Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Petras BingelisGimė 1943 m sausio 3 d Mardasavas Marcinkonių valsčiusMirė 2020 m gruodžio 6 d 77 metai KaunasTautybė lie
Petras Bingelis
| Petras Bingelis | |
|---|---|
| Gimė | 1943 m. sausio 3 d. Mardasavas, Marcinkonių valsčius |
| Mirė | 2020 m. gruodžio 6 d. (77 metai) Kaunas |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvas | Jonas Bingelis |
| Motina | Melanija Bingelienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Vida Bingelienė |
| Vaikai | Povilas, Jurgis |
| Veikla | choro ir orkestro dirigentas, pedagogas, politinis bei visuomenės veikėjas |
| Organizacijos | Kauno valstybinė filharmonija, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademija |
| Pareigos | Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyr. dirigentas, profesorius |
| Alma mater | 1969 m. Lietuvos valstybinė konservatorija |
| Žymūs apdovanojimai | |
Petras Bingelis (1943 m. sausio 3 d. Mardasave, Marcinkonių valsčiuje – 2020 m. gruodžio 6 d. Kaune) – choro ir orkestro dirigentas, pedagogas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
Išsilavinimas
1960–1964 m. mokėsi choro dirigavimo Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikume (dėst. Edmundas Sapranavičius). 1964–1969 m. choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (prof. Antano Budriūno ir prof. Rimtauto Kašponio klasės). 1975–1976 m. stažavosi Leipcigo Felikso Mendelsono Bartoldžio muzikos akademijoje, profesorių Rolfo Reuterio ir Kurto Masuro orkestrinio dirigavimo klasėse, dalyvavo tarptautiniame orkestrinio dirigavimo seminare Veimare (VDR).
Muzikinė veikla
Dar studijų metais pradėjo dirbti Vilniaus vyrų choro „Varpas“ chormeisteriu ir Lietuvos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ muzikantu bei dirigento asistentu. 1972–1973 m. vyrų choro „Varpas“ meno vadovas ir dirigentas.
Nuo 1969 m. Kauno valstybinio choro (70–80 dalyvių) organizatorius, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Choras per penkis dešimtmečius išmoko apie 150 didelės apimties įvairių epochų ir stilių kūrinių ir surengė kelis tūkstančius koncertų Lietuvoje ir svetur. Su dideliu pasisekimu koncertavo Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje, Šiaurės Afrikoje, Pietų Amerikoje, Azijoje ir kitur.
Dirigavo daug sudėtingų kantatinio-oratorinio žanro klasikinių ir šiuolaikinių kūrinių; Johano Sebastiano Bacho Mišios h-moll, „Kalėdų oratorija“ ir „Mato pasija“, Georgo Frydricho Hendelio „Mesijas“ ir „Samsonas“, Volfgango Amadėjaus Mocarto „Requiem“ ir „Missa brevis“, Franco Josefo Haidno „Pasaulio sutvėrimas“ ir „Paukenmesse“, Franco Šuberto Mišios As-dur, Luidžio Cherubinio „Requiem“, Džoakino Rosinio „Tankredas“ ir „Stabat Mater“, Hektoro Beliozo „Requiem“, Felikso Mendelsono Bartoldžio „Paulius“, Džiuzepės Verdžio „Requiem“, Antonino Dvoržako „Stabat Mater“, Johaneso Bramso „Vokiškasis requiem“, Kamilio Sen-Sanso „Tvanas“ ir „Kalėdų oratorija“, Ferenco Listo „Kristus“, Karolio Šimanovskio „Stabat Mater“, Karlo Orfo „Carmina Burana“ ir „Afroditės triumfas“, Bendžamino Briteno „Requiem“, Mikio Teodorakio Septintoji simfonija „Pavasaris“, Dmitrijaus Kabalevskio „Requiem“, Georgijaus Sviridovo „Pavasario kantata“ ir „Patetinė oratorija“, Česlovo Sasnausko „Requiem“, Juliaus Juzeliūno „Patarlių simfonija“ Nr.6, Jeronimo Kačinsko „Juodasis laivas“, Vlado Švedo „Rožės prie IX forto“, Teisučio Makačino „Saulės poema“, Vidmanto Bartulio „Requiem“ ir kt.
