Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pasaulio lietuvių archyvas PLA didžiausias Lituanistikos tyrimo ir studijų centro LTSC padalinys įsikūręs JAV Čikagoje A
Pasaulio lietuvių archyvas
Pasaulio lietuvių archyvas (PLA) – didžiausias Lituanistikos tyrimo ir studijų centro (LTSC) padalinys, įsikūręs JAV, Čikagoje.
Archyvas renka ir kaupia organizacijų ir atskirų asmenų visuomenės ir kultūros veikėjų archyvus, komplektuoja , renka ir saugo knygas, brošiūras, žemėlapius ir kitokius spaudinius, susijusius su lietuviška veikla. Biblioteka dabar turi daugiau kaip šimtą tūkstančių knygų ir daugiau kaip 1600 skirtingų pavadinimų periodinių leidinių. Knygos pirmasis egzempliorius yra saugomas archyvinėje bibliotekoje, o antrasis duodamas bibliotekai, kuria leidžiama naudotis visiems.
Rinkiniai
Biblioteka: 113 000 knygų - lietuvių kalba arba kitomis kalbomis apie Lietuvą
Periodika: 2 300 pavadinimų, nuo 1889 m. iki šių dienų
Rankraščių skyrius: 384 vienetai.
Personalijos: 723 fondai, Asmeniniai lietuvių veikėjų fondai.
Organizacijos: 164 fondai, nuo Amerikos lietuvių tarybos iki Zanavykų.
Pasaulio lietuvių archyvo, kurį nuo 1981 m. tvarko LTSC, rinkinius sudaro:
- Lituanistinė biblioteka
- Periodikos skyrius
- Rankraščių skyrius
- Personalijų ir organizacijų fondai, kur saugojami visuomenės, politikos, kultūros veikėjų bei organizacijų veiklos medžiaga
- Švietimo fondas
- Kartografijos fondas, kur saugoma daugiau kaip 50 retesnių ir apie 1000 naujesnių Lietuvos žemėlapių
- Religinės literatūros ir mišiolų fondas, kurį sudaro jau uždarytų lietuviškų parapijų išleistos ir naudotos knygos bei kita literatūra.
PLA pasididžiavimas – Lietuvių DP (Displaced persons) Vokietijoje medžiaga, kurią sudaro 234489 puslapiai dokumentų. Visi šie dokumentai įtraukti į fondus, atitinkančius įvairias lietuvių DP stovyklas bei organizacijas Vokietijos miestuose ir apylinkėse. Iš viso yra 130 aprašų, sudėtų abėcėlės tvarka. Be to, archyve saugoma ir lietuvių DP stovyklose veikusių organizacijų dokumentai, sugrupuoti į atskirus fondus: , , , , ir kt. Lietuvių DP dokumentuose yra originalių posėdžių protokolų, korespondencijos, fotonuotraukų, įvairių raštų.
Archyve yra buvusio , datuojamas 1924–1997 m., taip pat ir asmeninis . Saugoma gausi konsulato ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone, konsulų Niujorke ir Los Andžele, JAV lietuvių organizacijų ir atskirų jų veikėjų korespondencija.
Nemažai sukaupta JAV spaudos, rašiusios apie įvykius Lietuvoje 1989–1991 m. ir spaudos atsiliepimai apie dabartinius įvykius Lietuvoje. Didžioji dokumentinės medžiagos dalis liečianti konsulato veiklą pokario metais, ypač palaikant ryšius su JAV lietuvių politine veikla. Konsulato dokumentai atkuria JAV lietuvių politinį telkimąsi 1939–1941 m.
Be jau minėtų fondų PLA saugomi Pensilvanijos senų laikų lietuvių organizacijų, Lietuvių rašytojų draugijos, Lietuvių istorijos draugijos, Amerikos Lietuvių Romos katalikų moterų sąjungos, Lituanistikos instituto, Lietuvos kariuomenės, Amerikos lietuvių tarybos nuo 1939 m., BALF, JAV lietuvių bendruomenės ir kt. dokumentų fondai. Iš viso yra apie 60 įvairių organizacijų fondų.
