Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Petras Pundzevičius PetliukasVisas vardas Petras PundzevičiusGimė 1880 m liepos 13 d Laibiškiai Skapiškio valsčiusMirė 1
Petras Pundzevičius Petliukas
| Petras Pundzevičius-Petliukas | |
|---|---|
| Visas vardas | Petras Pundzevičius |
| Gimė | 1880 m. liepos 13 d. Laibiškiai, Skapiškio valsčius |
| Mirė | 1955 m. liepos 18 d. (75 metai) Kaunas |
| Tėvas | Juozapas Pundzevičius |
| Motina | Grasilda Pundzevičienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Bronė Pundzevičienė - Šimoliūnaitė (1899-1965) |
| Vaikai | Vytautas (1922-1981), Petras (1925-nežinoma) |
| Veikla | Dramaturgas |
| Pareigos | Lietuvos kariuomenės pulkininkas |
| Alma mater | Rygos politechnikos institutas |
Petras Pundzevičius (slapyvardis Petliukas) (1880 m. liepos 13 d. Laibiškiai, dab. Kupiškio raj. – 1955 m. liepos 18 d. Kaunas) – Lietuvos dramaturgas, operos solistas, pulkininkas.
Biografija
Kariškis, dramaturgas Petras Pundzevičius gimė 1880 metų liepos 13 dieną Kreipšiuose, laisvųjų valstiečių septynių vaikų šeimoje. Jo brolis Stasys Pundzevičius (1893-1980) buvo Lietuvos kariuomenės generolu. „Kupiškėnų enciklopedijos“ duomenimis, iš pradžių Petras Pundzevičius mokėsi namuose prižiūrimas mokytojo Janulionio. 1892–1901 metais mokėsi Liepojos gimnazijoje, 1901–1914 m. (su 6 metų pertrauka) studijavo Rygos politechnikos instituto Architektūros fakultete. I laipsnio diplomu baigė visą kursą ir įgijo statybos inžinieriaus specialybę.
1909 m. atliko Kęstučio vaidmenį M. Petrausko operoje "Birutė".
1914 m. rugsėjo 19 d. mobilizuotas eiliniu kareiviu į Rusijos kariuomenę. Tarnavo 404 Mogiliovo pėstininkų pulke. Po kautynių ties Gardino tvirtove buvo pakeltas praporščiku, vėliau paskirtas pulko adjutantu. Dalyvavo visuose mūšiuose Mozūrijoje ir Lietuvoje (Kauno tvirtovės gynybos mūšiuose, ties Širvintomis, Vilniumi). Nuo 1916 metų tarnavo II armijos 7 inžinerijos pulke, vėliau buvo arklių ir geležinkelio susisiekimo dalinių raštvedybos vyr. karininku, etapų ūkio skyriaus štabo karininku. Tarnavo Nesvyžiuje, Slucke, Bobruiske.
1918 metų vasarį bolševikams išformavus skyrių, demobilizuotas. Grįžo į Vilnių, po kelių mėnesių parvažiavo į tėviškę Laibiškiuose, kur praleido bolševikų okupaciją. 1919 m. buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas karininku į Kupiškio komendantūrą. Netrukus perkeltas į Karo inžinerijos Tiekimų skyriaus Butų valdybą inžinieriumi ypatingiems reikalams. Dirbo Karo butų skyriaus viršininko padėjėju, revizoriumi. 1928 m. perkeltas į Centrines kariuomenės dirbtuves, buvo jų viršininkas. Nuo 1930 metų P. Pundzevičius paskirtas Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos statybos darbams kontroliuoti komisijos pirmininku, rūpinosi laboratorijos statybos darbais. 1939 metais paties prašymu išleistas į atsargą.
Dar studijų metais gyvendamas Rygoje ir matydamas, kad vaidinimams trūksta lietuviškų veikalų, Petliuko slapyvardžiu parašė komedijas „Neatmezgamas mazgas“, „Nepasisekė Marytei“, „Velnias – ne boba“, kurios tuo metu daug kartų statytos Lietuvoje ir lietuvių kolonijose (Rygoje, Peterburge, Odesoje, Tiflise ir kt). Taip pat parašė pjeses „Brangusai pabučiavimas“. Periodikoje paskelbė apsakymų, humoreskų, išvertė kelias pjeses. Sukūrė eilėraštį apie Laibiškių ąžuolą, augantį tėvų sodyboje Skapiškio seniūnijoje, Bajorų kaime, Laibiškių viensėdyje, žr. čia. Dalyvavo Rygos politechnikos instituto lietuvių studentų „Vilties“ ir „Kanklių“ draugijų veikloje, režisavo ir pats vaidino Rygos lietuvių scenos mėgėjų spektakliuose, kartu su Aleksandru Kačanausku ir Jurgiu Linartu 1907 m. Rygoje įdainavo ir įkalbėjo pirmąsias lietuviškas gramofono plokšteles . Buvo kviečiamas kaip solistas ir aktorius į kitus miestus, kur vykdavo lietuviški vakarai. 1921 m. vedė Bronę Šimoliūnaitę. Išaugino sūnus Vytautą ir Petrą Bonifacą. Petras Pundzevičius mirė 1955 m. liepos 17 d., palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Apdovanojimai
- 1928 m. DLK Gedimino 3 laipsnio ordinas
- 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis
Šaltiniai
- Jurgita Banionienė, Petrui Pundzevičiui - 135, Kupiškėnų mintys, 2015−07−09
- Pundzevičius, Petras (1880-1955), www.epaveldas.lt
- Išgirskite kaip skambėjo lietuviška muzika ir kalba prieš 100 metų: Nacionalinės bibliotekos senieji garso įrašai, lt1918.lt
- Lietuva prieš 100 metų: išgirskite vienus seniausių lietuviškų garso įrašų, delfi.lt
Nuorodos
- Birutė
- Velnias – ne boba
- [1]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Petras Pundzevičius Petliukas, Kas yra Petras Pundzevičius Petliukas? Ką reiškia Petras Pundzevičius Petliukas?
