| Dolichotis patagonum | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Patagoninė mara (Dolichotis patagonum) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Arealas |
Patagoninė mara (Dolichotis patagonum) – jūrų kiaulyčių (Caviidae) šeimai priklausanti žinduolių rūšis. Paplitusi Argentinos stepėse ir pusdykumėse (Patagonijoje, Montėje) tarp 28 ir 50° pietų platumos.
Tai antras pagal dydį jūrų kiaulyčių šeimos atstovas. Kūnas ~70 cm ilgio, sveria ~8 kg. Ausys ilgos, panašios į triušio, uodega trumpa, beveik beplaukė, prispausta prie kūno. Kailis pilkas, apačioje rusvas, ant pasturgalio ryški balta dėmė. Priekinės kojos kaip graužikams gana ilgos.
Patagoninės maros monogaminės, sudaro nuolatines poras. Patinėlis visad seka ir gina patelę. Veda 1–3 jauniklius, paprastai kartą per metus. Jaunikliams paaugus, patagoninės maros susitelkia į didesnius būrius, kur drauge augina jauniklius, nors paprastai laikosi tik poromis.
Gyvena žolynų stepėse, krūmynuose, urvus kasa tankiai apaugusiose vietose, kad paslėptų nuo plėšrūnų. Gyvūnas aktyvus dienomis. ~70 % patagoninių marų raciono sudaro įvairios žolės. Taip pat graužia kaktusus (iš jų gauna daugiausia vandens), vaisius, žiedus, sėklas. Koprofagas.
Patagoninė mara turi labai gerą klausą, greitai bėgioja. Pagrindiniai plėšrūnai – lapės, pumos, grizonai, plėšrieji paukščiai. Medžiojama žmonių dėl mėsos, kailio, gali būti laikoma kaip naminis gyvūnas. Nyksta dėl mažėjančio arealo (daug buveinių užima avys), medžioklės, invazinių pilkųjų kiškių pernešamų ligų ir konkurencijos.
- Patagoninė mara
- Iš arti
- Patagoninės maros savo aplinkoje
- Patelė su jaunikliais
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Patagoninė mara, Kas yra Patagoninė mara? Ką reiškia Patagoninė mara?