Pelkininkai

Pelkininkaipelkėse ar šalia jų įsikūrę gyventojai, dažniausiai žemdirbiai. Mažojoje Lietuvoje pelkingame krašte nuo seno būdavo balų žinovų, mokėjusių gyventi ir verstis drėgnose vietose. Nuo XIII a. vidurio prasidėjus kolonizacijai iš Vakarų pelkingas vietas (iš pradžių Aismarių pakrantėse, vėliau kitur) pradėjo įsisavinti atvykėliai iš Nyderlandų pagal savo krašto patirtį. Jų palikuonys vėliau kūrėsi ir Mažojoje Lietuvoje. Kai kurie pelkininkai gyveno kolonijomis. Lietuvos pelkininkų gyvenimui pažinti prie Rusnės įrengtas Žalgirių pažintinis takas.

Istorija

Pelkininkų kolonijos pradėtos kurti valstybinėse valdose XVIII–XIX a., masiškai įsisavinant pelkynus. XIX a. 3-ajame dešimtmetyje pastebėję, kokį gerą derlių galima užauginti nusausinus pelkių durpynus, į Mažosios Lietuvos pelkes ėmė keltis žmonės. 1871 m. Vokietijai laimėjus karą prieš Prancūziją, dalis gautų kontribucinių lėšų buvo skirta Neringos kopoms apželdinti bei Aukštumalos ir Žalgirių pelkėms sausinti. Pelkininkai gaudavo iki 1–4 ha žemės pelkėje, už kurią pirmus 3 metus nereikėjo mokėti nuomos, tačiau buvo būtina pasistatyti namą ir ūkininkauti. Po I pasaulinio karo Klaipėdos kraštui prisijungus prie Didžiosios Lietuvos, pelkėse gyventojų vis daugėjo. Į rytus nuo Rusnės, prie Žalgirių kaimo įkurta pelkininkų kolonija, kuri buvo pavadinta Bismarko vardu. Tačiau pelkininkų yra buvę ir kitose pelkių vietose, pvz., Vabaluose.

Durpingoje žemėje javai derėjo blogai, nors bulvės augo gerai. Aukštumaloje ir Žalgiriuose išaugintos bulvės gerokai skyrėsi nuo laukininkų auginamų bulvių – durpingoje žemėje augusios bulvės buvo švarios, lygios, turėjo gerą skonį. Dėl dirvos minkštumo, vežimų ratus pelkininkai darydavo dvigubai platesnius, kad „neprapjautų“ dirvos paviršiaus ir nenusmegtų.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Pelkininkai, Kas yra Pelkininkai? Ką reiškia Pelkininkai?