48 51 14 š pl 2 20 04 r ilg 48 85389 š pl 2 33444 r ilg 48 85389 2 33444 Bažnyčios išorinis vaizdas Paryžiaus Sen Žermen
Paryžiaus Sen Žermen de Prė abatija

48°51′14″ š. pl. 2°20′04″ r. ilg. / 48.85389°š. pl. 2.33444°r. ilg.
Paryžiaus Sen Žermen de Prė abatija (pranc. Abbaye de Saint-Germain-des-Prés de Paris) – benediktinų vienuolynas (abatija) su vardu pavadinta Romos katalikų bažnyčia Prancūzijos sostinės Saint-Germain-des-Prés rajone. Nuo VI a. žinoma krikščionių šventovė, garsių asmenybių amžino poilsio vieta.
Istorija
Panašu, kad romėnų laikais šventovės vietoje stovėjo deivei Izidei skirta šventykla. Ši kultinė vieta buvo kiek iškilusi virš apylinkių (vėliau kalva buvo nulyginta) ir apsaugota nuo Senos upės potvynių. Šalia ėjo kelias į šalies vakarus, dabar šioje vietoje nutiestas Paryžiaus Saint-Germain bulvaras.
542 m. frankų karalius iš Merovingų giminės nusprendė pamokyti savo svainį vestgotų valdovą , kuris, būdamas arijonu, skriaudė savo žmoną krikščionę Klotildą. Matyt, baudžiamajam žygiui paskatino ir kraujo ryšiai – Klotilda buvo Childeberto I sesuo. Kaip karo grobį Childebertas I iš Saragosos parsivežė ir auksinį kryžių iš Toledo. Vyskupo Šv. Germano iš Paryžiaus patarimu, šventenybėms saugoti pradėta statyti ir 558 m. pašventinta bažnyčia Saint-Vincent-Sainte-Croix. Šalia kūrėsi vienuolynas, kuriame buvo palaidotas vyskupas Šv. Germanas iš Paryžiaus. Jo vardas, prancūziškai tariamas kaip Žermen, ir buvo suteiktas vienuolynui 576 metais. Vienuolynas stovėjo užmiestyje, todėl pavadinime atsirado žodis des Prés (liet. Pievose).
Pavadinimas išpopuliarėjo, VII a. jau ir vienuolyno bažnyčia buvo vadinama Sen Žermen de Prė. 756 m., dalyvaujant Pipinui Trumpajam ir jo sūnui, vėliau žinomam Karolio Didžiojo vardu, Šv. Germano iš Paryžiaus palaikai buvo iškilmingai perlaidoti po bažnyčios altoriumi. Normanų puldinėjimų laikotarpiu palaikus teko ekshumuoti ir slapstyti nuo galimo suniokojimo. Tais neramiais laikais bažnyčia buvo apiplėšta ir kelis kartus išdeginta.
Apie 1000 m. abatas Moradas bažnyčią ir bokštą rekonstravo, 1024 m. vienuolyne vykdytos Kliuni reformos. XII a. šventovė buvo perstatyta pagal tuometinės gotikos reikalavimus. 1227–1273 m. vyko tolimesnė vidinė pertvarka, spėjama prižiūrint Pier’ui de Montreuil ir kitiems architektams. XIII a. tarp vienuolyno ir Paryžiaus universiteto tęsėsi ginčai dėl gretimo žemės sklypo. 1368 m. Prancūzijos karaliaus Karolio V Išmintingojo įsakymu buvo sustiprintas vienuolyno saugumas: aplink pastatus iškastas gilus griovys, vanduo į jį patekdavo 27 m pločio kanalu iš Senos (dabar tai Rue Bonaparte gatvė). Kai 1561 m. karalystėje kilo maras, Karolis IX Maksimilijonas su motina Kotryna Mediči abatijoje gyveno izoliuotą gyvenimą.
Pradedant 1631 m., Sen Žermen de Prė abatija vaidino itin svarbų vaidmenį karalystėje, buvo kongregacijos, valdžiusios visus šalies pranciškonų vienuolynus, dvasinis centras. Tuo metu vietinė biblioteka praturtėjo viduramžių knygomis ir rankraščiais.
XVIII a. pastatai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje ir architektas Jacques Hardouin-Mansart de Sagonne juos kapitaliai suremontavo. 1771 m. mirė abatas Klemonto grafas ir Liudvikas XV įsakė perimti abatiją karaliaus pavalduman, tokia priklausomybė tęsėsi iki pat Didžiosios prancūzų revoliucijos. Tuo laikotarpiu vienuolynas buvo uždarytas, negrįžtamai sunaikintas relikvijorius su Šv. Germano iš Paryžiaus relikvija, o 1792 m. spalio 3 d. į gabalus sukapoti 318 kunigų. Revoliucionieriai vidinėse patalpose 1794–1802 m. įsirengė dirbtuves, šalia buvo gaminamas parakas, sandėliojama amunicija. Dėl neatsargaus elgesio 1794 m. kilo gaisras ir sprogimas, sunaikinęs biblioteką bei įdomybių ir senienų rinkinių kabinetą.
