Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpis (tradic. kin. 五代十國; supapr. kin. 五代十国; pinyin: Wǔdàishíguó), sutrumpintai dar vadinamas Udai, Vudai – 907–960 politinės sumaišties laikotarpis Kinijoje po Tang dinastijos, prieš Song dinastiją. Šiaurės Kinijoje viena po kitos valdė penkios dinastijos, o Pietuose buvo įkurta daugiau nei tuzinas savarankiškų valstybių (nors tradiciškai minimos dešimt).
| Kinijos istorija |
| Legendiniai valdovai |
| Sia dinastija |
| Šangų dinastija |
| Džou dinastija |
| Činų dinastija |
| Hanų dinastija |
| Šešių dinastijų laikotarpis |
| Trys valstybės |
| Vakarų Dzin |
| Pietų ir šiaurės dinastijos |
| Sui dinastija |
| Tangų dinastija |
| 5 dinastijos ir 10 karalysčių |
| Songų dinastija |
| Juan dinastija |
| Mingų dinastija |
| Čingų dinastija |
| Kinijos Respublika |
| Kinijos Liaudies Respublika |
Penkios dinastijos
- Vėlyvoji Liang (後梁 hòu Liáng, 907–923)
- Vėlyvoji Tang (後唐 hòu Táng, 923–936)
- Vėlyvoji Dzin (後晉 hòu Jìn, 936–947)
- Vėlyvoji Han (後漢 hòu Hàn, 947–951)
- Vėlyvoji Džou (後周 hòu Zhōu, 951–960)
Dešimt karalysčių
- U (Wu; 904–937)
- Ujue (Wuyue; 904–978)
- Min (909–945) ir In (943–945)
- Ču (Chu; 897–951)
- Pietų Han (Nan Han; 917–971)
- Ankstyvoji Šu (Qian Shu – Čian Šu; 907–925)
- Vėlyvoji Šu (Hou Shu; 934–965)
- Dzingnan (Jingnan) arba Nanping (906–963)
- Pietų Tang (Nan Tang; 937–975)
- Šiaurės Han (Bei Han; 951–979)
Politinė situacija
Tang dinastijos valdymo pabaigoje daug įtakos valstybėje turėjo karinių regionų valdytojai – jiedushi (dzieduši). Tai buvo viena iš dinastijos žlugimo priežasčių.
Šiaurė
Šiaurės Kinijoje įtakingiausias buvo Zhu Wen (Džu Venas). Tang dinastijos pasitikėjimą įgavo dalyvaudamas malšinant Huang Čao sukilimą. Per keletą metų jis sunaikino savo kaimynus ir įsitvirtino valdžioje. 904 m. jo pastangomis nužudytas imperatorius Džaodzongas, nauju imperatoriumi tapo 13 metų Džaodzongo sūnus. 907 m. Džu Venas privertė vaiką atsisakyti sosto ir paskelbė įkuriąs Vėlyvąją Liang dinastiją.
Tačiau daug kitų karinių regionų valdytojų irgi buvo paskelbę savarankiškų valstybių įkūrimą, ir ne visi pripažino naująją dinastiją. 923 m. Li Cunxu (Li Cunsiu) pasiskelbė imperatoriumi, nuvertė Vėlyvosios Liang valdžią ir įkūrė Vėlyvąją Tang dinastiją. Jam pavyko vėl suvienyti didžiąją dalį Šiaurės Kinijos.
Tačiau 936 m. Vėlyvąją Tang pakeitė Shi Jingtang (Ši Dzingtangas) įkurta Vėlyvoji Dzin dinastija. Ši Dzingtangui tai pasiekti pavyko su kidanių imperijos pagalba. 943 m. kidaniai įsiveržė į sostinę Kaifengą ir nuvertė Vėlyvąją Dzin, tačiau, negalėdami išlaikyti teritorijų, kitamet jie pasitraukė.
947 m. į sostinę įžengė karo vadas Liu Zhiyuan (Liu Džijuanas). Jis paskelbė įkuriąs Vėlyvąją Han dinastiją. 951 m. ją nuvertė generolas Guo Wei (Guo Vei), Vėlyvosios Džou įkūrėjas. Vėlyvosios Han imperatoriaus šeimos narys Liu Chong (Liu Čongas) tuo pačiu metu įkūrė Šiaurės Han valstybę ir su kidanių pagalba bandė nuversti Vėlyvąją Džou. 951 m. mirus Guo Vei, į sostą atsisėdo jo įsūnis Chai Rong (Čai Žongas). 954 m. jam pavyko nugalėti Šiaurės Han ir kidanių pajėgas. 956–958 m. sudavė stiprių smūgių Pietų Tang – vienam stipriausių Pietų Kinijos režimų. 959 m. Čai Žongas puolė kidanių imperiją ir pasiekė keletą pergalių.
