Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Paukščių žiedavimas paukščiai yra žieduojami siekant nustatyti jų migracijos kelius bei kai kuriems jų biologijos faktam
Paukščių žiedavimas
Paukščių žiedavimas – paukščiai yra žieduojami siekant nustatyti jų migracijos kelius bei kai kuriems jų biologijos faktams tirti. Žiedavimo metodas yra paprastas ir patikimas: mažas lengvas žiedelis, uždedamas paukščiui ant kojos. Žiedas tampa tarsi paukščio tapatybės kortelė. Vėliau, kur nors tą paukštį pagavus, radus žuvusį ar kitaip perskaičius jo žiedo numerį, galima nustatyti kur, kokio amžiaus ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo žieduotas, kokiu greičiu ir kokį atstumą jis nukeliavo, koks likimas jį ištiko. Kai kurie paukščiai žieduojami ir spalvotais plastiko žiedais ant kaklo, sparno ar kojos. Stambūs retesni paukščiai kartais žymimi specialiais mikrosiųstuvais.
Europoje paukščiai žieduojami daugumoje valstybių. Kiekvienoje šalyje gaminami ir specialiai tai šaliai skirti žiedai, kurie pažymėti šalies arba miesto, kuriame įsikūręs žiedavimo centras, pavadinimu. Greta šio užrašo įspaustas unikalus, sudarytas iš raidžių ir skaičių, kodas. Radus paukščio žiedą, būtina apie jį pranešti šalies . Ši informacija yra labai vertinga paukščių žieduotojams ir suteikia žinių apie paukščių judėjimo maršrutus, jų gyvenimo trukmę, paukščio žiedavimo aplinkybes.
Istorija
Jau daugiau kaip šimtą metų įvairiose pasaulio šalyse paukščiai žieduojami. Pirmasis tokį paukščių tyrimo metodą 1899 metais pradėjo danas - parapijos mokyklos mokytojas. Jis apžiedavo daugiau nei 160 varnėnų, ant žiedų buvo įspaustas eilės numeris ir adresas.
Šiandien visame pasaulyje per metus vidutiniškai sužieduojama apie šeši milijonai paukščių, net du trečdaliai – Europoje. Lietuvoje pavyksta sužieduoti 80-100 tūkst. sparnuočių.
Žiedavimas Lietuvoje
Lietuvoje sistemingai žieduoti paukščius buvo pradėta 1929 metais, kai Ventės rage profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva buvo įkurta pirmojo ornitologinė stotis ir pradėtas formuoti žieduotojų tinklas, kuriam iš pradžių priklausė 34 asmenys. Turima duomenų, kad iki tol Lietuvoje dirbo pavieniai žieduotojai, tačiau paukščiai būdavo ženklinami vokiškais žiedais. Antroji ornitologinė stotis Lietuvoje buvo įkurta 1962 m. Kuršių Nerijoje, tarp Juodkrantės ir Pervalkos.
Lietuvoje didžiausi paukščių būriai migruoja per Ventės ragą. Čia juos ornitologai gaudo, žieduoja, renka ir analizuoja informaciją apie anksčiau žieduotus paukščius.
Paukščių žiedavimas labai prilauso nuo oro sąlygų. Joms jautriausi – smulkieji paukščiai. Dėl lietingo ir vėsaus vasaros sezono neretai iš bado ir šalčio žūsta daug . Sausra – taip pat sunkus išbandymas sparnuočiams: jiems sunku rasti vabzdžių, vikšrų, kad galėtų tinkamai prasimaitinti ir užauginti jauniklius. Eilę metų orai Lietuvos paukščių nelepina.
Pavasarį ir rudenį paukščių migracijos mastai skiriasi. Pavasarį paukščiai, genami veisimosi instinkto, migruoja daug sparčiau nei rudenį. Intensyviausia migracija būna pirmąją balandžio pusę. Artimieji migrantai, žiemojantys šiltesnėse Europos šalyse – pempės, varnėnai, vieversiai – parskrenda vos atšilus orams, kartais jau vasario pabaigoje. Gegutę įprasta išgirsti paskutinėmis balandžio ar pirmosiomis gegužės dienomis, žąsys, perinčios dar toliau į šiaurę, Lietuvoje užsibūna iki gegužės vidurio, kol šiaurėje nutirpsta sniegas.
