausiai Piastu atsaka isgyveno Silezijoje iki 1675 m Dinastijos nariai per vedybas susijunge su įvairiomis Europos karaliskomis seimomis ValdovaiValdovas Vaizdas Valdymo laikotarpisChosciskas legendinis VIII IX a Piastas legendinis VIII IX a Zemovitas XI X a Lesekas XI X a Zemomyslas XI X a Meska I 960 992 m Boleslovas I Narsusis 992 1025 m Meska II Lambertas 1025 1034 m 1031 m Kazimieras I Atnaujintojas 1034 1058 m Boleslovas II Drasusis 1058 1079 m 1079 1102 m Zbignevas ir Boleslovas III Kreivaburnis 1102 1107 m Boleslovas III Kreivaburnis 1107 1138 m 1138 1146 m Boleslovas IV Garbanius 1146 1173 m Meska III Senasis 1173 1177 m Kazimieras II Teisingasis 1177 1194 m Lesekas Baltasis ir Vladislovas Seivakojis 1194 1202 m 1202 m Lesekas Baltasis 1202 1210 m 1210 1211 m Lesekas Baltasis 1211 1227 m 1228 m Konradas I Mazovietis 1229 1232 m Henrikas I Barzdocius 1232 1238 m Henrikas II Pamaldusis 1238 1241 m Konradas I Mazovietis 1241 1243 m 1243 1279 m Lesekas Juodasis 1279 1288 m Henrikas IV Dorasis 1288 1290 m 1290 1291 m 1306 1333 m Kazimieras III Didysis 1333 1370 m

Naujausi straipsniai
  • Liepa 09, 2025

    Naujoji Babilonijos karalystė

  • Liepa 10, 2025

    Naugarduko rajonas

  • Liepa 11, 2025

    Naugardo valstybė

  • Liepa 10, 2025

    Naugardo kunigaikštystė

  • Liepa 11, 2025

    Natūralusis skaičius

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje