Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Carex acutiformisPelkinė viksva Carex acutiformis Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius Magnolijūnai M
Pelkinė viksva
| Carex acutiformis | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Pelkinė viksva (Carex acutiformis) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Carex acutiformis , 1789 | ||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||
|
Pelkinė viksva (Carex acutiformis) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos, viksvų genties daugiametis augalas.
Pelkinės viksvos pavadinimas kilo iš lotyniškų žodžių: „carex“ – viksva, „acutiformis“ – panaši į aštriąją, smailiąją.
Morfologija
Daugiametis, pilkai žalias, retakeris, (40)50–80(102) cm aukščio augalas, išauginantis horizontaliai šliaužiantį šakniastiebį su ilgomis, storomis palaipomis, padengtomis stambiomis, žvyniškomis, rudomis makščių liekanomis.Stiebai statūs, stiprūs, tvirti, tribriauniai, labai aštriomis briaunomis, šiukštus; pamate jie apsisiautę šviesiai rudomis, purpurinio atspalvio, pakraštyje tinkliškai išsiskaidžiusiomis makštimis.
Lapai 4–8 (9) mm pločio, plokšti, jų kraštai kartais žemyn užsirietę, viršūnė laipsniškai nusmailėjusi, kraštai šiukštūs, apatinė pusė šiukšti, skiauterėta, paprastai jie tokio pat ilgio, kaip stiebai, makštys prie stiebo pamato šviesiai rudos, tinkšliškai susiskaidžiusios.
Žiedynas gana retas, 10–16 cm ilgio, susideda iš 4–7 varpučių. Kuokelinių žiedų varpučių pažiedės apatinėje varputės dalyje bukos, viršutinėje ištįsusios į ilgą, dantytą smaigelį. Šoninės varputės 1–3, visos elipsiškos, maždaug vienodo didumo, atokiai viena nuo kitos ir nuo viršūninės varputės. Kuokelinės varputės 2–3, piestelinės 2–3(4), 2–6 cm ilgio, bekotės, tiktai apatinė kartais trumpakotė.
Apatinis žiedynlapis didelis, platus, gerokai ilgesnis už žiedyną, paprastai be makšties, su auselėmis pamate. Viršūninės 2–3 varputės kuokelinės, daugiažiedės, suartėjusios, pailgos arba lancetiškai cilindriškos, 2–4(5) cm ilgio ir 4–5 mm pločio, tankios; jų pažiedės tamsiai rudos, su žaliu ruoželiu nugarėlėje, pailgai lancetiškos arba siaurai lancetiškos, su yliškai nusmailėjusia, dantytais kraštais viršūne, tamsiai rudos, turi šviesesnį ruoželį per vidurį, 2 kartus siauresnis už maišelius. Maišeliai odiški, kiaušiniški arba pailgai kiaušiniški, 3,5–4 mm ilgio, tokio pat ilgio, kaip pažiedės arba šiek tiek už jas ilgesnį, plokščiai tribriauniai, pilkšvai žali arba žalsvai rusvi, su ryškiomis gyslomis, smulkiai taškuoti, pamate staigiai susiaurėję į trumpą kotelį; jų snapeliai trumpi, viršuje dvidantiškai iškirpti, aštriais kraštais. Vaisiai maži, atvirkščiai kiaušiniški, tribriauniai. Kryžmadulkis – purkos subręsta anksčiau už dulkines. Vaisius paprastai išplatina vandens srovės. Hidrofitas, geofitas.
Žydi gegužės – birželio mėnesį.
Augavietės
Auga ežerų, tvenkinių ir lėtai tekančių upių krantuose, grioviuose, pelkėse, šlapiose pievose, raistuose.
Paplitimas Lietuvoje: dažnas visoje šalyje. Žemapelkėse išryškėja kaip bendrijų edifikatorius. Auga kartu su baliniu asiūkliu (lot. Equisetum limosum), trilapiu puplaiškiu (lot. Menyanthes trifoliata), (lot. Carex oedari), (lot. Scorpidium scorpioides) ir kt. pelkių augalais. Auga pelkėtuose miškuose.
Bedras paplitimas: beveik visa Europa, išskyrus arktinius ir šiaurinius rajonus, Kaukazas, Sibiras (iki Baikalo ežeras), Vidurinė Azija, Mažoji Azija, Iranas, Kašmyras, Šiaurės ir Pietų Afrika, Šiaures Amerika. Priklauso borealiniam floros elementui.
Panaudojimas
Gyvulių blogai ėdamas. Anksti šienaujant, gaunamas vidutinės vertės šienas. Šakniastiebiuose yra rauginių medžiagų. Turi pluoštinių savybių, dėl to kartais vartojamas pynimo darbams, taip pat kamšalų minkštiems baldams.
- Žydinti pelkinė viksva
- Pelkinė viksva brandina sėklas
Literatūra
- P. Snarskis, „Vadovas Lietuvos augalams pažinti“, Vilnius, 1969 m.
- V. Galinis, „Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti“, Vilnius, 1980 m.
- R. Jankevičienė, „Vasarą žydintys augalai“, Vilnius „Mokslas“ 1987 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pelkinė viksva, Kas yra Pelkinė viksva? Ką reiškia Pelkinė viksva?
Carex acutiformisPelkine viksva Carex acutiformis Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Lelijainiai Liliopsida Poklasis Lelijaziedziai Liliidae Seima Viksvuoliniai Cyperaceae Gentis Viksva Carex Rusis Pelkine viksva Carex acutiformis BinomasCarex acutiformis 1789SinonimaiCarex paludosa Gooden Carex paludosa var kochiana DC Husn Pelkine viksva Carex acutiformis viksvuoliniu Cyperaceae seimos viksvu genties daugiametis augalas Pelkines viksvos pavadinimas kilo is lotynisku zodziu carex viksva acutiformis panasi į astriaja smailiaja MorfologijaDaugiametis pilkai zalias retakeris 40 50 80 102 cm aukscio augalas isauginantis horizontaliai sliauziantį sakniastiebį su ilgomis storomis palaipomis padengtomis stambiomis zvyniskomis rudomis maksciu liekanomis Stiebai status stiprus tvirti tribriauniai labai astriomis briaunomis siukstus pamate jie apsisiaute sviesiai rudomis purpurinio atspalvio pakrastyje tinkliskai issiskaidziusiomis makstimis Lapai 4 8 9 mm plocio ploksti ju krastai kartais zemyn uzsiriete virsune laipsniskai nusmailejusi krastai siukstus apatine puse siuksti skiautereta paprastai jie tokio pat ilgio kaip stiebai makstys prie stiebo pamato sviesiai rudos tinksliskai susiskaidziusios Ziedynas gana retas 10 16 cm ilgio susideda is 4 7 varpuciu Kuokeliniu ziedu varpuciu paziedes apatineje varputes dalyje bukos virsutineje istįsusios į ilga dantyta smaigelį Sonines varputes 1 3 visos elipsiskos mazdaug vienodo didumo atokiai viena nuo kitos ir nuo virsunines varputes Kuokelines varputes 2 3 piestelines 2 3 4 2 6 cm ilgio bekotes tiktai apatine kartais trumpakote Apatinis ziedynlapis didelis platus gerokai ilgesnis uz ziedyna paprastai be maksties su auselemis pamate Virsunines 2 3 varputes kuokelines daugiaziedes suartejusios pailgos arba lancetiskai cilindriskos 2 4 5 cm ilgio ir 4 5 mm plocio tankios ju paziedes tamsiai rudos su zaliu ruozeliu nugareleje pailgai lancetiskos arba siaurai lancetiskos su yliskai nusmailejusia dantytais krastais virsune tamsiai rudos turi sviesesnį ruozelį per vidurį 2 kartus siauresnis uz maiselius Maiseliai odiski kiausiniski arba pailgai kiausiniski 3 5 4 mm ilgio tokio pat ilgio kaip paziedes arba siek tiek uz jas ilgesnį ploksciai tribriauniai pilksvai zali arba zalsvai rusvi su ryskiomis gyslomis smulkiai taskuoti pamate staigiai susiaureje į trumpa kotelį ju snapeliai trumpi virsuje dvidantiskai iskirpti astriais krastais Vaisiai mazi atvirksciai kiausiniski tribriauniai Kryzmadulkis purkos subresta anksciau uz dulkines Vaisius paprastai isplatina vandens sroves Hidrofitas geofitas Zydi geguzes birzelio menesį AugavietesAuga ezeru tvenkiniu ir letai tekanciu upiu krantuose grioviuose pelkese slapiose pievose raistuose Paplitimas Lietuvoje daznas visoje salyje Zemapelkese isryskeja kaip bendriju edifikatorius Auga kartu su baliniu asiukliu lot Equisetum limosum trilapiu puplaiskiu lot Menyanthes trifoliata lot Carex oedari lot Scorpidium scorpioides ir kt pelkiu augalais Auga pelketuose miskuose Bedras paplitimas beveik visa Europa isskyrus arktinius ir siaurinius rajonus Kaukazas Sibiras iki Baikalo ezeras Vidurine Azija Mazoji Azija Iranas Kasmyras Siaures ir Pietu Afrika Siaures Amerika Priklauso borealiniam floros elementui PanaudojimasGyvuliu blogai edamas Anksti sienaujant gaunamas vidutines vertes sienas Sakniastiebiuose yra rauginiu medziagu Turi pluostiniu savybiu del to kartais vartojamas pynimo darbams taip pat kamsalu minkstiems baldams Zydinti pelkine viksva Pelkine viksva brandina seklasLiteraturaVikiteka Pelkine viksva vaizdine ir garsine medziaga P Snarskis Vadovas Lietuvos augalams pazinti Vilnius 1969 m V Galinis Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pazinti Vilnius 1980 m R Jankeviciene Vasara zydintys augalai Vilnius Mokslas 1987 m