960 m. sostą atėmė generolas Zhao Kuangyin (Džao Kuangjinas) – jis įkūrė Šiaurės Song dinastiją. Su šios dinastijos įkūrimu oficialiai baigiasi Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpis. Per kitus du dešimtmečius naujoji dinastija nugalėjo visus Kinijoje likusius kitus režimus. Kinija visiškai suvienyta 982 m.
Pietūs
Pietų Kinijoje valstybėlės ne sekė viena po kitos, o gyvavo greta. 920 m. buvo susikūrusios Wu (U), Wuyue (Ujue), Min, Pietų Han, Chu (Ču), Jingnan (Dzingnan), Ankstyvoji Shu (Šu) valstybės. Sičuaną 925 m. užėmė Šiaurė, tačiau 934 m. ten nepriklausomybę paskelbė Vėlyvoji Shu (Šu) valstybė. 937 m. U pakeitė Pietų Tang.
Pietų Kiniją taip pat draskė karai. U konfliktavo su savo kaimynėmis. Min ir Ču ištikus vidinei krizei, Pietų Tang pasinaudojo situacija ir jas užėmė. Ilgainiui stipriausia valstybe pietinėje Kinijos dalyje tapo Pietų Tang. Bet 956–958 m. ji buvo priversta Vėlyvajai Džou dinastijai atiduoti žemes į šiaurę nuo Jangdzės upės.
Šiaurės Song 963 m. nugalėjo Dzingnan ir Uping (tai, kas liko iš Ču valstybės), 965 m. – Vėlyvąją Šu, 971 m. – Pietų Han, 975 m. – Pietų Tang. 978 m. pasidavus Ujue ir Čingjuan (buvusi Min valstybė), visa Pietų Kinija buvo pajungta naujai centrinei valdžiai.
| Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių valstybės | |
|---|---|
| Penkios dinastijos: Vėlyvoji Liang (907–923) | Vėlyvoji Tang (923–936) | (936–947) | (947–951) | (951–960) Dešimt karalysčių: (904–937) | (904–978) | (909–945) | (943–945) | (897–951) | (917–971) | (907–925) | (934–965) | (Nanping) (906–963) | (937–975) | (951–979) | |
Valdovai
| 1 | Pomirtinis vardas | Asmeninis vardas | Lietuviškai | Valdymo metai | Laikotarpiai² | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Vėlyvoji Liang dinastija | ||||||
| Tàizǔ 太祖 | – | Zhū Wēn 朱溫 | Taidzu; Džu Ven | 907–912 | Kāipíng (開平 kaiping; 907–911) Qiánhuà (乾化 čianhua; 911–912) | |
| – | Mòdì 末帝 | Zhū Zhèn 朱瑱 | Modi; Džu Džen | 913–923 | Qiánhuà (乾化 čianhua; 913–915) Zhēnmíng (貞明 dženming;915-921) Lóngdá (龍德 longda; 921–923) | |
| Vėlyvoji Tang dinastija | ||||||
| Zhuāngzōng 莊宗 | – | Lǐ Cúnxù 李存勗 | Džuangdzong; Li Cunsiu | 923–926 | Tóngguāng (同光; tongguang, 923–926) | |
| Míngzōng 明宗 | – | Lǐ Sìyuán 李嗣源 arba Lǐ Dǎn 李亶 | Mingdzong; Li Sijuan; Li Dan | 926–933 | Tiānchéng (天成 tiančeng;926-930) Chángxīng (長興 čangsing;930-933) | |
| – | Mǐndì 節閔帝 | Lǐ Cónghòu 李從厚 | Mindi; Li Conghou | 933–934 | Yìngshùn (應順 jingšun) | |
| – | Mòdì 末帝 | Lǐ Cóngkē 李從珂 | Modi; Li Congke | 934–936 | Qīngtài (清泰 čingtai; 934–936) | |
| Vėlyvoji Dzin dinastija | ||||||
| Gāozǔ高祖 | – | Shì Jìngtáng 石敬瑭 | Gaodzu; Ši Dzingtang | 936–942 | Tiānfú (天福 tianfu; 936–942) | |
