Panerių miškai

54°46′25″ š. pl. 24°55′17″ r. ilg. / 54.77361°š. pl. 24.92139°r. ilg. / 54.77361; 24.92139

Šis straipsnis apie miškus Elektrėnų sav.. Apie mišką Vilniuje skaitykite straipsnyje Panerių miškas.

Panerių miškai – miškai pietryčių Lietuvoje, daugiausia Elektrėnų savivaldybėje (pietrytinė dalis siekia Trakų rajoną), 2 km į rytus nuo Vievio. Driekiasi pagal kairįjį Neries krantą (kitame krante – Dūkštų-Šilėnų miškai. Priklauso Kaišiadorių miškų urėdijai, Vievio girininkijai. Apima 26,3 km² plotą. Masyvą sudaro Panerių, Paaliosės, Pugainių, Lazdėnų miškai.

Paviršius banguotas, vietomis – kalvotas, stačiais šlaitais, vietomis skardžiais leidžiasi link Neries. Būdingi jauriniai silpnai sujaurėję ir velėniniai jauriniai smėliai. Miškais teka Neries intakai Aliosa, Bražuolė, Rugtupis, telkšo 3 ežerėliai (Vepriškai, Ešerinis, bevardis).

Medynai:

• pušynai: 85 %
• eglynai: 7 %
• beržynai: 5 %
• baltalksnynai: 1 %
• juodalksnynai: 1 %
• ąžuolynai: 1 %

Jaunuolynai sudaro 29 % medynų, pusamžiai medžiai 53 %, pribręstantys 12 %, brandūs 6 %.

Panerių miškuose sutinkamos lapės, usūriniai šunys, šernai, briedžiai, stirnos, kiškiai, voverės, kiaunės, barsukai.

Miškus kerta plentas  108  Vievis–Maišiagala–Nemenčinė . Panerių miškuose gausu archeologinio paveldo, ypač kapaviečių: čia rastas , , , , , . Ties Paneriškėmis susidaręs Paneriškių skardis, auga saugomas Paneriškių ąžuolas, taip pat yra Bražuolės akmuo, Bražuolės tufų atodanga, trykšta Pinyklos, Pušyno šaltiniai. Beveik visi Panerių miškai patenka į Neries regioninį parką. Įrengtos kelios regyklos ir poilsiavietės.

Panerių miškuose įsikūrę kaimai: Balčiūnai, Paneriškės, Papiškės, Kragžliai, Pugainiai, Baltamiškis, Ausiutiškės, Paneriai, Apskrita, Karageliškės, Gulaičiai, Malavolė, Žalgiris, Padūkštai, Ešerinė, Vanga, Paaliosė, Medžiolai, Vasyliškės.

Šaltiniai

1. Panerių miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 290