Parazitiniai augalai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Parazitiniai augalai – įvairių augalų grupė, parazituojanti kitus augalus. Maistą iš savo maitintojo čiulpia savotiškais siurbtukais – haustorijomis. Jos išauga iš parazitinio augalo stiebo arba jo redukuotų šaknų. Siurbtukai yra pavienių siūlų arba siūliškų pluoštų pavidalo. Jų paprasti arba šakoti siūleliai išsikeroja dažniausiai augalo maitintojo apytakos audiniuose, ypač , nes čia daugiau maisto medžiagų. Haustorijos paprastai yra pakitusios parazitų šaknys. Dažnai jos diferencijuotos į atskiras ataugas: vienomis siurbia vandenį, o kitomis – organines maisto medžiagas (amalo – Viscum album vieni siurbtukai skverbiasi gilyn į maitintojo medieną, o kiti skleidžiasi horizontaliai maitintojo žievėje).

Branto (pasėliuose aptinkamo dobilų ir linų parazito) siurbtukai, fermentais ištirpindami dengiamuosius audinius, įsiskverbia į maitintojo stiebą, ir jų pailgos ląstelės, panašios į grybų hifus, vėduoklės pavidalu išsiskleidžia maitintojo stiebo žievėje, siekdamos iki medienos.

Džioveklės (Orobanche) haustorijos skverbiasi iš storo šakniagumbio į maitintojo šaknis. Šakniagumbis auga prisišliejęs prie maitintojo šaknų ir kaip balnas jas apkabina. Džioveklės sėklos dygsta tik kontaktuodamos su maitintojo šaknimis, nes jos yra smulkios ir negali daigo savarankiškai išmaitinti net pradinėje stadijoje.

Į džioveklę panašūs kai kurie humusingų miškų dirvožemyje augantys gegužraibinių šeimos augalai (lizduolė, ilgalūpė, antbarzdė). Jie neturi žalių lapų ir minta gatavomis organinėmis medžiagomis, kurias gauna iš grybų, gyvenančių simbiozėje su jų šaknimis. O grybai tas medžiagas gauna iš humuso.