| – | Chūdì 出帝 | Shì Chóngguì 石重貴 | Čudi; Ši Čonggui | 942–947 | Tiānfú (天福 tianfu; 942–944) Kāiyùn (開運 kaijun; 944–947) | |
| Vėlyvoji Han dinastija | ||||||
| Gāozǔ 高祖 | – | Liǔ Zhīyuǎn 劉知遠 | Gaodzu; Liu Džijuan | 947–948 | Tiānfú (天福 tianfu; 947) Qiányòu (乾祐 čianjou; 948) | |
| – | Yǐndì 隱帝 | Liǔ Chéngyòu 劉承祐 | Indi; Liu Čengjou | 948–950 | Qiányòu (乾祐 čianjou; 948–950) | |
| Vėlyvoji Džou dinastija | ||||||
| Tàizǔ 太祖 | – | Guō Wēi 郭威 | Taidzu; Guo Vei | 951–954 | Guǎngshùn (廣順 guangšun; 951–954) Xiǎndé (顯德 siande; 954) | |
| Shìzōng 世宗 | – | Chái Róng 柴榮 | Šidzong; Čai Žong | 954–959 | Xiǎndé (顯德 siande; 954–959) | |
| – | Gōngdì 恭帝 | Chái Zōngxù 柴宗訓 | Gongdi; Čai Dzongsiu | 959–960 | Xiǎndé (顯德 siande; 959–960) | |
| U Jue karalystė | ||||||
| Tàizǔ 太祖 | Wǔ Sùwáng 武肅王 | Qián Liú 錢鏐 | Taidzu; U Suvang; Čian Liu | 904–932 | Tiānbǎo (天寶 tianbao; 908–923) Bǎodà (寶大 baoda; 923–925) Bǎozhèng (寶正 baodženg; 925–932) | |
| Shìzōng 世宗 | Wén Mùwáng 文穆王 | Qián Yuánquàn 錢元瓘 | Šidzong; Ven Muvang; Čian Juančiuan | 932–941 | - | |
| Chéngzōng 成宗 | Zhōng Xiànwáng 忠獻王 | Qián Zuǒ 錢佐 | Čengdzong; Džong Sianvang; Čian Dzuo | 941–947 | - | |
| – | Zhōng Xùnwáng 忠遜王 | Qián Zōng 錢倧 | Džong Siunvang; Čian Dzong | 947 | - | |
| – | Zhōng Yìwáng 忠懿王 | Qián Chù 錢俶 | Džong Ivang; Čian Ču | 947–978 | - | |
| Min ir In karalystės | ||||||
| Tàizǔ 太祖 | Zhōng Yìwáng 忠懿王 | Wáng Shěnzhī 王審知 | Taidzu; Džong Ivang; Vang Šendži | 909–925 | - | |
| – | – | Wáng Yánhàn 王延翰 | Vang Janhan | 925–926 | - | |
| Tàizōng 太宗 | Huìdì 惠帝 | Wáng Yánjūn 王延鈞 | Taidzong; Huidi; Vang Jandziun | 926–935 | Lóngqǐ (龍啟 longči; 933–935 Yǒnghé (永和 jonghe; 935) | |
| Kāngzōng 康宗 | – | Wáng Jìpéng 王繼鵬 | Kangdzong; Vang Dzipeng | 935–939 | Tōngwén (通文 tongven; 936–939 | |
| Jǐngzōng 景宗 | – | Wáng Yánxī 王延羲 | Dzingdzong; Vang Jansi | 939–944 | Yǒnglóng (永隆 jonglong; 939–944) | |
| – | Tiān Dédì 天德帝 (In imperatorius) | Wáng Yánzhèng 王延政 | Tian Dedi; Vang Jandženg | 943–945 | Tiāndé (天德 tiande; 943–945) | |
| Dzing Nan (Nan Ping) karalystė | ||||||
| – | Wǔ Xìnwáng 武信王 | Gāo Jìxīng 高季興 | U Sinvang; Gao Dzising | 909–928 | - | |
| – | Wén Xiànwáng 文獻王 | Gāo Cónghuì 高從誨 | Ven Sianvang; Gao Conghui | 928–948 | - | |
| – | Zhen Yìwáng 貞懿王 | Gāo Bǎoróng 高寶融 | Džen Ivang; Gao Baožong | 948–960 | - | |
| – | Shìzhōng 侍中 | Gāo Bǎoxù 高寶勗 | Šidzong; Gao Baosiu | 960–962 | - | |
| – | – | Gāo Jìchōng 高繼沖 | Gao Dzičong | 962–963 | - | |
| Ču karalystė | ||||||
| – | Wǔ Mòwáng 武穆王 | Mǎ Yīn 馬殷 | U Movang; Ma In | 897–930 | - | |
| – | Héng Yángwáng 衡陽王 | Mǎ Xīshēng 馬希聲 | Heng Jangvang; Ma Sišeng | 930–932 | - | |
| – | Wén Zhāowáng 文昭王 | Mǎ Xīfàn 馬希範 | Ven Džaovang; Ma Sifan | 932–947 | - | |