Be jų archyvas sukaupęs ir kaupia asmenų, arba personalijų, fondus: atsargos karininko V. Augustausko, rašytojo, Lietuvių rašytojų draugijos pirmininko B. Babrausko, poetės G. Babrauskienės-Tulauskaitės, kunigo V. Bagdonavičiaus, bibliografo K. Baltramaičio, mokytojo S. Barzduko, diplomato J. Bielskio, politologo, literatūrologo J. Brazaičio (Ambrazevičiaus), tautosakininko J. Būgos, matematiko, teisininko, politikos veikėjo P. Dailidės, generolo S. Dirmanto, P. ir J. Daužvardžių konsuliniai ir asmeniniai fondai, kunigo, žurnalisto P. Garšvos, rašytojo, PLA direktoriaus Č. Grincevičiaus, istoriko ir Lietuvių istorijos draugijos pirmininko , kunigo J. Juozevičiaus, kalbininko, lingvistikos profesoriaus P. Joniko, visuomenės veikėjo I. Juodvalkio, prelato, visuomenės veikėjo P. M. Juro, rašytojo A. Kairio, teisininko, diplomato J. Kajecko, archyvo direktoriaus L. Kerulio, teisininko ir visuomenės veikėjo M. Mackevičiaus, poeto, literatūros kritiko A. Mackaus, agronomų, žemės ūkio ekonomistų ir visuomenės veikėjų V. Manelio ir F. Manelienės, geografo profesoriaus K. Pakšto, rašytojos, visuomenės veikėjos J. Pakštienės (Narutavičienės-Narūnės), inžinieriaus K. Pabedinsko, režisieriaus, aktoriaus S. Pilkos, laikinosios Lietuvos vyriausybės nario ir pogrindžio veikėjo L. Prapuolenio, prelato J. Prunskio fondai; Lituanistikos tyrimo ir studijų centro pirmininko prof. dr. J. Račkausko, visuomenės ir kultūros bei švietimo veikėjos A. Rugytės, kunigo A. Sabaliausko, knygų leidėjo J. Sako, Lietuvos krepšinio „tėvo“, sportininko, teisininko K. Savickaus, rašytojo B. Sruogos, istorikės V. Sruogienės ir teatrologės D. Sruogaitės medžiaga; rašytojo A. Škėmos asmeniniai archyvai ir literatūrinis palikimas; karininko ir politiko , žurnalisto ir bendruomenės veikėjo J. Šlajaus, „Laisvosios Lietuvos“ leidėjo V. Šimkaus, teisininko J. Talalo, LE ir „Amerikos balso“ radijo bendradarbių P. Labanausko ir K. Jurgėlos, N. ir A. Vokietaičių fondai.
Fondų aprašai pamažu kompiuterizuojami, ateityje numatoma juos pateikti šioje interneto svetainėje.
Nuo 1994 m. archyvo direktorės pareigas eina .
Archyvo istorija
PLA pradžia galima laikyti 1946 m., kuomet Vokietijoje buvo pradėta rinkti istorinė medžiaga, kuri buvo siunčiama į . Iš pradžių darbas vyko privačia iniciatyva, o nuo 1948 m. prie Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) buvo suorganizuota Istorinės medžiagos rinkimo komisija. Dėl prasidėjusios emigracijos komisijai susilikvidavus, VLIK'o lietuvybės išlaisvinimo tarnyba tęsė istorinės medžiagos rinkimo darbą iki 1950 metų. 1951 m. VLIKo vykdomoji taryba pakviečia Vincentą Liulevičių, buvusį Istorinės medžiagos rinkimo pirmininką. Jis pradeda dirbti Čikagoje Lietuvių tremtinių archyvo pavadinimu, kuris netrukus (1950 m. pabaigoje) buvo pakeistas į Pasaulio lietuvių archyvą.
Iš šv. Kazimiero seserų vienuolyno archyvas perėjo į Tėvų Jėzuitų globojamus ir naujai 1957 m. pastatytus Jaunimo centro namus. Apie 1975 metus PLA patalpintas Jaunimo centro naujajame pastate, kur dabar ir yra.
