Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus stilius infolentelė Jei galite sutvarkykite Brunas
Peter Kleist
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – stilius, infolentelė Jei galite, sutvarkykite. |
Brunas Pėteris Kleistas (vok. Bruno Peter Kleist, 1904 m. sausio 29 d. Marienverderyje, Vakarų Prūsijoje – 1971 m. lapkričio 6 d.) – nacių Vokietijos diplomatas, politinis rašytojas.
1932 m. laipsnis jam suteiktas už disertaciją Sovietų Rusijos tarptautinis pripažinimas. Nuo 1934 m. iki 1936 m. buvo Vokietijos Aukštosios politikos mokyklos direktorius.
Nuo 1936 m. jis Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje vadovavo Lenkijos reikalų skyriui. 1939 m. gegužės 2 d. Vokietijos ambasadoje Varšuvoje išdėstė Adolfo Hitlerio sumanymą užkariauti Lenkiją, ir žiauriai numalšinti jos gyventojus. Apibūdino galimybę paskatinti ukrainiečių sukilimą. Paminėjo Baltijos valstybių neutralumo svarbą. 1939 m. gegužės 17 d. Sovietų Sąjungos vadas Josifas Stalinas iš savo karinės žvalgybos sulaukė šešių puslapių aprašą šio pranešimo.
1939 m. vasarą bandė Berlyne įkurti „Vokiečių-lietuvių draugiją“, o Kaune – „Lietuvių-vokiečių draugiją“.
Peter Kleist užmezgė ryšius su sovietais ir dalyvavo Molotovo-Ribentropo pakto derybose.
1939 m. rugpjūčio 31 d. prašė gauti visas ministerijos telegramas, susijusias su jo regionu: Pabaltijo valstybės, Lenkija, Sovietų Sąjunga.
Su juo buvo susipažinęs Kazys Škirpa, Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai. 1939 m. Kazys Škirpa per jį zonduodavo Vilniaus klausimą. Nacių Vokietijai užpuolus Lenkiją, užsienio reikalų ministerijos įpareigotas Peter Kleist 1939 m. rugsėjo 8-14 d. triskart susitiko su Kaziu Škirpa raginti Lietuvą jėga atsiimti Lenkijos okupuotą Vilnių. Kazys Škirpa palaikė šią mintį, bet ją atmetė Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.
Raudonajai armijai okupavus Lietuvą, po keturių dienų, 1940 m. birželio 20 d., Georg Leibbrandt ir Kazys Škirpa susitiko „Eden“ viešbutyje Berlyne. Jų pokalbio dėka išsivystė sukarintas, antisovietinis, antisemitinis Lietuvių aktyvistų frontas. Buvęs Lietuvos NKVD kontržvalgybos viršininkas tvirtina, jog vokiečiams rūpėjo, kad Lietuvių aktyvistų frontas numatytame kare prieš Sovietų Sąjungą kaip „Sondergruppe A“ kenktų sovietams. Nuo 1940 m. rugpjūčio mėn. pradžios Peter Kleist kaip Rytų kraštų žinovas ir Sicherheitsdienst narys vadovavo pasitarimams su Kaziu Škirpa.
Peter Kleist buvo artimas nacių Vokietijos užsienio reikalų ministrui Joachim von Ribbentropp'ui. 1940 m. liepos 2 d. Kazys Škirpa pakvietė Peter Kleist pietų Lietuvos pasiuntinybėje. Peter Kleist papasakojo, kaip jam pavesta išnagrinėti uždavinius, galinčius iškilti, jei prasidėtų karas su sovietais, ir siūlė Kaziui Škirpai pamąstyti, kaip tokiu atveju laikytųsi Lietuva. Kazys Škirpa aiškino, kad sudarytų naują Lietuvos vyriausybę, atkurtų nepriklausomą Lietuvos valstybę ir kovotų prieš bendrą bolševikinį priešą. Jie vėl tais klausimais susitiko liepos 5 d., taip pat liepos 9 d. su . Paskui liepos 13 d. aptarė pirminį vyriausybės deklaracijos projekto tekstą. Peter Kleist siūlė ryškiau pabrėžti ūkinių santykių svarbą ir Lietuvos kultūros vakarietiškumą, tad jos apsisprendimą jungtis į Vokietijos kuriamą Naujają Europą. Siūlė taip pat neatbaidyti lietuvių per daug šiltais žodžiais nacių atžvilgiu. Liepos 15 d. Kazys Škirpa įteikė jam galutinį Lietuvių aktyvistų fronto tekstą „Į talką Naujos Lietuvos kurti!“, kurį rašė kartu su Albertu Geručiu. Atsišaukimas peikia Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, taip pat prieš jį valdžiusį demokratinį seimą, tuo tarpu viltis deda į jų kalintus, kankintus ir ištremtus aktyvistus, kokiais buvo voldemarininkai.