| – | Fèi Wáng 廢王 | Mǎ Xīguǎng 馬希廣 | Fei Vang; Ma Siguang | 947–950 | - | |
| – | Gōng Xiàowáng 恭孝王 | Mǎ Xī’è 馬希萼 | Gong Siaovang; Ma Si-e | 950 | - | |
| – | – | Mǎ Xīchóng 馬希崇 | Ma Sičong | 950–951 | - | |
| U karalystė | ||||||
| Tàizǔ 太祖 | Xiào Wǔdì 孝武帝 | Yáng Xíngmì 楊行密 | Taidzu; Siao Udi; Jang Singmi | 904–905 | Tiānyòu (天祐 tianjou; 904–905) | |
| Lièzōng 烈宗 | Jǐngdì 景帝 | Yáng Wò 楊渥 | Liedzong; Dzingdi; Jang O | 905–908 | Tiānyòu (天祐 tianjou; 905–908) | |
| Gāozǔ 高祖 | Xuāndì 宣帝 | Yáng Lóngyǎn 楊隆演 | Gaodzu; Siuandi; Jang Longjan | 908–921 | Tiānyòu (天祐 tianjou; 908–919) Wǔyì (武義 u-i; 919–921) | |
| – | Ruìdì 睿帝 | Yáng Pǔ 楊溥 | Žuidi; Jang Pu | 921–937 | Shùnyì (順義 šun-i; 921–927) Qiánzhēn (乾貞 čiandžen; 927–929) Dàhé (大和 dahe; 929–935) Tiānzuò (天祚 tiandzuo; 935–937) | |
| Nan Tang karalystė | ||||||
| Xiānzhǔ 先主 arba Lièzǔ 烈祖 | – | Lǐ Biàn | Siandžu; Liedzu; Li Bian | 937–943 | Shēngyuán (昇元 šengjuan; 937–943) | |
| Zhōngzhǔ 中主 arba Yuánzōng 元宗 | – | Lǐ Jǐng 李璟 | Džongdžu; Juandzong; Li Dzing | 943–961 | Bǎodà (保大 baoda; 943–958) Jiāotài (交泰 dziaotai; 958) Zhōngxīng (中興 džongsing; 958) | |
| Hòuzhǔ 後主 | Wǔwáng 武王 | Lǐ Yù 李煜 | Houdžu; Uvang; Li Ju | 961–975 | - | |
| Nan Han karalystė | ||||||
| Gāozǔ 高祖 | Tiān Huángdàdì 天皇大帝 | Liǔ Yán 劉巖 arba Liǔ Yǎn | Gaodzu; Tian Huangdadi; Liu Jan | 917–925 | Qiánhēng (乾亨 čianheng; 917–925) Báilóng (白龍 bailong; 925–928) Dàyǒu (大有 dajou; 928–941) | |
| – | Shāngdì 殤帝 | Liǔ Fēn 劉玢 | Šangdi; Liu Fen | 941–943 | Guāngtiān (光天 guangtian; 941–943) | |
| Zhōngzōng 中宗 | – | Liǔ Chéng 劉晟 | Džongdzong; Liu Čeng | 943–958 | Yìngqián (應乾 ingčian; 943) Qiànhé (乾和 čianhe; 943–958 | |
| Hòuzhǔ 後主 | – | Liǔ Chǎng 劉鋹 | Houdžu; Liu Čang | 958–971 | Dàbǎo (大寶 dabao; 958–971) | |
| Bei Han karalystė | ||||||
| Shìzǔ 世祖 | Shén Wǔdì 神武帝 | Liǔ Mín 劉旻 | Šidzu; Šen Udi; Liu Min | 951–954 | Qiányòu (乾祐 čianjou; 951–954) | |
| Ruìzōng 睿宗 | Xiào Hédì 孝和帝 | Liǔ Chéngjūn 劉承鈞 | Žuidzong; Siao Hedi; Liu Čengdziun | 954–970 | Qiányòu (乾祐 čianjou; 954–957) Tiānhuì (天會 tianhui; 957–970) | |
| Shàozhǔ 少主 | – | Liǔ Jì’ēn 劉繼恩 | Šaodzu; Liu Dzi-en | 970 | - | |
| – | Yīng Wǔdì 英武帝 | Liǔ Jìyuán 劉繼元 | Ing Udi; Liu Dzijuan | 970–982 | Guǎngyùn (廣運 guangjun; 970–982) | |
| Čian Šu karalystė | ||||||
| Gāozǔ 高祖 | – | Wáng Jiàn 王建 | Gaodzu; Vang Dzian | 907–918 | Tiānfù (天復 tianfu; 907) Wǔchéng (武成 učeng; 908–910) Yǒngpíng (永平 jongping; 911–915) Tōngzhèng (通正 tongdženg; 916) Tiānhàn (天漢 tianhan; 917) Guāngtiān (光天 guangtian; 918 | |
| Hòuzhǔ 後主 | – | Wáng Yǎn 王衍 | Houdžu; Vang Jan | 918–925 | Qiándé (乾德 čiande; 918–925) Xiánkāng (咸康 siankang; 925 | |
| Hou Šu karalystė | ||||||
