Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Šv Domininko bažnyčia 55 48 12 š pl 24 52 54 r ilg 55 8032 š pl 24 8816 r ilg 55 8032 24 8816 Palėvenės š
Palėvenės Šv. Domininko bažnyčia
- Kitos reikšmės – Šv. Domininko bažnyčia.
55°48′12″š. pl. 24°52′54″r. ilg. / 55.8032°š. pl. 24.8816°r. ilg.
| Palėvenės šv. Domininko bažnyčia | |
|---|---|
| Vyskupija | Panevėžio |
| Dekanatas | Kupiškio |
| Savivaldybė | Kupiškio rajonas |
| Gyvenvietė | Palėvenė |
| Pastatyta (įrengta) | 1676 m. |
| Stilius | barokas ir neoklasicizmas |
Palėvenės šv. Domininko bažnyčia (arba šv. Domininko, šv. Pranciškaus ir šv. Lauryno titulo bažnyčia) – bažnyčia Palėvenėje (Kupiškio rajonas), 9,5 km į šiaurės rytus nuo Subačiaus geležinkelio stoties, Lėvens dešiniajame krante. Barokinė, turi neoklasicizmo bruožų. Šiaurės pusėje bažnyčia šliejasi prie vienuolyno, turinčio uždarą kiemą, pastatų.
Architektūra
Bažnyčia barokinė, turi neoklasicizmo bruožų, kryžminio plano, su trisiene apside, vienabokštė, turi 9 altorius. Vidus 3 navų, su cilindriniais skliautais. Yra 2 koplyčios. Šventoriaus tvora mūrinė.
Nuo XVIII a. vidurio bažnyčią puošia 8 vėlyvojo baroko ir formų altoriai sujungti su klausykla-sakykla, unikalios ložės, išpuoštos kartušais su rėmėjų herbais. Altoriai įvardyti pagal dominikonų ordinui svarbius šventuosius bei religinius siužetus: šv. Dominyko, Šv. Tomo Akviniečio, šv. Jackaus, šv. Kotrynos, šv. Vincento Ferero, Rožinio Švč. M. Marijos, Nukryžiuotojo. „Kristaus Kančios koplyčios“ „Nukryžiuotojo altoriuje“ yra pagarsėjęs stebuklais kryžius su Nukryžiuotoju. Pasak dailės istorikės , tai vienas įspūdingiausių Išganytojo kančią vaizduojančių XVII a. kūrinių.
Istorija
Palėvenės savininkas 1671 m. padėjo bažnyčios pamatus. 1673 m. su žmona surašė fundacinį raštą dominikonams, kurį 1676 m. lapkričio 13 d. patvirtino Vilniaus vyskupas Steponas Mikalojus Pacas ir ATR Seimas. 1676 metai yra laikomi dominikonų Palėvenėje įsikūrimo data. Jo reikalams dovanojo Palėvenės ir Lamokų palivarką.
1688 m. vasario 28 d. fundatorius M. L. Počobutas mirė, bet bažnyčia dar nebuvo baigta statyti. Tolesnėms statyboms (iki 1690 m. mirties) pinigų skyrė antroji žmona Kotryna Tiškevičiūtė. Po jos mirties ir prasidėjusio Šiaurės karo, krašto suirutės ir maro, kuriam laikui bažnyčios statyba sustojo. Po karo ir suirutės XVIII a. pirmoje pusėje atsinaujino bažnyčios ir vienuolyno statybos.
1725 m. vienuolynui vadovaujant priorui Juozui Skavronskiui, buvo pabaigtas statyti virš pagrindinio fasado iškilęs bažnyčios bokštas. o nuo 1723 m. Jonas Bucholcas bažnyčios kairiajame šone pradėjo mūryti Jėzaus Kristaus koplyčią. 1751 m. Jono Zaso lėšomis koplyčioje įrengtas altorius. Iki XVIII a. vidurio Ukmergės pilies raštininkas Mykolas Lučka išmūrijo koplyčią, kuri geradario garbei buvo pavadinta šv. Mykolo vardu ir joje buvo įrengti du altoriai – šv. arkangelo Mykolo ir šv. Antano. Iki XVIII a. vid. rekonstrukcijų bažnyčioje buvo 8 altoriai. Po bažnyčios grindimis įrengti 4 laidojimo rūsiai, vėliau šaltiniuose minimi trys.
Nuo XVIII a. antrosios pusės prasidėjo antrasis bažnyčios puošybos etapas. 1776 m. pradėta statyti vienanavė mūrinė bažnyčia. Iš pradžių nedidelė, stačiakampė, vienanavė, su trisiene apside. Vėliau abipus navos buvo primūrytos trys koplyčios. Dešinėje bažnyčios pusėje, antrojoje šoninėje koplyčioje, 1757–1766 m. buvo pastatytas Rožinio Švč. Mergelės Marijos altorius.
1757 m. pastatytas naujas didysis altorius. Už didžiojo altoriaus pristatytas vienuolių choras 1763 m. birželio mėnesį pabaigti šv. Hiacinto ir ir šv. Kotrynos altoriai ir sakykla. Visi bažnyčios interjero dekoro elementai, kaip įprasta vėlyvojo baroko dailei, tarpusavyje susieti plastiniais ir prasminiais ryšiais. Didžiojo altoriaus šonuose įkomponuoti altoriai, skirti dviejų svarbių dominikonams šventųjų garbei: dešinėje ordino įkūrėjui Šv. Dominykui, o kairėje – Šv. Tomui Akviniečiui. 1767 m. pagaminti suolai, laiptai prie altorių ir klausyklos. 1782 m. padarytas suolas vienuolių chorui. Už mokestį buvo laidojama bažnyčios rūsiuose ir šventoriuje.