Rudenį migracijos procesas vangesnis. Paukščiai neskuba, kaupia energiją tolimiems skrydžiams. Kai kurių, pavyzdžiui, kregždučių, laukia net 10 tūkst. kilometrų skrydis į Pietų Afriką. Tai reiškia, kad joms teks įveikti Viduržemio jūrą ir, galbūt iš karto, net Sacharos dykumą. Ne kiekvienam vos 15-17 gramų sveriančiam paukšteliui tai pasiseka. Todėl natūralu, kad pavasarį sugrįžta gerokai mažesni sparnuočių būreliai nei rudenį mūsų kraštus palieka.
Lietuvoje paukščiai žieduojami ne tik ornitologinėse stotyse. Jaunikliai ženklinami perėjimo vietose. Tokiu būdu tiksliai nustatomas paukščių amžius, žinoma jų išperėjimo vieta. Tuo tarpu gaudyklėse žieduojamų paukščių amžių nustatyti tenka iš jų plunksnų – pagal jų blizgesį, spalvas ir atspalvius, ankstesnių plunksnų likučius ir pan. Specialistui atskirti pirmametį ar antrametį paukštį nėra sunku, tačiau vyresnių paukščių, ypač smulkiųjų, amžių nustatyti nėra paprasta ir dažnai net neįmanoma.
Nuo 1929 m. iki 1998 m. pabaigos Lietuvoje sužieduota 2,1 mln. paukščių, priklausančių 244 rūšims. Per 20 metų (1979–1998) jų sužieduoda net 77% nuo viso kiekio. Lietuvoje sužieduoti paukščiai buvo aptikti 61 Europos, Afrikos ir Azijos valstybėse, o Lietuvoje aptikti 32 Europos, Azijos ir Afrikos valstybėse žieduoti paukščiai.
Lietuvos paukščių žiedavimo centras
Nuo pat paukščių žiedavimo Lietuvoje pradžios jį koordinuoja Zoologijos muziejus, nepriklausomai nuo to, kokiai institucijai jis buvo pavaldus. Muziejaus mokslinės tarybos sprendimu 1978 m. birželio 30 d. oficialiai buvo įsteigtas Respublikinis paukščių žiedavimo centras. 1981 m. jis pervadintas į Lietuvos žiedavimo centrą, o dabar vadinamas Lietuvos paukščių žiedavimo centru ir jis organizuoja bei koordinuoja paukščių žiedavimą šalyje, kaupia, sistemina ir apibendrina duomenis, palaiko ryšius su kitų valstybių žiedavimo centrais, stotimis, laboratorijomis bei tarptautinėmis organizacijomis. Lietuvos paukščių žiedavimo centras yra tikrasis EURING’o (Europos sąjunga paukščiams žieduoti) narys. Centrui nuo 1978 m. vadovauja Ričardas Patapavičius.
Ventės rago ornitologinė stotis
Įkurta 1929 m. profesoriaus T. Ivanausko iniciatyva. Per Ventės ragą kartais praskrenda iki 300 tūkst. paukščių per parą. Absoliutus rekordas buvo 2002 m. rugsėjo 23 d. kai buvo sužieduoti 6519 sparnuočiai. Stotyje per metus apžieduojama apie 60-80 tūkst. paukščių. Stotyje veikia muziejus, supažindinantis lankytojus su Kuršių marių gamtovaizdžiu, būdingiausiais biotopais, dažniausiai sutinkamais gyvūnais.