| Gāozǔ 高祖 | – | Mèng Zhīxiáng 孟知祥 | Gaodzu; Meng Džisiang | 934 | Míngdé (明德 mingde; 934) | |
| Hòuzhǔ 後主 | – | Mèng Chǎng 孟昶 | Houdžu; Meng Čang | 938–965 | Míngdé (明德 mingde; 934–938) Guǎngzhèng (廣政 guangdženg; 938–965) | |
| 1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš šventyklos arba pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą. Dešimties Karalysčių valdovai įvardijami asmeniniais vardais. Nan Tang karalystės valdovai įvardijami prie Nan Tang pridedant pomirtinį vardą (Hòuzhǔ vadintas Lǐ Hòuzhǔ 李後主. | ||||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpis, Kas yra Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpis? Ką reiškia Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Penkiu dinastiju ir Desimties karalysciu laikotarpis tradic kin 五代十國 supapr kin 五代十国 pinyin Wǔdaishiguo sutrumpintai dar vadinamas Udai Vudai 907 960 politines sumaisties laikotarpis Kinijoje po Tang dinastijos pries Song dinastija Siaures Kinijoje viena po kitos valde penkios dinastijos o Pietuose buvo įkurta daugiau nei tuzinas savarankisku valstybiu nors tradiciskai minimos desimt History of ChinaKinijos istorijaLegendiniai valdovaiSia dinastijaSangu dinastijaDzou dinastijaCinu dinastijaHanu dinastijaSesiu dinastiju laikotarpisTrys valstybesVakaru DzinPietu ir siaures dinastijosSui dinastijaTangu dinastija5 dinastijos ir 10 karalysciuSongu dinastijaJuan dinastijaMingu dinastijaCingu dinastijaKinijos RespublikaKinijos Liaudies Respublika Penkios dinastijos Velyvoji Liang 後梁 hou Liang 907 923 Velyvoji Tang 後唐 hou Tang 923 936 Velyvoji Dzin 後晉 hou Jin 936 947 Velyvoji Han 後漢 hou Han 947 951 Velyvoji Dzou 後周 hou Zhōu 951 960 Desimt karalysciu U Wu 904 937 Ujue Wuyue 904 978 Min 909 945 ir In 943 945 Cu Chu 897 951 Pietu Han Nan Han 917 971 Ankstyvoji Su Qian Shu Cian Su 907 925 Velyvoji Su Hou Shu 934 965 Dzingnan Jingnan arba Nanping 906 963 Pietu Tang Nan Tang 937 975 Siaures Han Bei Han 951 979 Politine situacijaTang dinastijos valdymo pabaigoje daug įtakos valstybeje turejo kariniu regionu valdytojai jiedushi dziedusi Tai buvo viena is dinastijos zlugimo priezasciu Siaure Siaures Kinijoje įtakingiausias buvo Zhu Wen Dzu Venas Tang dinastijos pasitikejima įgavo dalyvaudamas malsinant Huang Cao sukilima Per keleta metu jis sunaikino savo kaimynus ir įsitvirtino valdzioje 904 m jo pastangomis nuzudytas imperatorius Dzaodzongas nauju imperatoriumi tapo 13 metu Dzaodzongo sunus 907 m Dzu Venas priverte vaika atsisakyti sosto ir paskelbe įkurias Velyvaja Liang dinastija Taciau daug kitu kariniu regionu valdytoju irgi buvo paskelbe savarankisku valstybiu įkurima ir ne visi pripazino naujaja dinastija 923 m Li Cunxu Li Cunsiu pasiskelbe