Anot Kazio Škirpos, nacių gestapininkai ir esesininkai pasijuto 1941 m. birželio sukilimo užklupti. Po to kai Kazį Škirpą areštavo Berlyne ir jie su Vokietijos kariuomene įsiveržė į Kauną, jie siūlė Lietuvoje areštuoti Laikinosios vyriausybės narius. Peter Kleist savo knygoje „Zwischen Hitler und Stalin“ rašė, kad nuo arešto juos išgelbėjo tik griežtas generolo Franz von Roques, armijų grupės „Šiaurė“ užnugario srities vado, pasipriešinimas.
Nuo 1941 m. iki 1945 m. Peter Kleist dirbo Ostland vado pavaduotoju ir ryšininku su armijų grupe „Šiaurė“. Jisai taip pat nacių partijai patarė užsienio reikalų klausimais. 1941 m. liepos 30 d. jisai Berlyną įspėjo, jog Latvijos politikas nepatikimas.
1941 m. lapkričio 21 d. Jis aplankė Kauno getą. Kitą dieną Kaune susitiko su 3/A operatyvinio būrio vadovu Karlu Jėgeriu ir išreiškė savo pasitenkinimą Lietuvos žydų sušaudymu. Savo knygutėje užsirašė, "Labai gerą įspūdį paliko štandartenfiureris Jegeris. Jisai visiškai sutinka dėl lietuvių bendradarbiavimo. Jeigu vietinė valdžia gali būti įtraukta šiuo jautriu klausimu, tai neišsisuks kitais klausimais. " Lapkričio 24-29 d. A operatyvinė grupė su lietuvių bataliono pagalba sušaudė 4,934 žydus traukiniais atvežtus į Kauną iš Vokietijos ir Austrijos. Tai vyko be nurodymo iš Vokietijos. Lapkričio 30 d. Himleris laikinai nutraukė visas masines žudynes.
1944 m. Peter Kleist, kaip manoma, Himlerio įpareigotas, Stokholme su JAV atstovu Iver Olsen aptarė galimybes paleisti kelis tūkstančius nacių Vokietijos koncentracijos stovyklose laikomų žydų, tačiau šito neįgyvendino.
Po karo dalyvavo neonacių spaudoje. Tvirtino, jog naciai buvo išžudę ne daugiau kaip 100 000 žydų.
Peter Kleist nusižudė 1971 m. pabaigoje, sirgdamas nepagydomu augliu.
Nuorodos
- Julius Slavėnas. Nazi Policy and Ideology in the Baltic States Archyvuota kopija 2014-02-22 iš Wayback Machine projekto.
- Bruno Peter Kleist asmeninis archyvas
Šaltiniai
- „What Stalin Knew: The Enigma of Barbarossa“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 17 d..
- Kasparavičius, Algimantas (2010). Lietuva 1938-1939 m. Neutraliteto Iliuzijos. Baltos lankos. p. 245.[neveikianti nuoroda]
- „Sefton Delmer. Susipicion, Ruthlessness Mark Russian Psychology“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 17 d..
- Smetona, Antanas (1999). Antano Smetonos korespondencija 1940-1944. Vytauto Didžiojo universiteto leidykla. pp. 373–374. ISBN 998650130X.
- „Kazys Škirpa. Sukilimas“. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 25 d..
- Alexander Slavinas: Der inszenierte Aufstand. In: , Nr. 26/1993.
- „Kazys Škirpa. 1941 m. vyriausybės kelias“. Nuoroda tikrinta 2012 m. lapkričio 12 d..
- „Gerhard P. Bassler. Alfred Valdmanis and the Politics of Survival“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 17 d..
- „Christian Gerlach. The Wannsee Conference, the Fate of German Jews, and Hitler’s Decision in Principle to Exterminate All European Jews" in Journal of Modern History 70, 759-813 (1998)“. Nuoroda tikrinta 2014 m. gruodžio 17 d..