Nuo 1972 m. iki pat mirties 1994 m. PLA direktoriumi dirbo Česlovas Grincevičius. Nuo 1981 m., įsikūrus Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui, PLA padeda tvarkyti LTSC darbuotojai. Knygas kataloguoti kompiuteriniu būdu pradėjo Dr. .
Šaltiniai
- Pasaulio lietuvių archyvas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
Nuorodos
- Pasaulio lietuvių archyvas internete Archyvuota kopija 2006-02-05 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pasaulio lietuvių archyvas, Kas yra Pasaulio lietuvių archyvas? Ką reiškia Pasaulio lietuvių archyvas?
Pasaulio lietuviu archyvas PLA didziausias Lituanistikos tyrimo ir studiju centro LTSC padalinys įsikures JAV Cikagoje Archyvas renka ir kaupia organizaciju ir atskiru asmenu visuomenes ir kulturos veikeju archyvus komplektuoja renka ir saugo knygas brosiuras zemelapius ir kitokius spaudinius susijusius su lietuviska veikla Biblioteka dabar turi daugiau kaip simta tukstanciu knygu ir daugiau kaip 1600 skirtingu pavadinimu periodiniu leidiniu Knygos pirmasis egzempliorius yra saugomas archyvineje bibliotekoje o antrasis duodamas bibliotekai kuria leidziama naudotis visiems RinkiniaiBiblioteka 113 000 knygu lietuviu kalba arba kitomis kalbomis apie Lietuva Periodika 2 300 pavadinimu nuo 1889 m iki siu dienu Rankrasciu skyrius 384 vienetai Personalijos 723 fondai Asmeniniai lietuviu veikeju fondai Organizacijos 164 fondai nuo Amerikos lietuviu tarybos iki Zanavyku Pasaulio lietuviu archyvo kurį nuo 1981 m tvarko LTSC rinkinius sudaro Lituanistine biblioteka Periodikos skyrius Rankrasciu skyrius Personaliju ir organizaciju fondai kur saugojami visuomenes politikos kulturos veikeju bei organizaciju veiklos medziaga Svietimo fondas Kartografijos fondas kur saugoma daugiau kaip 50 retesniu ir apie 1000 naujesniu Lietuvos zemelapiu Religines literaturos ir misiolu fondas kurį sudaro jau uzdarytu lietuvisku parapiju isleistos ir naudotos knygos bei kita literatura PLA pasididziavimas Lietuviu DP Displaced persons Vokietijoje medziaga kuria sudaro 234489 puslapiai dokumentu Visi sie dokumentai įtraukti į fondus atitinkancius įvairias lietuviu DP stovyklas bei organizacijas Vokietijos miestuose ir apylinkese Is viso yra 130 aprasu sudetu abeceles tvarka Be to archyve saugoma ir lietuviu DP stovyklose veikusiu organizaciju dokumentai sugrupuoti į atskirus fondus ir kt Lietuviu DP dokumentuose yra originaliu posedziu protokolu korespondencijos fotonuotrauku įvairiu rastu Archyve yra buvusio datuojamas 1924 1997 m taip pat ir asmeninis Saugoma gausi konsulato ir Lietuvos uzsienio reikalu ministerijos Lietuvos pasiuntinybes Vasingtone konsulu Niujorke ir Los Andzele JAV lietuviu organizaciju ir atskiru ju veikeju korespondencija Nemazai sukaupta JAV spaudos rasiusios apie įvykius Lietuvoje 1989 1991 m ir spaudos atsiliepimai apie dabartinius įvykius Lietuvoje Didzioji dokumentines medziagos dalis liecianti konsulato veikla pokario metais ypac palaikant rysius su JAV lietuviu politine veikla Konsulato dokumentai atkuria JAV lietuviu politinį telkimasi 1939 1941 m Be jau minetu fondu PLA saugomi Pensilvanijos senu laiku lietuviu organizaciju Lietuviu rasytoju draugijos Lietuviu istorijos draugijos Amerikos Lietuviu Romos kataliku moteru sajungos Lituanistikos instituto Lietuvos kariuomenes Amerikos lietuviu tarybos nuo 1939 m BALF JAV lietuviu bendruomenes ir kt dokumentu