imperatoriumi nuverte Velyvosios Liang valdzia ir įkure Velyvaja Tang dinastija Jam pavyko vel suvienyti didziaja dalį Siaures Kinijos Taciau 936 m Velyvaja Tang pakeite Shi Jingtang Si Dzingtangas įkurta Velyvoji Dzin dinastija Si Dzingtangui tai pasiekti pavyko su kidaniu imperijos pagalba 943 m kidaniai įsiverze į sostine Kaifenga ir nuverte Velyvaja Dzin taciau negaledami islaikyti teritoriju kitamet jie pasitrauke 947 m į sostine įzenge karo vadas Liu Zhiyuan Liu Dzijuanas Jis paskelbe įkurias Velyvaja Han dinastija 951 m ja nuverte generolas Guo Wei Guo Vei Velyvosios Dzou įkurejas Velyvosios Han imperatoriaus seimos narys Liu Chong Liu Congas tuo paciu metu įkure Siaures Han valstybe ir su kidaniu pagalba bande nuversti Velyvaja Dzou 951 m mirus Guo Vei į sosta atsisedo jo įsunis Chai Rong Cai Zongas 954 m jam pavyko nugaleti Siaures Han ir kidaniu pajegas 956 958 m sudave stipriu smugiu Pietu Tang vienam stipriausiu Pietu Kinijos rezimu 959 m Cai Zongas puole kidaniu imperija ir pasieke keleta pergaliu 960 m sosta ateme generolas Zhao Kuangyin Dzao Kuangjinas jis įkure Siaures Song dinastija Su sios dinastijos įkurimu oficialiai baigiasi Penkiu dinastiju ir Desimties karalysciu laikotarpis Per kitus du desimtmecius naujoji dinastija nugalejo visus Kinijoje likusius kitus rezimus Kinija visiskai suvienyta 982 m Pietus Pietu Kinijoje valstybeles ne seke viena po kitos o gyvavo greta 920 m buvo susikurusios Wu U Wuyue Ujue Min Pietu Han Chu Cu Jingnan Dzingnan Ankstyvoji Shu Su valstybes Sicuana 925 m uzeme Siaure taciau 934 m ten nepriklausomybe paskelbe Velyvoji Shu Su valstybe 937 m U pakeite Pietu Tang Pietu Kinija taip pat draske karai U konfliktavo su savo kaimynemis Min ir Cu istikus vidinei krizei Pietu Tang pasinaudojo situacija ir jas uzeme Ilgainiui stipriausia valstybe pietineje Kinijos dalyje tapo Pietu Tang Bet 956 958 m ji buvo priversta Velyvajai Dzou dinastijai atiduoti zemes į siaure nuo Jangdzes upes Siaures Song 963 m nugalejo Dzingnan ir Uping tai kas liko is Cu valstybes 965 m Velyvaja Su 971 m Pietu Han 975 m Pietu Tang 978 m pasidavus Ujue ir Cingjuan buvusi Min valstybe visa Pietu Kinija buvo pajungta naujai centrinei valdziai Penkiu dinastiju ir Desimties karalysciu valstybesPenkios dinastijos Velyvoji Liang 907 923 Velyvoji Tang 923 936 936 947 947 951 951 960 Desimt karalysciu 904 937 904 978 909 945 943 945 897 951 917 971 907 925 934 965 Nanping 906 963 937 975 951 979 Valdovai1 Pomirtinis vardas Asmeninis vardas Lietuviskai Valdymo metai Laikotarpiai Velyvoji Liang dinastijaTaizǔ 太祖 Zhu Wen 朱溫 Taidzu Dzu Ven 907 912 Kaiping 開平 kaiping 907 911 Qianhua 乾化 cianhua 911 912 Modi 末帝 Zhu Zhen 