Kaune suorganizavo kamerinį orkestrą ir 1977–1979 m. jam vadovavo. 1988–1989 m. Kauno valstybinio muzikinio teatro meno vadovas ir vyr. dirigentas, dirigavo Džiuzepės Verdžio „Traviatą“ ir Volfgango Amadėjaus Mocarto „Don Žuaną“. Buvo respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas ir narys, muzikos mokymo įstaigų valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas, įvairių meno ir repertuaro komisijų pirmininkas.
Nuo 1970 m. buvo dainų švenčių vyr. dirigentas bei meno vadovas: 1990 m. Tautinės dainų šventės, 1994 m., 1998 m. ir 2003 m. Pasaulio lietuvių dainų švenčių, 2007 m. „Būties rato“, 2009 m. „Amžiaus sutartinės“ ir 2014 m. „Čia – mano namai“.
Choras plačiai išpopuliarino Juozo Naujalio, Česlovo Sasnausko, Stasio Šimkaus, Juozo Gruodžio, Balio Dvariono, Juliaus Juzeliūno ir kitų lietuvių kompozitorių dainas ir sudėtingesnius kūrinius, surengė autorinių jubiliejinių koncertų, dalyvavo Lietuvos tautinio atgimimo kultūriniuose renginiuose, Lietuvos kompozitorių sąjungos plenumų ir suvažiavimų koncertuose. 2010 m. chorui buvo suteiktas „Auksinio disko“ laureato vardas.
Ne kartą dirigavo Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui, Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui, Lietuvos kameriniam orkestrui, Kauno miesto simfoniniam orkestrui. Koncertavo su žymiais Lietuvos ir užsienio dainininkais: Virgilijumi Noreika, Vladimiru Prudnikovu, Irina Archipova, Badri Maisuradze ir kitais. Koncertavo su pianistais Mūza Rubackyte, Petru Geniušu, smuikininku Pavelu Bermanu.
Buvo Lietuvos muzikų sąjungos narys, Kauno Mikalojaus Konstantino Čiurlionio draugijos pirmininkas. Nuo 1996 m. buvo Pažaislio muzikos festivalio įkūrėjas ir meno vadovas.
Akademinė veikla
Nuo 1980 m. buvo Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas, nuo 1992 m. docentas, nuo 1996 m. VDU Muzikos akademijos Muzikos teorijos ir pedagogikos katedros profesorius; išugdė būrį jaunųjų dirigentų. 2015 m. buvo išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto Senato valdybos pirmininko pavaduotoju.
Politinė veikla
Nuo 1993 m. buvo Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių), nuo 2008 m. Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų rėmėjas.
Nuo 1995 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.
Įvertinimas
- 1993 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
- 1995 m. Gedimino ordino Karininko kryžius
- 2003 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius
- 2004 m. Išrinktas įsimintiniausiu Kauno menininku
- 2005 m. 1-ojo laipsnio Santakos garbės ženklas
- 2008 m. Kauno miesto garbės pilietis
- 2009 m. Lietuvos savivaldybių asociacijos apdovanojimas – „Auksinės krivūlės“ riterio ženklas
- 2013 m. LR kultūros ministerijos apdovanojimas – garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“
- 2020 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius
Šaltiniai
- Petras Bingelis - Jie išėjo. muzikusajunga.lt. Nuoroda tikrinta 2023-05-31.
- Boleslovas Zubrickas. Petras Bingelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 190 psl.
- 2011 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai Archyvuota kopija 2011-03-03 iš Wayback Machine projekto.
- http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293628
- http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=205777
- https://www.kaunas.lt/apie-kauna/skiriami-apdovanojimai/miesto-garbes-pilieciai/
Nuorodos
- P. Bingelio biografija
- Petras Bingelis: išdainuoti 45 metai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Petras Bingelis, Kas yra Petras Bingelis? Ką reiškia Petras Bingelis?