Petras Pundzevicius PetliukasVisas vardas Petras PundzeviciusGime 1880 m liepos 13 d Laibiskiai Skapiskio valsciusMire 1955 m liepos 18 d 75 metai KaunasTevas Juozapas PundzeviciusMotina Grasilda PundzevicieneSutuoktinis e Brone Pundzeviciene Simoliunaite 1899 1965 Vaikai Vytautas 1922 1981 Petras 1925 nezinoma Veikla DramaturgasPareigos Lietuvos kariuomenes pulkininkasAlma mater Rygos politechnikos institutas Petras Pundzevicius slapyvardis Petliukas 1880 m liepos 13 d Laibiskiai dab Kupiskio raj 1955 m liepos 18 d Kaunas Lietuvos dramaturgas operos solistas pulkininkas BiografijaKariskis dramaturgas Petras Pundzevicius gime 1880 metu liepos 13 diena Kreipsiuose laisvuju valstieciu septyniu vaiku seimoje Jo brolis Stasys Pundzevicius 1893 1980 buvo Lietuvos kariuomenes generolu Kupiskenu enciklopedijos duomenimis is pradziu Petras Pundzevicius mokesi namuose priziurimas mokytojo Janulionio 1892 1901 metais mokesi Liepojos gimnazijoje 1901 1914 m su 6 metu pertrauka studijavo Rygos politechnikos instituto Architekturos fakultete I laipsnio diplomu baige visa kursa ir įgijo statybos inzinieriaus specialybe P Pundzevicius Petliukas Kestucio vaidmenyje M Petrausko operoje Birute 1909 m 1909 m atliko Kestucio vaidmenį M Petrausko operoje Birute 1914 m rugsejo 19 d mobilizuotas eiliniu kareiviu į Rusijos kariuomene Tarnavo 404 Mogiliovo pestininku pulke Po kautyniu ties Gardino tvirtove buvo pakeltas praporsciku veliau paskirtas pulko adjutantu Dalyvavo visuose musiuose Mozurijoje ir Lietuvoje Kauno tvirtoves gynybos musiuose ties Sirvintomis Vilniumi Nuo 1916 metu tarnavo II armijos 7 inzinerijos pulke veliau buvo arkliu ir gelezinkelio susisiekimo daliniu rastvedybos vyr karininku etapu ukio skyriaus stabo karininku Tarnavo Nesvyziuje Slucke Bobruiske 1918 metu vasarį bolsevikams isformavus skyriu demobilizuotas Grįzo į Vilniu po keliu menesiu parvaziavo į teviske Laibiskiuose kur praleido bolseviku okupacija 1919 m buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomene ir paskirtas karininku į Kupiskio komendantura Netrukus perkeltas į Karo inzinerijos Tiekimu skyriaus Butu valdyba inzinieriumi ypatingiems reikalams Dirbo Karo butu skyriaus virsininko padejeju revizoriumi 1928 m perkeltas į Centrines kariuomenes dirbtuves buvo ju virsininkas Nuo 1930 metu P Pundzevicius paskirtas Ginklavimo valdybos tyrimu laboratorijos statybos darbams kontroliuoti komisijos pirmininku rupinosi laboratorijos statybos darbais 1939 metais paties prasymu isleistas į atsarga Dar studiju metais gyvendamas Rygoje ir matydamas kad vaidinimams truksta lietuvisku veikalu Petliuko slapyvardziu parase komedijas Neatmezgamas mazgas Nepasiseke Marytei Velnias ne boba kurios tuo metu daug kartu statytos Lietuvoje ir lietuviu kolonijose Rygoje Peterburge Odesoje Tiflise ir kt Taip pat parase pjeses Brangusai pabuciavimas Periodikoje paskelbe apsakymu humoresku isverte kelias pjeses Sukure eilerastį apie Laibiskiu azuola augantį tevu sodyboje Skapiskio seniunijoje Bajoru kaime Laibiskiu viensedyje zr cia Dalyvavo Rygos politechnikos instituto lietuviu studentu Vilties ir Kankliu draugiju veikloje rezisavo ir pats vaidino Rygos lietuviu scenos megeju spektakliuose kartu su Aleksandru Kacanausku ir Jurgiu Linartu 1907 m Rygoje įdainavo ir įkalbejo pirmasias lietuviskas gramofono ploksteles Buvo kvieciamas kaip solistas ir aktorius į kitus miestus kur vykdavo lietuviski vakarai 1921 m vede Brone Simoliunaite Isaugino sunus Vytauta ir Petra Bonifaca Petras Pundzevicius mire 1955 m liepos 17 d palaidotas Kauno Petrasiunu kapinese Apdovanojimai1928 m DLK Gedimino 3 laipsnio ordinas 1928 m Lietuvos nepriklausomybes medalisSaltiniaiVikiteka Petras Pundzevicius Petliukas vaizdine ir garsine medziagaJurgita Banioniene Petrui Pundzeviciui 135 Kupiskenu mintys 2015 07 09 Pundzevicius Petras 1880 1955 www epaveldas lt Isgirskite kaip skambejo lietuviska muzika ir kalba pries 100 metu Nacionalines bibliotekos senieji garso įrasai lt1918 lt Lietuva pries 100 metu isgirskite vienus seniausiu lietuvisku garso įrasu delfi ltNuorodosBirute Velnias ne boba 1 Wikisource Puslapis Vikisaltiniuose Petras Pundzevicius Petliukas