Pataliputra प टल प त रPataliputros liekanosPataliputraKoordinatės 25 36 45 š pl 85 07 42 r ilg 25 61250 š pl 85 12833 r
Pataliputra

Pataliputra पाटलिपुत्र | |
---|---|
Pataliputros liekanos | |
Pataliputra | |
Koordinatės | 25°36′45″ š. pl. 85°07′42″ r. ilg. / 25.61250°š. pl. 85.12833°r. ilg. |
Vieta | Biharas, Indija |
Regionas | Arjavarta |
Plotas | 48 ha |
Istorija | |
Statytojas | |
Medžiaga | mediena, plytos |
Pastatytas | ~V a. pr. m. e. |
Sugriautas | XII a. |
Tauta | arijai |
Informacija | |
Kasinėjimų datos | nuo 1892 m. |
Vikiteka | VikitekaVikiteka |
Pataliputra (skr. पाटलिपुत्र = IAST: Pāṭaliputra-, pali Pātaliputtā) – senovės Indijos miestas, stovėjęs netoli Gangos kranto, netoli Gandako ir Sono žiočių, šalia dabartinio Patnos miesto. Miestas įkurtas ~V a. pr. m. e., kai Magadhos imperatorius perkėlė sostinę iš . Vėliau Maurijų dinastijos valdymo metais tapo svarbiu politiniu ir ūkiniu centru. Pataliputra taip pat buvo Nandų, Šungų ir Guptų valstybių sostinė.
Pataliputra ypač suklestėjo Ašokos laikais. Tuo metu tai buvo didžiausias miestas pasaulyje (apie 48 ha ploto, apie 150–300 tūkstančių gyventojų). Sostinėje įvyko du pirmieji visuotiniai budistiniai susirinkimai. Šį miestą mini Megastenas, Strabonas. Pradžioje miestas buvo medinis, bet Ašokos laikais perstatytas į mūrinį. Palos imperijos laikais Pataliputra nunyko dėl musulmonų antpuolių. Vėliau atsikūrė kaip Patna.
1892–1896 m. atkasė Pataliputros medinės sienos liekanas, helenistinio stiliaus pastatų, 1897–1998 m. P. C. Mukherdži – gynybinį griovį, monetų ir kolonų liekanų, 1912–1915 m. D. B. Spuneris – mūrinių sienų, valdovo rūmų su didele sale ir 80 kolonų liekanų, monetų, terakotos skulptūrų, spaudų. 1926–1927 m. Dž. A. Peidžas ir M. Ghošas rado palisado liekanų. 1951–1955 m. K. P. Džaisvalas pakartotinai ištyrė valdovo rūmus. Rastos budistinės šventyklos liekanos.
- Pataliputros rūmų kapitelis
- Medinio palisado liekanos
- Šungų laikų moters skulptūrėlė
- Ašokos stulpas
Šaltiniai
- Pāṭaliputra. Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997. p. 159
- Patna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pataliputra, Kas yra Pataliputra? Ką reiškia Pataliputra?
Pataliputra प टल प त रPataliputros liekanosPataliputraKoordinates 25 36 45 s pl 85 07 42 r ilg 25 61250 s pl 85 12833 r ilg 25 61250 85 12833Vieta Biharas IndijaRegionas ArjavartaPlotas 48 haIstorijaStatytojasMedziaga mediena plytosPastatytas V a pr m e Sugriautas XII a Tauta arijaiInformacijaKasinejimu datos nuo 1892 m Vikiteka VikitekaVikiteka Pataliputra skr प टल प त र IAST Paṭaliputra pali Pataliputta senoves Indijos miestas stovejes netoli Gangos kranto netoli Gandako ir Sono ziociu salia dabartinio Patnos miesto Miestas įkurtas V a pr m e kai Magadhos imperatorius perkele sostine is Veliau Mauriju dinastijos valdymo metais tapo svarbiu politiniu ir ukiniu centru Pataliputra taip pat buvo Nandu Sungu ir Guptu valstybiu sostine Pataliputra ypac suklestejo Asokos laikais Tuo metu tai buvo didziausias miestas pasaulyje apie 48 ha ploto apie 150 300 tukstanciu gyventoju Sostineje įvyko du pirmieji visuotiniai budistiniai susirinkimai Sį miesta mini Megastenas Strabonas Pradzioje miestas buvo medinis bet Asokos laikais perstatytas į murinį Palos imperijos laikais Pataliputra nunyko del musulmonu antpuoliu Veliau atsikure kaip Patna 1892 1896 m atkase Pataliputros medines sienos liekanas helenistinio stiliaus pastatu 1897 1998 m P C Mukherdzi gynybinį griovį monetu ir kolonu liekanu 1912 1915 m D B Spuneris muriniu sienu valdovo rumu su didele sale ir 80 kolonu liekanu monetu terakotos skulpturu spaudu 1926 1927 m Dz A Peidzas ir M Ghosas rado palisado liekanu 1951 1955 m K P Dzaisvalas pakartotinai istyre valdovo rumus Rastos budistines sventyklos liekanos Pataliputros rumu kapitelis Medinio palisado liekanos Sungu laiku moters skulpturele Asokos stulpasSaltiniaiPaṭaliputra 0 Bruce M Sullivan Historical Dictionary of Hinduism The Scarecrow Press 1997 0 p 159 Patna Visuotine lietuviu enciklopedija T XVII On Peri Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010