Petras BingelisGime 1943 m sausio 3 d Mardasavas Marcinkoniu valsciusMire 2020 m gruodzio 6 d 77 metai KaunasTautybe lietuvisTevas Jonas BingelisMotina Melanija BingelieneSutuoktinis e Vida BingelieneVaikai Povilas JurgisVeikla choro ir orkestro dirigentas pedagogas politinis bei visuomenes veikejasOrganizacijos Kauno valstybine filharmonija Vytauto Didziojo universiteto Muzikos akademijaPareigos Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyr dirigentas profesoriusAlma mater 1969 m Lietuvos valstybine konservatorijaZymus apdovanojimai1993 m Lietuvos nacionaline kulturos ir meno premija Petras Bingelis 1943 m sausio 3 d Mardasave Marcinkoniu valsciuje 2020 m gruodzio 6 d Kaune choro ir orkestro dirigentas pedagogas Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenes veikejas Issilavinimas1960 1964 m mokesi choro dirigavimo Vilniaus Juozo Tallat Kelpsos muzikos technikume dest Edmundas Sapranavicius 1964 1969 m choro dirigavimo studijas tese Lietuvos valstybineje konservatorijoje prof Antano Budriuno ir prof Rimtauto Kasponio klases 1975 1976 m stazavosi Leipcigo Felikso Mendelsono Bartoldzio muzikos akademijoje profesoriu Rolfo Reuterio ir Kurto Masuro orkestrinio dirigavimo klasese dalyvavo tarptautiniame orkestrinio dirigavimo seminare Veimare VDR Mokejo lietuviu vokieciu rusu prancuzu kalbas Muzikine veiklaDar studiju metais pradejo dirbti Vilniaus vyru choro Varpas chormeisteriu ir Lietuvos valstybinio puciamuju instrumentu orkestro Trimitas muzikantu bei dirigento asistentu 1972 1973 m vyru choro Varpas meno vadovas ir dirigentas Nuo 1969 m Kauno valstybinio choro 70 80 dalyviu organizatorius meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Choras per penkis desimtmecius ismoko apie 150 dideles apimties įvairiu epochu ir stiliu kuriniu ir surenge kelis tukstancius koncertu Lietuvoje ir svetur Su dideliu pasisekimu koncertavo Latvijoje Estijoje Ukrainoje Lenkijoje Cekijoje Vokietijoje Prancuzijoje Italijoje Ispanijoje Vengrijoje Kroatijoje Suomijoje Norvegijoje Danijoje Siaures Afrikoje Pietu Amerikoje Azijoje ir kitur Dirigavo daug sudetingu kantatinio oratorinio zanro klasikiniu ir siuolaikiniu kuriniu Johano Sebastiano Bacho Misios h moll Kaledu oratorija ir Mato pasija Georgo Frydricho Hendelio Mesijas ir Samsonas Volfgango Amadejaus Mocarto Requiem ir Missa brevis Franco Josefo Haidno Pasaulio sutverimas ir Paukenmesse Franco Suberto Misios As dur Luidzio Cherubinio Requiem Dzoakino Rosinio Tankredas ir Stabat Mater Hektoro Beliozo Requiem Felikso Mendelsono Bartoldzio Paulius Dziuzepes Verdzio Requiem Antonino Dvorzako Stabat Mater Johaneso Bramso Vokiskasis requiem Kamilio Sen Sanso Tvanas ir Kaledu oratorija Ferenco Listo Kristus Karolio Simanovskio Stabat Mater Karlo Orfo Carmina Burana ir Afrodites triumfas Bendzamino Briteno Requiem Mikio Teodorakio Septintoji simfonija Pavasaris Dmitrijaus Kabalevskio Requiem Georgijaus Sviridovo Pavasario kantata ir Patetine oratorija Ceslovo Sasnausko Requiem Juliaus Juzeliuno Patarliu simfonija Nr 6 Jeronimo Kacinsko Juodasis laivas Vlado Svedo Rozes prie IX forto Teisucio Makacino Saules poema Vidmanto Bartulio Requiem ir kt Kaune suorganizavo kamerinį orkestra ir 1977 