1803 m. Sen Žermen de Prė bažnyčia tapo . 1824 m. architektas Étienne-Hippolyte Godde restauravo centrinį altorių, o 1827 m. – marmurinę sakyklą. Tapytojai François-Joseph’as Heim’as ir Žanas Ipolitas Flandrinis papuošė interjerą naujais paveikslais. Architektas Victor’as Baltard’as prisidėjo restauruojant varpinę ir atstatė kai kurias sunaikintas skulptūras. Dalis meno kūrinių dabar yra perkelti į Luvrą, Nacionalinį viduramžių muziejų ir Šv. Dionyzo baziliką.
Nuo 1953 m. Paryžiaus Sen Žermen de Prė abatija (bažnyčia ir išlikę vienuolyno pastatai) saugomi valstybės kaip Prancūzijos istorinis paminklas.
Abatijoje palaidoti
- – katalikų šventasis;
- – gydytojas ir istorikas;
- Renė Dekartas – filosofas, matematikas ir fizikas;
- – frankų karalius;
- – frankų karalienė, Childeberto I žmona;
- – frankų karalius;
- Jonas Kazimieras Vaza (jo širdis) – ATR valdovas, vėliau vienuolis;
- – istorikas;
- – vyskupas.
Išnašos
- Paryžiaus vietovardžiai
- Linas Maknavičius. Prancūzijos Lietuvių Bendruomenės istorinė apžvalga
Literatūra
- Jacques Bouillart. „Histoire de l’abbaye royale de Saint-Germain-des-Prés“ – Paris: Grégoire Dupuis, 1724; 328 p.
- Philippe Cachau. „Jacques Hardouin-Mansart de Sagonne, dernier des Mansart (1711–1778)“ (thèse de doctorat d’histoire de l’art) – Paris-I: 2004; t. I p. 406–414; t. II p. 1201–1220
- Honoré Fisquet. „La France pontificale (Gallia christiana): histoire chronologique et biographique des archevêques et évêques de tous les diocèses de France depuis l'établissement du christianisme jusqu'à nos jours, divisée en 17 provinces ecclésiastiques“, vol. 2. – Paris: E. Repos, 1864–1873; p. 260–315
- Alain Erlande-Brandenburg, Anne-Bénédicte Mérel-Brandenburg. „Saint-Germain-des-Prés – Paris: Picard, 2011; p. 126 ISBN 9782708409149
- Ferdinand de Guilhermy. „Itinéraire archéologique de Paris“ – Paris: Bance, 1855; p. 396 (lire en ligne [archive]), p. 125–140
- Ferdinand de Guilhermy. „Inscriptions de la France du ve siècle au xviiie: ancien diocèse de Paris“, t. 1: Paris, Imprimerie nationale, coll. „Collection de documents inédits sur l’histoire de France publiés par les soins du ministre de l’Instruction publique“, 1880; p. 750 (lire en ligne [archive]), p. 346–354
- Jean Hubert. „Les dates de construction du clocher-porche et de la nef de Saint-Germain-des-Prés“, Bulletin monumental, Paris, vol. 108, 1950; p. 69–84 ISSN 0007-473X
- Jean Lebeuf. „Histoire de la ville et de tout le diocèse de Paris“ – Ier, Paris, Librairie de Fechoz et Letouzey (réédition), 1883 (réédition); p. 693 (lire en ligne [archive]), p. 261–272
- Albert Lenoir. „Statistique monumentale de Paris“ – Paris: Imprimerie impériale, 1867; 322 p. (lire en ligne [archive]), p. 70–108
- Eugène Lefèvre-Pontalis. „Étude historique et archéologique sur l’église de Saint-Germain-des-Prés“, Congrès archéologique de France, LXXXIIe session tenue à Paris en 1919 – Paris/Caen, A. Picard / Levé, vol. 82, 1920; p. 301–366 ISSN 0069-8881, lire en ligne [archive]
- Louis Grodecki. „Saint-Germain-des-Prés“ – Paris: édit. du Cerf, coll. „Nefs et Clochers“, 1946; p. 16
- Anne Prache. „Île-de-France romane“ – vol. 60, La Pierre-Qui-Vire, Zodiaque, coll. „Nuit des temps“, 1983; p. 490; p. 33–38ISBN 2736901053,
- Sandron, „Saint-Germain-des-Prés, les ambitions de la sculpture de la nef romane“, (Bulletin monumental) – Paris, vol. 153, no 4, 1995; p. 333–350 ISSN 0007-473X, DOI 10.3406/bulmo.1995.3637
- Philippe Plagnieux. „L’abbatiale de Saint-Germain-des-Prés et les débuts de l’architecture gothique“, (Bulletin monumental) – Paris, vol. 158, no 1, janvier–mars 2000; p. 6-88 ISSN 0007-473X, DOI 10.3406/bulmo.2000.2369
Nuorodos
- L'église et le monastère de Saint-Germain des Prés (pr.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Paryžiaus Sen Žermen de Prė abatija, Kas yra Paryžiaus Sen Žermen de Prė abatija? Ką reiškia Paryžiaus Sen Žermen de Prė abatija?
