Persikryžiavimas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Persikryžiavimas arba krosingoveris – tai genetinės medžiagos mainai tarp bivalento neseserinių chromatidžių, kurio metu mejozės pirmoje profazėje apsikeičiama genetine medžiaga (kartu ir genais). Apsikeitimo metu homologines chromosomos yra susijungusios sinapsiniu ryšiu ir susidarius baltiminiams ryšiams homologai apsikeičia savo fragmentais. Bivalentams skiriantis homologai dar būna sukibę į chiazmas – vietas kur vyko mainai. Dėl to lytinių ląstelių nėra visiškai identiškos , chromosomu apsikeitimas fragmentais yra kintamumo priežastis, skirtingai nuo mitozės būdu besidauginančių (nelytinių).

Persikryžiavime paprastai dalyvauja dvi tą patį genų rinkinį turinčios chromosomos. Jo metu chromosomų grandinės nutraukiamos ir jų galai sukeičiami vietomis. Susidaro dvi naujos chromosomos, kurių kiekviena turi po vieną abiejų persikryžiavime dalyvavusių chromosomų dalį:

Persikryžiavimas su tam tikra tikimybe gali įvykti bet kurioje chromosomų vietoje. Kuo labiau genomo regionai vienas nuo kito chromosomoje nutolę, tuo didesnė tikimybė jog tarpe tarp jų įvyks persikryžiavimas. Kadangi tikimybę galima nustatyti pagal įvykusių persikryžiavimų skaičių, taip galima išmatuoti atstumą tarp genomo regionų bei nustatyti jų išsidėstymo tvarką.

Šiuo metodu taip pat galima aptikti riboto ilgio chromosomos fragmentą, kuriame turėtų būti genas, susijęs su žinoma mutacija. Taip nustatomos įvairių genų funkcijos. Vietoje kaimyninių genų šiuo metu neretai tikrinamos tiesiog tėviniuose organizmuose žinomai skirtingos DNR nukleotidų sekos.

Persikryžiavimo tikimybė konkrečiame genomo regione priklauso nuo jame esančių genų bei kitų sekų. Ji nėra vienoda per visą chromosomos ilgi. Pasitaiko labai retai persikryžiuojančių (rekombinuojančių) sričių, kur taip tirti genų išsidėstymą sunku.

Retais atvejais persikryžiuoja skirtingą genų rinkinį turinčios chromosomos, arba persikryžiavimas įvyksta taip, kad vienoje naujųjų chromosomų genų sekos fragmentas pasikartoja dukart, o kitoje jo apskritai nėra. Paprastai tokias pakitusias chromosomas turintys organizmai neišgyvena, tačiau kai kada tokiu būdu gali atsirasti naujos rūšys.