1979 m jam vadovavo 1988 1989 m Kauno valstybinio muzikinio teatro meno vadovas ir vyr dirigentas dirigavo Dziuzepes Verdzio Traviata ir Volfgango Amadejaus Mocarto Don Zuana Buvo respublikiniu dainu svenciu konsultantas choru apziuru ir konkursu ziuri pirmininkas ir narys muzikos mokymo įstaigu valstybiniu egzaminu komisiju pirmininkas įvairiu meno ir repertuaro komisiju pirmininkas Nuo 1970 m buvo dainu svenciu vyr dirigentas bei meno vadovas 1990 m Tautines dainu sventes 1994 m 1998 m ir 2003 m Pasaulio lietuviu dainu svenciu 2007 m Buties rato 2009 m Amziaus sutartines ir 2014 m Cia mano namai Choras placiai ispopuliarino Juozo Naujalio Ceslovo Sasnausko Stasio Simkaus Juozo Gruodzio Balio Dvariono Juliaus Juzeliuno ir kitu lietuviu kompozitoriu dainas ir sudetingesnius kurinius surenge autoriniu jubiliejiniu koncertu dalyvavo Lietuvos tautinio atgimimo kulturiniuose renginiuose Lietuvos kompozitoriu sajungos plenumu ir suvaziavimu koncertuose 2010 m chorui buvo suteiktas Auksinio disko laureato vardas Ne karta dirigavo Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui Lietuvos kameriniam orkestrui Kauno miesto simfoniniam orkestrui Koncertavo su zymiais Lietuvos ir uzsienio dainininkais Virgilijumi Noreika Vladimiru Prudnikovu Irina Archipova Badri Maisuradze ir kitais Koncertavo su pianistais Muza Rubackyte Petru Geniusu smuikininku Pavelu Bermanu Buvo Lietuvos muziku sajungos narys Kauno Mikalojaus Konstantino Ciurlionio draugijos pirmininkas Nuo 1996 m buvo Pazaislio muzikos festivalio įkurejas ir meno vadovas Akademine veiklaNuo 1980 m buvo Lietuvos valstybines konservatorijos Choro dirigavimo katedros vyr destytojas nuo 1992 m docentas nuo 1996 m VDU Muzikos akademijos Muzikos teorijos ir pedagogikos katedros profesorius isugde burį jaunuju dirigentu 2015 m buvo isrinktas Vytauto Didziojo universiteto Senato valdybos pirmininko pavaduotoju Politine veiklaNuo 1993 m buvo Tevynes Sajungos Lietuvos konservatoriu nuo 2008 m Tevynes sajungos Lietuvos krikscioniu demokratu remejas Nuo 1995 m Kauno miesto savivaldybes tarybos narys Įvertinimas1993 m Lietuvos nacionaline kulturos ir meno premija 1995 m Gedimino ordino Karininko kryzius 2003 m Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Komandoro didysis kryzius 2004 m Isrinktas įsimintiniausiu Kauno menininku 2005 m 1 ojo laipsnio Santakos garbes zenklas 2008 m Kauno miesto garbes pilietis 2009 m Lietuvos savivaldybiu asociacijos apdovanojimas Auksines krivules riterio zenklas 2013 m LR kulturos ministerijos apdovanojimas garbes zenklas Nesk savo sviesa ir tikek 2020 m Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Didysis kryziusSaltiniaiPetras Bingelis Jie isejo muzikusajunga lt Nuoroda tikrinta 2023 05 31 Boleslovas Zubrickas Petras Bingelis Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 190 psl 2011 m Lietuvos savivaldybiu tarybu rinkimai Archyvuota kopija 2011 03 03 is Wayback Machine projekto http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 293628 http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 205777 https www kaunas lt apie kauna skiriami apdovanojimai miesto garbes pilieciai NuorodosP Bingelio biografija Petras Bingelis isdainuoti 45 metai