Pirmasis paukščius Ventės Rage ėmė žieduoti Mikas Posingis, dirbęs čia esančio švyturio prižiūrėtoju 1924–1944 m. Jis pasiūlė prof. T.Ivanauskui čia įkurti žiedavimo stotį, kas ir buvo padaryta profesoriaus pastangų dėka 1929 m. Pradžioje paukščiai buvo gaudomi užmetant tinklus ant krūmų ir į juos įvarant paukščius. 1959 m. pastatytos specialios gaudyklės. Nuo 1962 m. stoties darbuotojai Kuršių nerijoje pastatė gaudyklę ir ėmė ten žieduoti migruojančius paukščius (nuo 1986 m. žiedavimo darbus Neringoje perėmė naujai įsikūrusi Juodkrantės paukščių žiedavimo stotis). 1978 m. Ventės Rage pastatyta didžioji paukščių gaudyklė, kuri buvo iškeliama į 25 metrų aukštį. 1982 m. stoties vedėjas Leonas Jezerskas sukūrė naujo tipo – zigzaginę gaudyklę į kurią paukščiai patekdavo tiek iš vienos, tiek ir iš kitos pusės. Nuo 1994 m. leidžia žurnalą „Ventės Ragas“ apie Nemuno deltos, Kuršių marių ir Baltijos pajūrio paukščius..
Lietuvos ornitologų draugija (LOD)
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) – tai nevyriausybinė organizacija, besirūpinanti Lietuvoje aptinkamų laukinių paukščių ir jų gyvenamosios aplinkos apsauga. Siekdama šio tikslo draugija vienija gamtai ir paukščiams neabejingus Lietuvos žmones, rūpinasi ekologiniu visuomenės švietimu, paukščių populiacijų tyrimu monitoringu bei visuomeniškai kontroliuoja aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugą reglamentuojančių įstatymų leidimą ir vykdymą. Nuo 1994 metų draugija yra tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos asocijuota narė.
Darbas ornitologijos stotyje
Paukščiai gaudomi specialiomis gaudyklėmis. Šį įrenginį sudaro rėmai, ant kurių iškeliamas iš tinklų gabalų susiūtas apie 10 m aukščio ir 20 m pločio į galą siaurėjantis bučas. Pačiame jo gale yra kamera, į kurią ir patenka paukščiai. Toje kameroje paukščiai yra išgaudomi į mažas dėžutes.
Darbas ornitologinėse stotyse vyksta ištisus metus. Pasibaigus didžiajai rudens migracijai, čia užklysta žiemoti skrendantys sparnuočiai, pavyzdžiui, nemaži būriai svirbelių, mintančių šermukšniais, gudobelėmis, užsilikusiais obuoliais. Gaudykles ornitologai suskleidžia tik tuomet, kai prognozuoja šlapdribą, kad neatlaikę sniego svorio įrenginiai nesulūžtų. Ornitologai kiekvieną paukštį atidžiai apžiūri – nustato jo rūšį, lytį, amžių, kartais biometrinius duomenis ir viską surašę į registracijos knygą, ant paukščio kojelės užmauna specialų žiedą su registracijos numeriu bei įrašu „Zool. Mus. Kaunas Lithuania“. Po šios procedūros paukštis paleidžiamas į laisvę.
Lietuvos žieduotojai naudoja šešiolikos dydžių žiedus, kai kuriose šalyse jų būna iki 30. Anksčiau žiedai būdavo gaminami iš aliuminio. Jie būdavo lengvi, nerūdijantys, tačiau minkšti ir gana greit dilo, tad po keliolikos metų kartais nukrisdavo paukščiui nuo kojos. Todėl pastaruoju metu imta naudoti plieninius, nedylančius. Ant žiedo nurodoma vieta, kur saugoma informacija apie paukštį. Profesionaliai uždėtas žiedas paukščiui nekenkia ir jam netrukdo.
Pagalba paukščiams
Aptikus negyvą paukštį, reikėtų nuo žiedo nurašyti visą ten esančią informaciją ir pranešti Lietuvos paukščių žiedavimo centrui Kaune. Nesvarbu, ar žiedas lietuviškas, ar kitos šalies. Visų šalių žiedavimo centrai yra susijungę į organizaciją ir tarpusavyje keičiasi informacija apie žieduotus paukščius. Gyvą paukštį reikia paleisti su tuo pačiu žiedu, o informaciją nurašyti ir perduoti Žiedavimo centrui.