- „Monty Noam Penkower. The Jews Were Expendable“. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 17 d..
- „Prof. Austin J. App, Ph.D. The Six Million Swindle“. Suarchyvuotas originalas 2015-09-02. Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 17 d..
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Peter Kleist, Kas yra Peter Kleist? Ką reiškia Peter Kleist?
Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus stilius infolentele Jei galite sutvarkykite Brunas Peteris Kleistas vok Bruno Peter Kleist 1904 m sausio 29 d Marienverderyje Vakaru Prusijoje 1971 m lapkricio 6 d naciu Vokietijos diplomatas politinis rasytojas 1932 m laipsnis jam suteiktas uz disertacija Sovietu Rusijos tarptautinis pripazinimas Nuo 1934 m iki 1936 m buvo Vokietijos Aukstosios politikos mokyklos direktorius Nuo 1936 m jis Vokietijos uzsienio reikalu ministerijoje vadovavo Lenkijos reikalu skyriui 1939 m geguzes 2 d Vokietijos ambasadoje Varsuvoje isdeste Adolfo Hitlerio sumanyma uzkariauti Lenkija ir ziauriai numalsinti jos gyventojus Apibudino galimybe paskatinti ukrainieciu sukilima Paminejo Baltijos valstybiu neutralumo svarba 1939 m geguzes 17 d Sovietu Sajungos vadas Josifas Stalinas is savo karines zvalgybos sulauke sesiu puslapiu aprasa sio pranesimo 1939 m vasara bande Berlyne įkurti Vokieciu lietuviu draugija o Kaune Lietuviu vokieciu draugija Peter Kleist uzmezge rysius su sovietais ir dalyvavo Molotovo Ribentropo pakto derybose 1939 m rugpjucio 31 d prase gauti visas ministerijos telegramas susijusias su jo regionu Pabaltijo valstybes Lenkija Sovietu Sajunga Su juo buvo susipazines Kazys Skirpa Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai 1939 m Kazys Skirpa per jį zonduodavo Vilniaus klausima Naciu Vokietijai uzpuolus Lenkija uzsienio reikalu ministerijos įpareigotas Peter Kleist 1939 m rugsejo 8 14 d triskart susitiko su Kaziu Skirpa raginti Lietuva jega atsiimti Lenkijos okupuota Vilniu Kazys Skirpa palaike sia mintį bet ja atmete Lietuvos prezidentas Antanas Smetona Raudonajai armijai okupavus Lietuva po keturiu dienu 1940 m birzelio 20 d Georg Leibbrandt ir Kazys Skirpa susitiko Eden viesbutyje Berlyne Ju pokalbio deka issivyste sukarintas antisovietinis antisemitinis Lietuviu aktyvistu frontas Buves Lietuvos NKVD kontrzvalgybos virsininkas tvirtina jog vokieciams rupejo kad Lietuviu aktyvistu frontas numatytame kare pries Sovietu Sajunga kaip Sondergruppe A kenktu sovietams Nuo 1940 m rugpjucio men pradzios Peter Kleist kaip Rytu krastu zinovas ir Sicherheitsdienst narys vadovavo pasitarimams su Kaziu Skirpa Peter Kleist buvo artimas naciu Vokietijos uzsienio reikalu ministrui Joachim von Ribbentropp ui 1940 m liepos 2 d Kazys Skirpa pakviete Peter Kleist pietu Lietuvos pasiuntinybeje Peter Kleist papasakojo kaip jam pavesta isnagrineti uzdavinius galincius iskilti jei prasidetu karas su sovietais ir siule Kaziui Skirpai pamastyti kaip tokiu atveju laikytusi Lietuva Kazys Skirpa aiskino kad sudarytu nauja Lietuvos vyriausybe atkurtu nepriklausoma Lietuvos valstybe ir kovotu pries bendra bolsevikinį priesa Jie vel tais klausimais susitiko liepos 5 d taip pat liepos 9 d su Paskui liepos 13 d aptare pirminį vyriausybes deklaracijos projekto teksta Peter Kleist siule ryskiau pabrezti ukiniu santykiu svarba ir Lietuvos kulturos vakarietiskuma tad jos apsisprendima jungtis į Vokietijos kuriama Naujaja Europa Siule taip pat