朱瑱 Modi Dzu Dzen 913 923 Qianhua 乾化 cianhua 913 915 Zhenming 貞明 dzenming 915 921 Longda 龍德 longda 921 923 Velyvoji Tang dinastijaZhuangzōng 莊宗 Lǐ Cunxu 李存勗 Dzuangdzong Li Cunsiu 923 926 Tongguang 同光 tongguang 923 926 Mingzōng 明宗 Lǐ Siyuan 李嗣源 arba Lǐ Dǎn 李亶 Mingdzong Li Sijuan Li Dan 926 933 Tiancheng 天成 tianceng 926 930 Changxing 長興 cangsing 930 933 Mǐndi 節閔帝 Lǐ Conghou 李從厚 Mindi Li Conghou 933 934 Yingshun 應順 jingsun Modi 末帝 Lǐ Congke 李從珂 Modi Li Congke 934 936 Qingtai 清泰 cingtai 934 936 Velyvoji Dzin dinastijaGaozǔ高祖 Shi Jingtang 石敬瑭 Gaodzu Si Dzingtang 936 942 Tianfu 天福 tianfu 936 942 Chudi 出帝 Shi Chonggui 石重貴 Cudi Si Conggui 942 947 Tianfu 天福 tianfu 942 944 Kaiyun 開運 kaijun 944 947 Velyvoji Han dinastijaGaozǔ 高祖 Liǔ Zhiyuǎn 劉知遠 Gaodzu Liu Dzijuan 947 948 Tianfu 天福 tianfu 947 Qianyou 乾祐cianjou 948 Yǐndi 隱帝 Liǔ Chengyou 劉承祐 Indi Liu Cengjou 948 950 Qianyou 乾祐 cianjou 948 950 Velyvoji Dzou dinastijaTaizǔ 太祖 Guō Wei 郭威 Taidzu Guo Vei 951 954 Guǎngshun 廣順 guangsun 951 954 Xiǎnde 顯德 siande 954 Shizōng 世宗 Chai Rong 柴榮 Sidzong Cai Zong 954 959 Xiǎnde 顯德 siande 954 959 Gōngdi 恭帝 Chai Zōngxu 柴宗訓 Gongdi Cai Dzongsiu 959 960 Xiǎnde 顯德 siande 959 960 U Jue karalysteTaizǔ 太祖 Wǔ Suwang 武肅王 Qian Liu 錢鏐 Taidzu U Suvang Cian Liu 904 932 Tianbǎo 天寶 tianbao 908 923 Bǎoda 寶大 baoda 923 925 Bǎozheng 寶正 baodzeng 925 932 Shizōng 世宗 Wen Muwang 文穆王 Qian Yuanquan 錢元瓘 Sidzong Ven Muvang Cian Juanciuan 932 941 Chengzōng 成宗 Zhōng Xianwang 忠獻王 Qian Zuǒ 錢佐 Cengdzong Dzong Sianvang Cian Dzuo 941 947 Zhōng Xunwang 忠遜王 Qian Zōng 錢倧 Dzong Siunvang Cian Dzong 947 Zhōng Yiwang 忠懿王 Qian Chu 錢俶 Dzong Ivang Cian Cu 947 978 Min ir In karalystesTaizǔ 太祖 Zhōng Yiwang 忠懿王 Wang Shenzhi 王審知 Taidzu Dzong Ivang Vang Sendzi 909 925 Wang Yanhan 王延翰 Vang Janhan 925 926 Taizōng 太宗 Huidi 惠帝 Wang Yanjun 王延鈞 Taidzong Huidi Vang Jandziun 926 935 Longqǐ 龍啟 longci 933 935 Yǒnghe 永和 jonghe 935 Kangzōng 康宗 Wang Jipeng 王繼鵬 Kangdzong Vang Dzipeng 935 939 Tōngwen 通文 tongven 936 939Jǐngzōng 景宗 Wang Yanxi 王延羲 Dzingdzong Vang Jansi 939 944 Yǒnglong 永隆 jonglong 939 944 Tian Dedi 天德帝 In imperatorius Wang Yanzheng 王延政 Tian Dedi Vang Jandzeng 943 945 Tiande 天德 tiande 943 945 Dzing Nan Nan Ping karalyste Wǔ Xinwang 武信王 Gao Jixing 高季興 U Sinvang Gao Dzising 909 928 Wen Xianwang 文獻王 Gao Conghui 高從誨 Ven Sianvang Gao Conghui 928 948 Zhen Yiwang 貞懿王 Gao Bǎorong 高寶融 Dzen Ivang Gao Baozong 948 960 Shizhōng 侍中 Gao Bǎoxu 高寶勗 Sidzong Gao Baosiu 960 962 Gao Jichōng 高繼沖 Gao Dzicong 962 963 Cu karalyste Wǔ Mowang 武穆王 Mǎ Yin 馬殷 U Movang Ma In 897 930 Heng Yangwang 衡陽王 Mǎ Xisheng 馬希聲 Heng Jangvang Ma Siseng 930 932 Wen Zhaowang 文昭王 Mǎ Xifan 馬希範 Ven Dzaovang Ma Sifan 932 947 Fei Wang 廢王 Mǎ Xiguǎng 馬希廣 