Pastaruoju metu ant žiedų stengiamasi daryti kuo stambesnius įrašus, kad juos būtų galima perskaityti stebint paukščius per šiuolaikinį teleskopą ar žiūroną.
Šaltiniai
- Gaidienė, Elena. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus 1919–1999. – Aldorija: Vilnius, 1999 m. – 63 psl.
- Gaidienė, Elena. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus 1919–1999. Aldorija: Vilnius, 1999 m. 62-64 psl.
- Delfi TV – Ventės Rago ornitologinė stotis švenčia 80 metų jubiliejų Archyvuota kopija 2010-04-01 iš Wayback Machine projekto.
- Ziedavimas.com – Ventės Rago ornitologinė stotis
Literatūra
- Apie paukščių žiedavimą (sud. Ričardas Patapavičius). – Kaunas: Lututė, 2008. – 48 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-37-061-1
Nuorodos
- Lietuvos paukščių žiedavimo svetainė | Paukščių žiedavimas
- Lietuvos ornitologų draugija
- L. Stražnickas. Paukštis su žiedu
- Svetainė, skirta mylintiems gamtą
- Informacija apie paukščių žiedavimą, inkilus, lesyklas
- Profesionalios paukščių nuotraukos
- Lietuvoje perinčių paukščių populiacijų gausos įvertinimas Archyvuota kopija 2009-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- Forumas apie paukščius Archyvuota kopija 2009-03-26 iš Wayback Machine projekto.
- Gamtosklasė.lt Archyvuota kopija 2009-03-08 iš Wayback Machine projekto.3
- Bacevičius Egidijus. Švyturio prižiūrėtojas, žiedavęs pamario sparnuočius. I d. // Šilainės sodas, 2009 04 21, Nr.8 (80).
- Bacevičius Egidijus. Švyturio prižiūrėtojas, žiedavęs pamario sparnuočius. II d. // Šilainės sodas, 2009 05 09, Nr.9 (81).
- Patapavičius Ričardas. Paukščių žiedavimas. Pirma dalis: kur žiemą „pranyksta“ dauguma paukščių? //Žurnalas apie gamtą, 2009, Nr. 1 (31)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Paukščių žiedavimas, Kas yra Paukščių žiedavimas? Ką reiškia Paukščių žiedavimas?
Pauksciu ziedavimas pauksciai yra zieduojami siekant nustatyti ju migracijos kelius bei kai kuriems ju biologijos faktams tirti Ziedavimo metodas yra paprastas ir patikimas mazas lengvas ziedelis uzdedamas pauksciui ant kojos Ziedas tampa tarsi paukscio tapatybes kortele Veliau kur nors ta paukstį pagavus radus zuvusį ar kitaip perskaicius jo ziedo numerį galima nustatyti kur kokio amziaus ir kokiomis aplinkybemis jis buvo zieduotas kokiu greiciu ir kokį atstuma jis nukeliavo koks likimas jį istiko Kai kurie pauksciai zieduojami ir spalvotais plastiko ziedais ant kaklo sparno ar kojos Stambus retesni pauksciai kartais zymimi specialiais mikrosiustuvais Paukscio ziedavimas Europoje pauksciai zieduojami daugumoje valstybiu Kiekvienoje salyje gaminami ir specialiai tai saliai skirti ziedai kurie pazymeti salies arba miesto kuriame įsikures ziedavimo centras pavadinimu Greta sio uzraso įspaustas unikalus sudarytas is raidziu ir skaiciu kodas Radus paukscio zieda butina apie jį pranesti salies Si informacija yra labai vertinga pauksciu zieduotojams ir suteikia ziniu apie pauksciu judejimo marsrutus ju gyvenimo trukme paukscio ziedavimo aplinkybes IstorijaJau daugiau kaip simta metu įvairiose pasaulio salyse pauksciai zieduojami Pirmasis tokį pauksciu tyrimo metoda 1899 