Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Panajarvio nacionalinis parkasIUCN II kategorija nacionalinis parkas Reginys nuo Nuoruneno kalnoVieta Rusija Karelijos R
Panajarvio nacionalinis parkas
| Panajarvio nacionalinis parkas | |
|---|---|
| IUCN II kategorija (nacionalinis parkas) | |
Reginys nuo Nuoruneno kalno | |
| Vieta: | Rusija ( Karelijos Respublika) |
| Artimiausia didesnė gyvenvietė: | |
Panajarvio nacionalinis parkas | |
| Koordinatės: | 66°09′0″ š. pl. 30°32′0″ r. ilg. / 66.15000°š. pl. 30.53333°r. ilg. |
| Plotas: | 1045 km² |
| Įkurtas: | 1992 m. |
| Vikiteka: | Panajarvio nacionalinis parkas |
Panajarvio nacionalinis parkas (rus. Национальный парк «Паанаярви») – saugoma gamtos sritis šiaurės Rusijoje, šiauriniame Karelijos Louchio rajone. Įsteigtas 1992 m.
Parkas apima ežero (karel. Paanajärvi) ir upės baseino gamtinius kompleksus. Vakarine parko riba eina Rusijos–Suomijos siena, už jos – . Būdingi kalvoti kraštovaizdžiai su pavienėmis aukštomis viršūnėmis – Miantiutuntris (550 m), (577 m, aukščiausia Karelijos vieta). Gausu granitinių intruzijų, uolų, stambių riedulių. Upės slenkstėtos, jose yra krioklių (didžiausias – Kivakakoskis). Parke yra apie 120 ežerų, iš jų 40 didesni, nei 100 ha. Ežerai gilūs, skardingais krantais, susidarę ištisomis virtinėmis, jungiami upių.
Oulankajokio slėnyje auga taiga, sudaryta iš vyraujančių eglynų, mažiau yra pušynų, beržynų. Paupiuose veši drebulės, prie pelkių – šermukšniai, kadagiai. Kalnų šlaituose iki 350–450 m aukščio auga . Didžioji dalis miškų šimtmečius nėra paliesti kirtimų. Kalnų viršūnes dengia tundros augmenijos sluoksnis.
Būdingi žinduoliai – briedžiai, erniai, voverės, baltieji kiškiai, šiauriniai elniai, lūšys, miškinės kiaunės, bebrai, vilkai, rudieji lokiai, kanadinės audinės, ūdros, šermuonėliai, žebenkštys. Iš paukščių sutinkami kurtiniai, gervės, gulbės giesmininkės, kilnieji ereliai, ereliai žuvininkai, jūriniai ereliai, mėlynuodegės, želmeninės žąsys, juodakakliai narai. Giliuose ir šaltuose vandenyse gyvena upėtakiai, , sykai, kiršliai, seliavos, lydekos, ešeriai, vėgėlės ir kitos žuvys.
Saugoma teritorija ir didelis turistinis centras Panjarvyje atsirado jau XX a. 3–4 dešimtmečiais, kai kraštą valdė Suomija. Po II pasaulinio karo čia beveik neliko gyventojų, teritorija buvo uždara pasienio saugumo juosta. Nuo 9-ojo dešimtmečio pradėtas plėtoti turizmas.
- Eglės žiemą
- Kivakakoskio krioklys
- Vaizdas nuo Kivakos kalno
- Panajarvio ežero įlanka
Šaltiniai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Panajarvio nacionalinis parkas, Kas yra Panajarvio nacionalinis parkas? Ką reiškia Panajarvio nacionalinis parkas?
Panajarvio nacionalinis parkasIUCN II kategorija nacionalinis parkas Reginys nuo Nuoruneno kalnoVieta Rusija Karelijos Respublika Artimiausia didesne gyvenviete Panajarvio nacionalinis parkasKoordinates 66 09 0 s pl 30 32 0 r ilg 66 15000 s pl 30 53333 r ilg 66 15000 30 53333Plotas 1045 km Įkurtas 1992 m Vikiteka Panajarvio nacionalinis parkas Panajarvio nacionalinis parkas rus Nacionalnyj park Paanayarvi saugoma gamtos sritis siaures Rusijoje siauriniame Karelijos Louchio rajone Įsteigtas 1992 m Parkas apima ezero karel Paanajarvi ir upes baseino gamtinius kompleksus Vakarine parko riba eina Rusijos Suomijos siena uz jos Budingi kalvoti krastovaizdziai su pavienemis aukstomis virsunemis Miantiutuntris 550 m 577 m auksciausia Karelijos vieta Gausu granitiniu intruziju uolu stambiu rieduliu Upes slenkstetos jose yra kriokliu didziausias Kivakakoskis Parke yra apie 120 ezeru is ju 40 didesni nei 100 ha Ezerai gilus skardingais krantais susidare istisomis virtinemis jungiami upiu Oulankajokio slenyje auga taiga sudaryta is vyraujanciu eglynu maziau yra pusynu berzynu Paupiuose vesi drebules prie pelkiu sermuksniai kadagiai Kalnu slaituose iki 350 450 m aukscio auga Didzioji dalis misku simtmecius nera paliesti kirtimu Kalnu virsunes dengia tundros augmenijos sluoksnis Budingi zinduoliai briedziai erniai voveres baltieji kiskiai siauriniai elniai lusys miskines kiaunes bebrai vilkai rudieji lokiai kanadines audines udros sermuoneliai zebenkstys Is pauksciu sutinkami kurtiniai gerves gulbes giesmininkes kilnieji ereliai ereliai zuvininkai juriniai ereliai melynuodeges zelmenines zasys juodakakliai narai Giliuose ir saltuose vandenyse gyvena upetakiai sykai kirsliai seliavos lydekos eseriai vegeles ir kitos zuvys Saugoma teritorija ir didelis turistinis centras Panjarvyje atsirado jau XX a 3 4 desimtmeciais kai krasta valde Suomija Po II pasaulinio karo cia beveik neliko gyventoju teritorija buvo uzdara pasienio saugumo juosta Nuo 9 ojo desimtmecio pradetas pletoti turizmas Egles ziema Kivakakoskio krioklys Vaizdas nuo Kivakos kalno Panajarvio ezero įlankaSaltiniai 1