Panamos karališkoji audiencija (1538–1543)

Audiencija buvo įkurta 1538 m. Karolio V karališkuoju dekretu. Ši audiencija buvo trečioji, įkurta Naujajame Pasaulyje, po Santo Domingo ir Meksiko. Kadangi tuo metu Ispanija buvo pradėjusi intensyvią kolonizaciją didžiulėse teritorijose Pietų ir Centrinėje Amerikoje, naujajai audiencijai buvo priskirti visi plotai, kurie driekėsi nuo Fonsekos įlankos šiaurėje iki Magelano sąsiaurio pietuose. Kitaip sakant, jos teritorija de jure apėmė beveik visą Pietų Amerikos žemyną (iki Tordesiljo sutarties linijos rytuose), Nikaragvos, Kosta Rikos, Panamos teritorijas. Tačiau iš tiesų tuo metu Ispanija dar valdė tik kai kurias pakrančių teritorijas. Audiencija ribijosi su Meksikos audiencija šiaurėje ir su Santo Domingo audiencija Karibų jūroje.

Šios didelės teritorijos administraciniu centru tapo Panamos miestas, kadangi tuo metu tai buvo labiausiai ispanų įsisavinta jos gyvenvietė. Audiencija turėjo vienintelį prezidentą – Pérez de Robles, kuris pakeitė senąjį Naujosios Kastilijos gubernatorių Pedro Vásquez de Acuña.

Audiencija buvo panaikinta po penkerių metų – 1543 m. Jos teritorijos Pietų Amerikoje priskirtos naujai įkurtai Limos audiencijai, o Centrinėje Amerikoje – Gvatemalos audiencijai.

Audiencijai buvo priskirti šie administraciniai vienetai (gubernijos):

• Naujojo Leono gubernija (toliausiai pietuose, Patagonijoje);
• Naujosios Andalūzijos gubernija (Argentinoje ir Urugvajuje);
• Naujojo Toledo gubernija (Bolivijoje ir Argentinoje);
• Naujosios Kastilijos gubernija (Peru ir Ekvadore);
• Tiera Firmė (Kolumbijoje, Panamoje ir Venesueloje):
  • Naujoji Granados karalystė (Kolumbijoje);
  • San Chuano provincija (Kolumbijoje);
  • Kartachenos provincija (Kolumbijoje);
  • Santa Martos provincija (Kolumbijoje);
  • Veragvos kunigaikštystė (Panamoje);
  • Karališkoji Veragva, nuo 1540 m. Naujosios Kartaginos ir Kosta Rikos provincija (Kosta Rikoje);
  • Nikaragvos provincija (Nikaragvoje);