48 51 14 s pl 2 20 04 r ilg 48 85389 s pl 2 33444 r ilg 48 85389 2 33444 Baznycios isorinis vaizdas Paryziaus Sen Zermen de Pre abatija pranc Abbaye de Saint Germain des Pres de Paris benediktinu vienuolynas abatija su vardu pavadinta Romos kataliku baznycia Prancuzijos sostines Saint Germain des Pres rajone Nuo VI a zinoma krikscioniu sventove garsiu asmenybiu amzino poilsio vieta IstorijaPanasu kad romenu laikais sventoves vietoje stovejo deivei Izidei skirta sventykla Si kultine vieta buvo kiek iskilusi virs apylinkiu veliau kalva buvo nulyginta ir apsaugota nuo Senos upes potvyniu Salia ejo kelias į salies vakarus dabar sioje vietoje nutiestas Paryziaus Saint Germain bulvaras 542 m franku karalius is Merovingu gimines nusprende pamokyti savo svainį vestgotu valdova kuris budamas arijonu skriaude savo zmona krikscione Klotilda Matyt baudziamajam zygiui paskatino ir kraujo rysiai Klotilda buvo Childeberto I sesuo Kaip karo grobį Childebertas I is Saragosos parsiveze ir auksinį kryziu is Toledo Vyskupo Sv Germano is Paryziaus patarimu sventenybems saugoti pradeta statyti ir 558 m pasventinta baznycia Saint Vincent Sainte Croix Salia kuresi vienuolynas kuriame buvo palaidotas vyskupas Sv Germanas is Paryziaus Jo vardas prancuziskai tariamas kaip Zermen ir buvo suteiktas vienuolynui 576 metais Vienuolynas stovejo uzmiestyje todel pavadinime atsirado zodis des Pres liet Pievose Pavadinimas ispopuliarejo VII a jau ir vienuolyno baznycia buvo vadinama Sen Zermen de Pre 756 m dalyvaujant Pipinui Trumpajam ir jo sunui veliau zinomam Karolio Didziojo vardu Sv Germano is Paryziaus palaikai buvo iskilmingai perlaidoti po baznycios altoriumi Normanu puldinejimu laikotarpiu palaikus teko ekshumuoti ir slapstyti nuo galimo suniokojimo Tais neramiais laikais baznycia buvo apiplesta ir kelis kartus isdeginta Apie 1000 m abatas Moradas baznycia ir boksta rekonstravo 1024 m vienuolyne vykdytos Kliuni reformos XII a sventove buvo perstatyta pagal tuometines gotikos reikalavimus 1227 1273 m vyko tolimesne vidine pertvarka spejama priziurint Pier ui de Montreuil ir kitiems architektams XIII a tarp vienuolyno ir Paryziaus universiteto tesesi gincai del gretimo zemes sklypo 1368 m Prancuzijos karaliaus Karolio V Ismintingojo įsakymu buvo sustiprintas vienuolyno saugumas aplink pastatus iskastas gilus griovys vanduo į jį patekdavo 27 m plocio kanalu is Senos dabar tai Rue Bonaparte gatve Kai 1561 m karalysteje kilo maras Karolis IX Maksimilijonas su motina Kotryna Medici abatijoje gyveno izoliuota gyvenima Abatija 1687 m graviura Pradedant 1631 m Sen Zermen de Pre abatija vaidino itin svarbu vaidmenį karalysteje buvo kongregacijos valdziusios visus salies pranciskonu vienuolynus dvasinis centras Tuo metu vietine biblioteka praturtejo viduramziu knygomis ir rankrasciais XVIII a pastatai atsidure nepavydetinoje padetyje ir architektas Jacques Hardouin Mansart de Sagonne juos kapitaliai suremontavo 1771 m mire abatas Klemonto grafas ir Liudvikas XV įsake perimti abatija karaliaus pavalduman tokia priklausomybe tesesi iki pat Didziosios prancuzu revoliucijos Tuo laikotarpiu vienuolynas buvo uzdarytas negrįztamai sunaikintas relikvijorius su Sv Germano is Paryziaus relikvija o 1792 m spalio 3 d į gabalus sukapoti 318 kunigu Revoliucionieriai vidinese patalpose 1794 1802 m įsirenge dirbtuves salia buvo gaminamas parakas sandeliojama amunicija Del neatsargaus elgesio 1794 m kilo gaisras ir sprogimas sunaikines biblioteka bei įdomybiu ir senienu rinkiniu kabineta 1803 m Sen Zermen de Pre baznycia tapo 1824 m