neatbaidyti lietuviu per daug siltais zodziais naciu atzvilgiu Liepos 15 d Kazys Skirpa įteike jam galutinį Lietuviu aktyvistu fronto teksta Į talka Naujos Lietuvos kurti kurį rase kartu su Albertu Geruciu Atsisaukimas peikia Lietuvos prezidenta Antana Smetona taip pat pries jį valdziusį demokratinį seima tuo tarpu viltis deda į ju kalintus kankintus ir istremtus aktyvistus kokiais buvo voldemarininkai Anot Kazio Skirpos naciu gestapininkai ir esesininkai pasijuto 1941 m birzelio sukilimo uzklupti Po to kai Kazį Skirpa arestavo Berlyne ir jie su Vokietijos kariuomene įsiverze į Kauna jie siule Lietuvoje arestuoti Laikinosios vyriausybes narius Peter Kleist savo knygoje Zwischen Hitler und Stalin rase kad nuo aresto juos isgelbejo tik grieztas generolo Franz von Roques armiju grupes Siaure uznugario srities vado pasipriesinimas Nuo 1941 m iki 1945 m Peter Kleist dirbo Ostland vado pavaduotoju ir rysininku su armiju grupe Siaure Jisai taip pat naciu partijai patare uzsienio reikalu klausimais 1941 m liepos 30 d jisai Berlyna įspejo jog Latvijos politikas nepatikimas 1941 m lapkricio 21 d Jis aplanke Kauno geta Kita diena Kaune susitiko su 3 A operatyvinio burio vadovu Karlu Jegeriu ir isreiske savo pasitenkinima Lietuvos zydu susaudymu Savo knyguteje uzsirase Labai gera įspudį paliko standartenfiureris Jegeris Jisai visiskai sutinka del lietuviu bendradarbiavimo Jeigu vietine valdzia gali buti įtraukta siuo jautriu klausimu tai neissisuks kitais klausimais Lapkricio 24 29 d A operatyvine grupe su lietuviu bataliono pagalba susaude 4 934 zydus traukiniais atveztus į Kauna is Vokietijos ir Austrijos Tai vyko be nurodymo is Vokietijos Lapkricio 30 d Himleris laikinai nutrauke visas masines zudynes 1944 m Peter Kleist kaip manoma Himlerio įpareigotas Stokholme su JAV atstovu Iver Olsen aptare galimybes paleisti kelis tukstancius naciu Vokietijos koncentracijos stovyklose laikomu zydu taciau sito neįgyvendino Po karo dalyvavo neonaciu spaudoje Tvirtino jog naciai buvo iszude ne daugiau kaip 100 000 zydu Peter Kleist nusizude 1971 m pabaigoje sirgdamas nepagydomu augliu NuorodosJulius Slavenas Nazi Policy and Ideology in the Baltic States Archyvuota kopija 2014 02 22 is Wayback Machine projekto Bruno Peter Kleist asmeninis archyvasSaltiniai What Stalin Knew The Enigma of Barbarossa Nuoroda tikrinta 2014 m vasario 17 d Kasparavicius Algimantas 2010 Lietuva 1938 1939 m Neutraliteto Iliuzijos Baltos lankos p 245 neveikianti nuoroda Sefton Delmer Susipicion Ruthlessness Mark Russian Psychology Nuoroda tikrinta 2014 m vasario 17 d Smetona Antanas 1999 Antano Smetonos korespondencija 1940 1944 Vytauto Didziojo universiteto leidykla pp 373 374 ISBN 998650130X Kazys Skirpa Sukilimas Nuoroda tikrinta 2012 m spalio 25 d Alexander Slavinas Der inszenierte Aufstand In Nr 26 1993 Kazys Skirpa 1941 m vyriausybes kelias Nuoroda tikrinta 2012 m lapkricio 12 d Gerhard P Bassler Alfred Valdmanis and the Politics of Survival Nuoroda tikrinta 2014 m vasario 17 d Christian Gerlach The Wannsee Conference the Fate of German Jews and Hitler s Decision in Principle to Exterminate All European Jews in Journal of Modern History 70 759 813 1998 Nuoroda tikrinta 2014 m gruodzio 17 d Monty Noam Penkower The Jews Were Expendable Nuoroda tikrinta 2014 m vasario 17 d Prof Austin J App Ph D The Six Million Swindle Suarchyvuotas originalas 2015 09 02 Nuoroda tikrinta 2014 m vasario 17 d