metais pradejo danas parapijos mokyklos mokytojas Jis apziedavo daugiau nei 160 varnenu ant ziedu buvo įspaustas eiles numeris ir adresas Siandien visame pasaulyje per metus vidutiniskai suzieduojama apie sesi milijonai pauksciu net du trecdaliai Europoje Lietuvoje pavyksta suzieduoti 80 100 tukst sparnuociu Ziedavimas LietuvojeVentes rago Ornitologines stoties vedejas Leonas Jezerskas zieduoja paukscius Lietuvoje sistemingai zieduoti paukscius buvo pradeta 1929 metais kai Ventes rage profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva buvo įkurta pirmojo ornitologine stotis ir pradetas formuoti zieduotoju tinklas kuriam is pradziu priklause 34 asmenys Turima duomenu kad iki tol Lietuvoje dirbo pavieniai zieduotojai taciau pauksciai budavo zenklinami vokiskais ziedais Antroji ornitologine stotis Lietuvoje buvo įkurta 1962 m Kursiu Nerijoje tarp Juodkrantes ir Pervalkos Lietuvoje didziausi pauksciu buriai migruoja per Ventes raga Cia juos ornitologai gaudo zieduoja renka ir analizuoja informacija apie anksciau zieduotus paukscius Pauksciu ziedavimas labai prilauso nuo oro salygu Joms jautriausi smulkieji pauksciai Del lietingo ir vesaus vasaros sezono neretai is bado ir salcio zusta daug Sausra taip pat sunkus isbandymas sparnuociams jiems sunku rasti vabzdziu viksru kad galetu tinkamai prasimaitinti ir uzauginti jauniklius Eile metu orai Lietuvos pauksciu nelepina Pavasarį ir rudenį pauksciu migracijos mastai skiriasi Pavasarį pauksciai genami veisimosi instinkto migruoja daug sparciau nei rudenį Intensyviausia migracija buna pirmaja balandzio puse Artimieji migrantai ziemojantys siltesnese Europos salyse pempes varnenai vieversiai parskrenda vos atsilus orams kartais jau vasario pabaigoje Gegute įprasta isgirsti paskutinemis balandzio ar pirmosiomis geguzes dienomis zasys perincios dar toliau į siaure Lietuvoje uzsibuna iki geguzes vidurio kol siaureje nutirpsta sniegas Rudenį migracijos procesas vangesnis Pauksciai neskuba kaupia energija tolimiems skrydziams Kai kuriu pavyzdziui kregzduciu laukia net 10 tukst kilometru skrydis į Pietu Afrika Tai reiskia kad joms teks įveikti Vidurzemio jura ir galbut is karto net Sacharos dykuma Ne kiekvienam vos 15 17 gramu sverianciam pauksteliui tai pasiseka Todel naturalu kad pavasarį sugrįzta gerokai mazesni sparnuociu bureliai nei rudenį musu krastus palieka Lietuvoje pauksciai zieduojami ne tik ornitologinese stotyse Jaunikliai zenklinami perejimo vietose Tokiu budu tiksliai nustatomas pauksciu amzius zinoma ju isperejimo vieta Tuo tarpu gaudyklese zieduojamu pauksciu amziu nustatyti tenka is ju plunksnu pagal ju blizgesį spalvas ir atspalvius ankstesniu plunksnu likucius ir pan Specialistui atskirti pirmametį ar antrametį paukstį nera sunku taciau vyresniu pauksciu ypac smulkiuju amziu nustatyti nera paprasta ir daznai net neįmanoma Nuo 1929 m iki 1998 m pabaigos Lietuvoje suzieduota 2 1 mln pauksciu priklausanciu 244 rusims Per 20 metu 1979 1998 ju suzieduoda net 77 nuo viso kiekio Lietuvoje suzieduoti pauksciai buvo aptikti 61 Europos Afrikos ir Azijos valstybese o Lietuvoje aptikti 32 Europos Azijos ir Afrikos