Fei Vang Ma Siguang 947 950 Gōng Xiaowang 恭孝王 Mǎ Xi e 馬希萼 Gong Siaovang Ma Si e 950 Mǎ Xichong 馬希崇 Ma Sicong 950 951 U karalysteTaizǔ 太祖 Xiao Wǔdi 孝武帝 Yang Xingmi 楊行密 Taidzu Siao Udi Jang Singmi 904 905 Tianyou 天祐 tianjou 904 905 Liezōng 烈宗 Jǐngdi 景帝 Yang Wo 楊渥 Liedzong Dzingdi Jang O 905 908 Tianyou 天祐 tianjou 905 908 Gaozǔ 高祖 Xuandi 宣帝 Yang Longyǎn 楊隆演 Gaodzu Siuandi Jang Longjan 908 921 Tianyou 天祐 tianjou 908 919 Wǔyi 武義 u i 919 921 Ruidi 睿帝 Yang Pǔ 楊溥 Zuidi Jang Pu 921 937 Shunyi 順義 sun i 921 927 Qianzhen 乾貞 ciandzen 927 929 Dahe 大和 dahe 929 935 Tianzuo 天祚 tiandzuo 935 937 Nan Tang karalysteXianzhǔ 先主 arba Liezǔ 烈祖 Lǐ Bian Siandzu Liedzu Li Bian 937 943 Shengyuan 昇元 sengjuan 937 943 Zhōngzhǔ 中主 arba Yuanzōng 元宗 Lǐ Jǐng 李璟 Dzongdzu Juandzong Li Dzing 943 961 Bǎoda 保大 baoda 943 958 Jiaotai 交泰 dziaotai 958 Zhōngxing 中興 dzongsing 958 Houzhǔ 後主 Wǔwang 武王 Lǐ Yu 李煜 Houdzu Uvang Li Ju 961 975 Nan Han karalysteGaozǔ 高祖 Tian Huangdadi 天皇大帝 Liǔ Yan 劉巖 arba Liǔ Yǎn Gaodzu Tian Huangdadi Liu Jan 917 925 Qianheng 乾亨 cianheng 917 925 Bailong 白龍 bailong 925 928 Dayǒu 大有 dajou 928 941 Shangdi 殤帝 Liǔ Fen 劉玢 Sangdi Liu Fen 941 943 Guangtian 光天 guangtian 941 943 Zhōngzōng 中宗 Liǔ Cheng 劉晟 Dzongdzong Liu Ceng 943 958 Yingqian 應乾 ingcian 943 Qianhe 乾和 cianhe 943 958Houzhǔ 後主 Liǔ Chǎng 劉鋹 Houdzu Liu Cang 958 971 Dabǎo 大寶 dabao 958 971 Bei Han karalysteShizǔ 世祖 Shen Wǔdi 神武帝 Liǔ Min 劉旻 Sidzu Sen Udi Liu Min 951 954 Qianyou 乾祐 cianjou 951 954 Ruizōng 睿宗 Xiao Hedi 孝和帝 Liǔ Chengjun 劉承鈞 Zuidzong Siao Hedi Liu Cengdziun 954 970 Qianyou 乾祐 cianjou 954 957 Tianhui 天會 tianhui 957 970 Shaozhǔ 少主 Liǔ Ji en 劉繼恩 Saodzu Liu Dzi en 970 Ying Wǔdi 英武帝 Liǔ Jiyuan 劉繼元 Ing Udi Liu Dzijuan 970 982 Guǎngyun 廣運 guangjun 970 982 Cian Su karalysteGaozǔ 高祖 Wang Jian 王建 Gaodzu Vang Dzian 907 918 Tianfu 天復 tianfu 907 Wǔcheng 武成 uceng 908 910 Yǒngping 永平 jongping 911 915 Tōngzheng 通正 tongdzeng 916 Tianhan 天漢 tianhan 917 Guangtian 光天 guangtian 918Houzhǔ 後主 Wang Yǎn 王衍 Houdzu Vang Jan 918 925 Qiande 乾德 ciande 918 925 Xiankang 咸康 siankang 925Hou Su karalysteGaozǔ 高祖 Meng Zhixiang 孟知祥 Gaodzu Meng Dzisiang 934 Mingde 明德 mingde 934 Houzhǔ 後主 Meng Chǎng 孟昶 Houdzu Meng Cang 938 965 Mingde 明德 mingde 934 938 Guǎngzheng 廣政 guangdzeng 938 965 1 Paprastai valdovas įvardijamas pries sventyklos arba pomirtinį varda pridedant dinastijos pavadinima Desimties Karalysciu valdovai įvardijami asmeniniais vardais Nan Tang karalystes valdovai įvardijami prie Nan Tang pridedant pomirtinį varda Houzhǔ vadintas Lǐ Houzhǔ 李後主 2 Laikotarpio pavadinimas imperatoriaus valdymo devizas pagal kurį jo era skirstoma į atskirus laikotarpius Skliausteliuose kursyvu lietuviska pavadinimo transkripcija