Pedrarias Dávila

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pedro Arias de Ávila (arba Pedrarias Dávila, g. apie 1440 m. Segovijoje, Kastilija – m. 1531 m. kovo 6 d. Leone, dab. Nikaragva) – ispanų konkistadoras, karys, valdininkas.

Vedė artimą karalienei Izabelei I draugę bei tarnavo Ispanijoje. Kariavo prieš maurus Granadoje ir Šiaurės Afrikoje. 1514 m. Ispanijos karalius Ferdinandas II Katalikas Pedrariasą Davilą paskyrė naujai suformuotos kolonijos Amerikoje – Auksinės Kastilijos gubernatoriumi. Davila suformavo didžiausią to meto ekspediciją į Naująjį Pasaulį – 19 laivų ir 1500 žmonių. Pirmiausia pasiekė Santa Martą (dab. Kolumbijoje), o iš ten išplaukė į Darjeno regioną, Santa Marijos miestą, valdomą garsaus konkistadoro Vasko Nunjeso de Balboa. Jis suėmė konkistadorą už savivalę, bet kadangi šis buvo labai palankiai vertinamas kolonijoje, paleido ir išleido už savo dukters, tačiau vėliau paskatintas Balboa priešų jį nuteisė myriop.

1519 m. Davila įkūrė Panamos miestą ir ten perkėlė sostinę iš Santa Marijos. 1524 m. išsiuntė vadovaujamą ekspediciją į šiaurę, ir Francisco Hernández de Córdoba vadovaujamą ekspediciją, kuri atrado Nikaragvą. 1526 m. po ilgų svarstymų suteikė leidimą Fransiskui Pisarui vykdyti ekspediciją į Peru. 1527 m. Davilą gubernatoriaus soste pakeitė . Davila išvyko į Leoną kur ir gyveno iki savo mirties (mirė sulaukęs 91 metų).

Pedrariasas Davila kronikininkų apibūdinamas kaip žiaurus, nestabilaus charakterio, negailestingas. Jis kaltinamas pražudęs 2 mln. Centrinės Amerikos indėnų.