valstybese zieduoti pauksciai Lietuvos pauksciu ziedavimo centras Nuo pat pauksciu ziedavimo Lietuvoje pradzios jį koordinuoja Zoologijos muziejus nepriklausomai nuo to kokiai institucijai jis buvo pavaldus Muziejaus mokslines tarybos sprendimu 1978 m birzelio 30 d oficialiai buvo įsteigtas Respublikinis pauksciu ziedavimo centras 1981 m jis pervadintas į Lietuvos ziedavimo centra o dabar vadinamas Lietuvos pauksciu ziedavimo centru ir jis organizuoja bei koordinuoja pauksciu ziedavima salyje kaupia sistemina ir apibendrina duomenis palaiko rysius su kitu valstybiu ziedavimo centrais stotimis laboratorijomis bei tarptautinemis organizacijomis Lietuvos pauksciu ziedavimo centras yra tikrasis EURING o Europos sajunga pauksciams zieduoti narys Centrui nuo 1978 m vadovauja Ricardas Patapavicius Ventes rago ornitologine stotis Įkurta 1929 m profesoriaus T Ivanausko iniciatyva Per Ventes raga kartais praskrenda iki 300 tukst pauksciu per para Absoliutus rekordas buvo 2002 m rugsejo 23 d kai buvo suzieduoti 6519 sparnuociai Stotyje per metus apzieduojama apie 60 80 tukst pauksciu Stotyje veikia muziejus supazindinantis lankytojus su Kursiu mariu gamtovaizdziu budingiausiais biotopais dazniausiai sutinkamais gyvunais Pirmasis paukscius Ventes Rage eme zieduoti Mikas Posingis dirbes cia esancio svyturio priziuretoju 1924 1944 m Jis pasiule prof T Ivanauskui cia įkurti ziedavimo stotį kas ir buvo padaryta profesoriaus pastangu deka 1929 m Pradzioje pauksciai buvo gaudomi uzmetant tinklus ant krumu ir į juos įvarant paukscius 1959 m pastatytos specialios gaudykles Nuo 1962 m stoties darbuotojai Kursiu nerijoje pastate gaudykle ir eme ten zieduoti migruojancius paukscius nuo 1986 m ziedavimo darbus Neringoje pereme naujai įsikurusi Juodkrantes pauksciu ziedavimo stotis 1978 m Ventes Rage pastatyta didzioji pauksciu gaudykle kuri buvo iskeliama į 25 metru aukstį 1982 m stoties vedejas Leonas Jezerskas sukure naujo tipo zigzagine gaudykle į kuria pauksciai patekdavo tiek is vienos tiek ir is kitos puses Nuo 1994 m leidzia zurnala Ventes Ragas apie Nemuno deltos Kursiu mariu ir Baltijos pajurio paukscius Lietuvos ornitologu draugija LOD Lietuvos ornitologu draugija LOD tai nevyriausybine organizacija besirupinanti Lietuvoje aptinkamu laukiniu pauksciu ir ju gyvenamosios aplinkos apsauga Siekdama sio tikslo draugija vienija gamtai ir pauksciams neabejingus Lietuvos zmones rupinasi ekologiniu visuomenes svietimu pauksciu populiaciju tyrimu monitoringu bei visuomeniskai kontroliuoja aplinkos ir biologines įvairoves apsauga reglamentuojanciu įstatymu leidima ir vykdyma Nuo 1994 metu draugija yra tarptautines pauksciu apsaugos organizacijos asocijuota nare Darbas ornitologijos stotyje Pauksciu gaudymo tinklai Ventes ragePaukstis tinkle Pauksciai gaudomi specialiomis gaudyklemis Sį įrenginį sudaro remai ant kuriu iskeliamas is tinklu gabalu susiutas apie 10 m aukscio ir 20 m plocio į gala siaurejantis bucas Paciame jo gale yra kamera į kuria ir patenka pauksciai Toje kameroje pauksciai yra isgaudomi į mazas dezutes Darbas ornitologinese stotyse vyksta istisus metus Pasibaigus didziajai rudens