architektas Etienne Hippolyte Godde restauravo centrinį altoriu o 1827 m marmurine sakykla Tapytojai Francois Joseph as Heim as ir Zanas Ipolitas Flandrinis papuose interjera naujais paveikslais Architektas Victor as Baltard as prisidejo restauruojant varpine ir atstate kai kurias sunaikintas skulpturas Dalis meno kuriniu dabar yra perkelti į Luvra Nacionalinį viduramziu muzieju ir Sv Dionyzo bazilika Nuo 1953 m Paryziaus Sen Zermen de Pre abatija baznycia ir islike vienuolyno pastatai saugomi valstybes kaip Prancuzijos istorinis paminklas Abatijoje palaidotiBerestecko musį vaizduojanti skulptura virs Jono Kazimiero Vazos kapavietes Lentoje skelbiama kad cia ilsisi buvusio Lenkijos Lietuva neminima karaliaus sirdis o kunas 1676 m perlaidotas Vavelio katedroje kataliku sventasis gydytojas ir istorikas Rene Dekartas filosofas matematikas ir fizikas franku karalius franku karaliene Childeberto I zmona franku karalius Jonas Kazimieras Vaza jo sirdis ATR valdovas veliau vienuolis istorikas vyskupas IsnasosParyziaus vietovardziai Linas Maknavicius Prancuzijos Lietuviu Bendruomenes istorine apzvalgaLiteraturaJacques Bouillart Histoire de l abbaye royale de Saint Germain des Pres Paris Gregoire Dupuis 1724 328 p Philippe Cachau Jacques Hardouin Mansart de Sagonne dernier des Mansart 1711 1778 these de doctorat d histoire de l art Paris I 2004 t I p 406 414 t II p 1201 1220 Honore Fisquet La France pontificale Gallia christiana histoire chronologique et biographique des archeveques et eveques de tous les dioceses de France depuis l etablissement du christianisme jusqu a nos jours divisee en 17 provinces ecclesiastiques vol 2 Paris E Repos 1864 1873 p 260 315 Alain Erlande Brandenburg Anne Benedicte Merel Brandenburg Saint Germain des Pres Paris Picard 2011 p 126 ISBN 9782708409149 Ferdinand de Guilhermy Itineraire archeologique de Paris Paris Bance 1855 p 396 lire en ligne archive p 125 140 Ferdinand de Guilhermy Inscriptions de la France du ve siecle au xviiie ancien diocese de Paris t 1 Paris Imprimerie nationale coll Collection de documents inedits sur l histoire de France publies par les soins du ministre de l Instruction publique 1880 p 750 lire en ligne archive p 346 354 Jean Hubert Les dates de construction du clocher porche et de la nef de Saint Germain des Pres Bulletin monumental Paris vol 108 1950 p 69 84 ISSN 0007 473X Jean Lebeuf Histoire de la ville et de tout le diocese de Paris Ier Paris Librairie de Fechoz et Letouzey reedition 1883 reedition p 693 lire en ligne archive p 261 272 Albert Lenoir Statistique monumentale de Paris Paris Imprimerie imperiale 1867 322 p lire en ligne archive p 70 108 Eugene Lefevre Pontalis Etude historique et archeologique sur l eglise de Saint Germain des Pres Congres archeologique de France LXXXIIe session tenue a Paris en 1919 Paris Caen A Picard Leve vol 82 1920 p 301 366 ISSN 0069 8881 lire en ligne archive Louis Grodecki Saint Germain des Pres Paris edit du Cerf coll Nefs et Clochers 1946 p 16 Anne Prache Ile de France romane vol 60 La Pierre Qui Vire Zodiaque coll Nuit des temps 1983 p 490 p 33 38ISBN 2736901053 Sandron Saint Germain des Pres les ambitions de la sculpture de la nef romane Bulletin monumental Paris vol 153 no 4 1995 p 333 350 ISSN 0007 473X DOI 10 3406 bulmo 1995 3637 Philippe Plagnieux L abbatiale de Saint Germain des Pres et les debuts de l architecture gothique Bulletin monumental Paris vol 158 no 1 janvier mars 2000 p 6 88 ISSN 0007 473X DOI 10 3406 bulmo 2000 2369NuorodosL eglise et le monastere de Saint Germain des Pres pr