fondai Is viso yra apie 60 įvairiu organizaciju fondu Be ju archyvas sukaupes ir kaupia asmenu arba personaliju fondus atsargos karininko V Augustausko rasytojo Lietuviu rasytoju draugijos pirmininko B Babrausko poetes G Babrauskienes Tulauskaites kunigo V Bagdonaviciaus bibliografo K Baltramaicio mokytojo S Barzduko diplomato J Bielskio politologo literaturologo J Brazaicio Ambrazeviciaus tautosakininko J Bugos matematiko teisininko politikos veikejo P Dailides generolo S Dirmanto P ir J Dauzvardziu konsuliniai ir asmeniniai fondai kunigo zurnalisto P Garsvos rasytojo PLA direktoriaus C Grinceviciaus istoriko ir Lietuviu istorijos draugijos pirmininko kunigo J Juozeviciaus kalbininko lingvistikos profesoriaus P Joniko visuomenes veikejo I Juodvalkio prelato visuomenes veikejo P M Juro rasytojo A Kairio teisininko diplomato J Kajecko archyvo direktoriaus L Kerulio teisininko ir visuomenes veikejo M Mackeviciaus poeto literaturos kritiko A Mackaus agronomu zemes ukio ekonomistu ir visuomenes veikeju V Manelio ir F Manelienes geografo profesoriaus K Paksto rasytojos visuomenes veikejos J Pakstienes Narutavicienes Narunes inzinieriaus K Pabedinsko rezisieriaus aktoriaus S Pilkos laikinosios Lietuvos vyriausybes nario ir pogrindzio veikejo L Prapuolenio prelato J Prunskio fondai Lituanistikos tyrimo ir studiju centro pirmininko prof dr J Rackausko visuomenes ir kulturos bei svietimo veikejos A Rugytes kunigo A Sabaliausko knygu leidejo J Sako Lietuvos krepsinio tevo sportininko teisininko K Savickaus rasytojo B Sruogos istorikes V Sruogienes ir teatrologes D Sruogaites medziaga rasytojo A Skemos asmeniniai archyvai ir literaturinis palikimas karininko ir politiko zurnalisto ir bendruomenes veikejo J Slajaus Laisvosios Lietuvos leidejo V Simkaus teisininko J Talalo LE ir Amerikos balso radijo bendradarbiu P Labanausko ir K Jurgelos N ir A Vokietaiciu fondai Fondu aprasai pamazu kompiuterizuojami ateityje numatoma juos pateikti sioje interneto svetaineje Nuo 1994 m archyvo direktores pareigas eina Archyvo istorijaPLA pradzia galima laikyti 1946 m kuomet Vokietijoje buvo pradeta rinkti istorine medziaga kuri buvo siunciama į Is pradziu darbas vyko privacia iniciatyva o nuo 1948 m prie Vyriausiojo Lietuvos islaisvinimo komiteto VLIK buvo suorganizuota Istorines medziagos rinkimo komisija Del prasidejusios emigracijos komisijai susilikvidavus VLIK o lietuvybes islaisvinimo tarnyba tese istorines medziagos rinkimo darba iki 1950 metu 1951 m VLIKo vykdomoji taryba pakviecia Vincenta Liuleviciu buvusį Istorines medziagos rinkimo pirmininka Jis pradeda dirbti Cikagoje Lietuviu tremtiniu archyvo pavadinimu kuris netrukus 1950 m pabaigoje buvo pakeistas į Pasaulio lietuviu archyva Is sv Kazimiero seseru vienuolyno archyvas perejo į Tevu Jezuitu globojamus ir naujai 1957 m pastatytus Jaunimo centro namus Apie 1975 metus PLA patalpintas Jaunimo centro naujajame pastate kur dabar ir yra Nuo 1972 m iki pat mirties 1994 m PLA direktoriumi dirbo Ceslovas Grincevicius Nuo 1981 m įsikurus Lituanistikos tyrimo ir studiju centrui PLA padeda tvarkyti LTSC darbuotojai Knygas kataloguoti kompiuteriniu budu pradejo Dr SaltiniaiPasaulio lietuviu archyvas Visuotine lietuviu enciklopedija T XVII On Peri Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010NuorodosPasaulio lietuviu archyvas internete Archyvuota kopija 2006 02 05 is Wayback Machine projekto