migracijai cia uzklysta ziemoti skrendantys sparnuociai pavyzdziui nemazi buriai svirbeliu mintanciu sermuksniais gudobelemis uzsilikusiais obuoliais Gaudykles ornitologai suskleidzia tik tuomet kai prognozuoja slapdriba kad neatlaike sniego svorio įrenginiai nesuluztu Ornitologai kiekviena paukstį atidziai apziuri nustato jo rusį lytį amziu kartais biometrinius duomenis ir viska surase į registracijos knyga ant paukscio kojeles uzmauna specialu zieda su registracijos numeriu bei įrasu Zool Mus Kaunas Lithuania Po sios proceduros paukstis paleidziamas į laisve Lietuvos zieduotojai naudoja sesiolikos dydziu ziedus kai kuriose salyse ju buna iki 30 Anksciau ziedai budavo gaminami is aliuminio Jie budavo lengvi nerudijantys taciau minksti ir gana greit dilo tad po keliolikos metu kartais nukrisdavo pauksciui nuo kojos Todel pastaruoju metu imta naudoti plieninius nedylancius Ant ziedo nurodoma vieta kur saugoma informacija apie paukstį Profesionaliai uzdetas ziedas pauksciui nekenkia ir jam netrukdo Juodaakis kiras lot Chroicocephalus ridibundus su lietuvisku numeruotu ziedu HA13292 nuo 2010 m keleta ziemu buvo aptinkamas Paryziaus Jardin des Tuileries soduosePagalba pauksciamsAptikus negyva paukstį reiketu nuo ziedo nurasyti visa ten esancia informacija ir pranesti Lietuvos pauksciu ziedavimo centrui Kaune Nesvarbu ar ziedas lietuviskas ar kitos salies Visu saliu ziedavimo centrai yra susijunge į organizacija ir tarpusavyje keiciasi informacija apie zieduotus paukscius Gyva paukstį reikia paleisti su tuo paciu ziedu o informacija nurasyti ir perduoti Ziedavimo centrui Pastaruoju metu ant ziedu stengiamasi daryti kuo stambesnius įrasus kad juos butu galima perskaityti stebint paukscius per siuolaikinį teleskopa ar ziurona SaltiniaiGaidiene Elena Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus 1919 1999 Aldorija Vilnius 1999 m 63 psl Gaidiene Elena Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus 1919 1999 Aldorija Vilnius 1999 m 62 64 psl Delfi TV Ventes Rago ornitologine stotis svencia 80 metu jubilieju Archyvuota kopija 2010 04 01 is Wayback Machine projekto Ziedavimas com Ventes Rago ornitologine stotisLiteraturaApie pauksciu ziedavima sud Ricardas Patapavicius Kaunas Lutute 2008 48 p iliustr ISBN 978 9955 37 061 1NuorodosLietuvos pauksciu ziedavimo svetaine Pauksciu ziedavimas Lietuvos ornitologu draugija L Straznickas Paukstis su ziedu Svetaine skirta mylintiems gamta Informacija apie pauksciu ziedavima inkilus lesyklas Profesionalios pauksciu nuotraukos Lietuvoje perinciu pauksciu populiaciju gausos įvertinimas Archyvuota kopija 2009 03 24 is Wayback Machine projekto Forumas apie paukscius Archyvuota kopija 2009 03 26 is Wayback Machine projekto Gamtosklase lt Archyvuota kopija 2009 03 08 is Wayback Machine projekto 3 Bacevicius Egidijus Svyturio priziuretojas ziedaves pamario sparnuocius I d Silaines sodas 2009 04 21 Nr 8 80 Bacevicius Egidijus Svyturio priziuretojas ziedaves pamario sparnuocius II d Silaines sodas 2009 05 09 Nr 9 81 Patapavicius Ricardas Pauksciu ziedavimas Pirma dalis kur ziema pranyksta dauguma pauksciu Zurnalas apie gamta 2009 Nr 1 31