Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Petras Pranciškus Potockis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Grafas Petras Pranciškus Potockis (1745–1829, Berdičevas) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Ščižicko seniūnas, Lenkijos armijos generolas-majoras, Potockių pulko vadas.
| Petras Pranciškus Potockis | |
|---|---|
| Potockiai | |
| Herbas "Pilawa" | |
| Gimė | apie 1745 m. |
| Mirė | 1829 m. (~84 metai) |
| Tėvas | Juozapas Potockis |
| Motina | Pelagija Potocka |
| Žymūs apdovanojimai | |
Biografija
Lenkijos magnatų Potockių giminės atstovas, herbo „Piliawa“ savininkas. Lvovo kašteliono Juozapo Potockio (1695–1764) ir Pelagijos Potockos (m. po 1794) ketvirtasis sūnus.
Baro konfederacijos metu Petras Pranciškus Potockis palaikė konfederatus, po sukilimo numalšinimo emigravo į Vokietiją, po to grįžo į tėvynę ir gavo karaliaus atleidimą.
Diplomatinis komisaras Vienoje ir Prešove. 1788 metais Petras Pranciškus Potockis išvažiavo į Stambulą, kur buvo paskirtas ATR pasiuntiniu. Tais pačiais 1788 metais buvo išrinktas nuo Belzo žemės į Ketverių metų seimą (1788–1792). [[Gegužės trečiosios Konstitucija|1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos]] šalininkas.
1790 metais tapo Baltojo erelio ir Švento Stanislovo ordinų kavalieriumi.
1792 metais dalyvavo , kur gavo Karūnos armijos generolo-majoro laipsnį. 1788–1792 metais – Karūnos 7-tоjo pėstininkų pulko vadas. Armijoje niekada netarnavo. Buvo Tado Kosciuškos sukilimo dalyvis. Sukilimo metu buvo generolas-majoras. Petras Potockis valdė Liublino ir Voluinės vaivadijas, Kulmo žemę ir Krasnostavo pavietą. Po sukilimo numalšinimo išvažiavo į užsienį, kur palaikė Italijos nepriklausomybės judėjimą Venecijoje, Bolonijoje ir Bazelyje.
1796 metais po Rusijos imperatoriaus Pavelo I amnestijos paskelbimo Kosciuškos sukilimo dalyviams Petras Pranciškus Potockis grįžo į tėvynę. Nuo 1812 metų – Kijevo gubernijos bajorų maršalka.
Šeima
Iki 1780 metų vedė Kristiną Potocką (m. 1789), Lenkijos armijos generolo-poručiko Joachimo Karolio Potockio (1725–1791) ir Terezes Sapiegaitė dukterį. Vaikai:
- Feliksas Potockis (1779–1811), Varšuvos kunigaikštystės 4-to pėstininkų pulko pulkininkas.
Literatūra
- K. Bauer, Wojsko koronne powstania kościuszkowskiego, Warszawa WMON 1981
- H. P Kosk Generalicja polska t. 2 wyd. Oficyna Wydawnicza Pruszków 2001.
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Petras Pranciškus Potockis, Kas yra Petras Pranciškus Potockis? Ką reiškia Petras Pranciškus Potockis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Grafas Petras Pranciskus Potockis 1745 1829 Berdicevas ATR valstybinis ir karinis veikejas Scizicko seniunas Lenkijos armijos generolas majoras Potockiu pulko vadas Petras Pranciskus PotockisPotockiaiHerbas Pilawa Gime apie 1745 m Mire 1829 m 84 metai Tevas Juozapas PotockisMotina Pelagija PotockaZymus apdovanojimaiBaltojo erelio ordinasBiografijaLenkijos magnatu Potockiu gimines atstovas herbo Piliawa savininkas Lvovo kasteliono Juozapo Potockio 1695 1764 ir Pelagijos Potockos m po 1794 ketvirtasis sunus Baro konfederacijos metu Petras Pranciskus Potockis palaike konfederatus po sukilimo numalsinimo emigravo į Vokietija po to grįzo į tevyne ir gavo karaliaus atleidima Diplomatinis komisaras Vienoje ir Presove 1788 metais Petras Pranciskus Potockis isvaziavo į Stambula kur buvo paskirtas ATR pasiuntiniu Tais paciais 1788 metais buvo isrinktas nuo Belzo zemes į Ketveriu metu seima 1788 1792 Geguzes treciosios Konstitucija 1791 m geguzes 3 d konstitucijos salininkas 1790 metais tapo Baltojo erelio ir Svento Stanislovo ordinu kavalieriumi 1792 metais dalyvavo kur gavo Karunos armijos generolo majoro laipsnį 1788 1792 metais Karunos 7 tojo pestininku pulko vadas Armijoje niekada netarnavo Buvo Tado Kosciuskos sukilimo dalyvis Sukilimo metu buvo generolas majoras Petras Potockis valde Liublino ir Voluines vaivadijas Kulmo zeme ir Krasnostavo pavieta Po sukilimo numalsinimo isvaziavo į uzsienį kur palaike Italijos nepriklausomybes judejima Venecijoje Bolonijoje ir Bazelyje 1796 metais po Rusijos imperatoriaus Pavelo I amnestijos paskelbimo Kosciuskos sukilimo dalyviams Petras Pranciskus Potockis grįzo į tevyne Nuo 1812 metu Kijevo gubernijos bajoru marsalka SeimaIki 1780 metu vede Kristina Potocka m 1789 Lenkijos armijos generolo poruciko Joachimo Karolio Potockio 1725 1791 ir Terezes Sapiegaite dukterį Vaikai Feliksas Potockis 1779 1811 Varsuvos kunigaikstystes 4 to pestininku pulko pulkininkas LiteraturaK Bauer Wojsko koronne powstania kosciuszkowskiego Warszawa WMON 1981 H P Kosk Generalicja polska t 2 wyd Oficyna Wydawnicza Pruszkow 2001 Nuorodos