Aukštosios Panemunės valsčius

54°52′š. pl. 23°58′r. ilg. / 54.86°š. pl. 23.96°r. ilg. / 54.86; 23.96

Aukštosios Panemunės valsčius
Laikotarpis: 1868 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:Aukštoji Panemunė
Rusijos imperija
Suvalkų gubernijaMarijampolės apskritis (1868–1915)
Lietuva
Kauno apskritis (1920–1940)
Nacistinė Vokietija
OstlandasKauno apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSRKauno apskritis (1944–1950)

Aukštosios Panemunės valsčius (arba tiesiog Panemunės valsčius; 1868–1895 m. Panemunės-Pažaislio valsčius, rus. гмина Понѣмонь, lenk. gmina Poniemoń, gmina Poniemoń-Pożajście) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio Lietuvos teritorijoje, kairiajame Nemuno krante. Centras – Aukštoji Panemunė, 1932 m. būstinė buvo Vytauto g. 1.

Istorija

redaguoti

Panemunės valsčius įkurtas XIX a. 1868 m. vasario 20 d. sujungtas su Pažaislio valsčiumi ir pavadintas Panemunės-Pažaislio valsčiumi.[1]1870 m. rugpjūčio 28 d. prie valsčiaus prijungta Panemunė, netekusi miesto teisių.[2]1895 m. valsčiui sugrąžintas Panemunės pavadinimas.

1923 m. buvo 1253 ūkiai (be Kauno zonai priskirtų Aukštosios Panemunės, Panemunės, Plikakalnio ir Vičiūnų – 1018 ūkių). Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Panemunės rajonui (11 apylinkių).

Valsčiaus istorija
MetaiPlotas, km²Gyventojų sk.Ūkių sk.SuskirstymasGyvenvietės
1888 m. [3]10 315
1923 m.
(išsamiau)
1786630123348 gyvenvietės [4]
1932 m.117721111 seniūnijų [5]
1949-01-01
(išsamiau)
16611 apylinkių [6]

Vadovai

redaguoti
  • Vladas Jakelaitis, 1932 m.[7]

Suskirstymas

redaguoti
Pagrindinė gyvenvietėSeniūnija, 1932 m.[8]Apylinkė, 1949 m.[9]
ArmališkėsArmališkių seniūnijaArmališkių apylinkė
KampiškėsKampiškių seniūnijaKampiškio apylinkė
PakalniškiaiPakalniškių seniūnijaPakalniškių apylinkė
PatamulšėlisPatamulšėlio seniūnijaPatamulšėlio apylinkė
PiliuonaPiliuonos seniūnijaPiliuonos apylinkė
RokaiRokų seniūnijaRokų apylinkė
SamylaiSamilų seniūnijaSamylų apylinkė
ŠilėnaiŠilėnų seniūnijaŠilėnų apylinkė
ŠlienavaŠlienavos seniūnijaŠlienavos apylinkė
VainatrakisVainatrakio seniūnijaVainatrakio apylinkė
ViršužiglisViršužiglio seniūnijaViršužiglio apylinkė
Iš viso:11 seniūnijų11 apylinkių

Gyvenvietės

redaguoti

1934 m. valsčiuje buvę kaimai:[10]

  • Arlaviškiai
  • Armališkiai
  • Dubrava
  • Gervėnupis (Zigmantavas)
  • Guogai
  • Kampiškis, bažnytkaimis
  • Laumėnai
  • Leonavas
  • Mozūrai
  • Murinka
  • Naujieji Dvareliškiai
  • Padvarėliai
  • Pakalniškiai
  • Patamulšėlis
  • Pavytė
  • Piliuona
  • Ragaliai
  • Rokai
  • Samylai
  • Senieji Dvareliškiai
  • Šilėnai
  • Šilenava
  • Tursonas
  • Užupiai
  • Vainatrakis
  • Vičius
  • Viršužeglis
  • Žiegždriai

Dvarai:

  • Armališkiai
  • Babykiai
  • Dubrava
  • Dvareliškiai
  • Kampiškis
  • Pajėsis
  • Prendzelevas
  • Raželiai
  • Samylai
  • Tursonas
  • Vaišvidavas (seniau Pakalniškiai)
  • Žiegždriai

Gyventojai

redaguoti

Tautinė sudėtis

redaguoti

1888 m.:

  • Lietuviai – 78,1 % (8065);
  • Vokiečiai – 2,5 % (261);
  • Lenkai – 0,07 % (8);
  • Žydai – 17,7 % (1831);
  • Mozūrai – 1,4 % (150);

Žymūs žmonės

redaguoti
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metaiGimimo vietaŽmogusMirties metai
1881TursonasAntanas Garmus, gydytojas, išeivijos veikėjas1955
1888Senieji DvareliškiaiPranas Lavinskas, išeivijos veikėjas1976
1893DobilėKazimieras Stasiulevičius, muzikas1985
1904KampiškėsJonas Aistis-Aleksandravičius, poetas1973
1924PiliuonaKazimiera Galaunienė, muziejininkė, meno istorikė
1947VingytėRomualdas Apanavičius, etnomuzikologas
  1. Dziennik Praw, rok 1868, tom 67, nr. 228, str. 359.
  2. Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 242, str. 189.
  3. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 73
  5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 569–583 psl.
  6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 39
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 570 psl.
  8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 576 psl.
  9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 40
  10. Aukštosios Panemunės valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 243 psl.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Aukštosios Panemunės valsčius, Kas yra Aukštosios Panemunės valsčius? Ką reiškia Aukštosios Panemunės valsčius?