XIX a. pirmoje pusėje Palėvenės dominikonai nuolat tvarkė ir gražino sau priklausančius pastatus. 1818 m. vienuolynui dar priklausė Karališkių palivarkas, Daunorių kaimas, Barzdžių palivarkas su kaimu (iš viso daugiau kaip 45 valakai žemės). Tarp 1818 ir 1824 m. bažnyčios šventorius buvo aptvertas mūrine tvora. 1841 m. bažnyčia uždengta naujomis malksnomis. 1844 m. išorėje, 1850 m. viduje nubaltinta. Vizitacijos akte atsiranda aiški žinia apie bažnyčiai apšviesti naudojamus du stiklinius sietynus. 1849 m. maldos namams buvo suteiktas parapinės šventovės statusas. 1851 m. į bažnyčią pataikė žaibas, kuris sukėlė gaisrą ir stipriai apgadino bokštą, kuris atstatytas tik 1883 m. Po šio gaisro tikėtina, jog bažnyčios presbiterijos kairiojoje sienoje buvo nutapyta freska. kurioje pavaizduotas Šv. Florijonas, liejantis vandenį ant bažnyčios.
1865 m. caro valdžiai apkaltinus, kad vienuoliai globojo sukilėlius, įsakė vienuolyną uždaryti. Čia buvusių 20 vienuolių iškelti į Raseinių ir Nesvyžiaus vienuolynus. vienuolis Hiacintas Milostnickis atiduotas karo lauko teismui. Vienuolius pakeitė kunigai pasauliečiai.
1870 m. grąžinta 35,9 dešimtinės žemės ir vienuolyno rūmai. 1871–1906 m. klebonavęs Leonas Klenauskas suremontavo bažnyčią, sutvarkė ūkinius pastatus, apmūrijo šventorių, įrengė Kryžiaus kelio stotis, įveisė vaismedžių sodą.1883 m. įsigyti nauji varpai ir visas vienuolyno stogas uždengtas malksnomis. 1894 m. visoje bažnyčioje įstatytos naujos durys.
Nuo XX a. pr. iki Antrojo pasaulinio karo ansamblis aktyviai tvarkomas. 1900 m. šventoriaus tvoroje pastatyta 14 naujų mūrinių Kryžiaus kelio stočių koplytėlių (išliko iki šių dienų). 1903–1935 m. bažnyčioje klebonavo Jonas Šileika ir Juozapas Laurenčikas. Jų metu atnaujinti visi altoriniai paveikslai, įsigytos trys istoristinio stiliaus medinės klausyklos, 1913 m. įkomponuoti nauji 12 registrų vargonai, perdažė bažnyčią, parūpino naujų liturginių rūbų. Per Pirmąjį pasaulinį karą, buvę varpai, vokiečių išvežti ir išlydyti, todėl 1929 m. užsakyti nauji varpai. Nulieti Vokietijoje „Bochum Verein“ liejykloje ir pavadinti Jono ir Dominyko vardais. Jono varpo tonas yra „fis“ ir su šerdimi sveria 912 kg., Dominyko tonas „a“, svoris 480 kg.
1948 m. vykdant bažnyčių nacionalizaciją surašytas Palėvenės bažnyčios daiktų sąrašas, kuriame užregistruoti 8 altoriai, sakykla, mūrinė ložė, vargonai ir 75 įvairūs daiktai (paveikslai, skulptūros, indai ir pan.) Okupacijos laikotarpiu buvo stengtasi puoselėti bažnyčią. 1955 m. kilo gaisras, sudegė bažnyčios stogas. Atstatė klebonas Pranciškus Masilionis (1902–1980).1948-1961 m. laikotarpiu padaryti nauji suolai ir klauptai, įsigyti Didžiosios savaitės kryžius, Marijos paveikslas ir kt.. Po karo Palėvenė garsėjo šv. Domininko ir šv. Jono atlaidais.
1988 m. minint Švč. Mergelės Marijos metus, kunigo Stasio Zubavičiaus (1953 - 2011) iniciatyva bažnyčios šventoriuje pastatytas koplytstulpis. 1993 m. atidengta paminklinė lenta minint kraštiečio, žymaus architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus 250-asias gimimo metines, kuris Palėvenės bažnyčioje buvo pakrikštytas. 1992 m. Palėvenės dominikonų vienuolyno statinių ansamblis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (u. k. 1488). [1] Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.
1997 m. surinkus istorinę medžiagą, Paminklų restauravimo projektavimo instituto architektė Audronė Lainauskaitė parengė restauracijos projektą. 1999 m. nudažyti bažnyčios fasadai, stogas, įrengta cokolio hidroizoliacija su drenažu, įrengta sienų mūro džiovinimo ir oro vėdinimo sistema.
2005–2009 m. restauruotas didysis bažnyčios altorius., atkurti autentiški paauksuoti paviršiai. 2010–2012 m. restauruoti Didžiojo altoriaus šonuose esantys šv. Dominyko ir šv. Tomo Akviniečio altoriai. 2017 m. pradėti skulptūrinio dekoro, sakyklos, lubų, sienų ir sienos paveikslo „Šv. Florijonas“, fundatorių ložės tyrimai, konservavimo ir restauravimo darbai.
Apsauga
2024 m. įtraukta į išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – kultūros paveldo objektų sąrašą, ženklinamu UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos skiriamuoju simboliu.
Nuorodos
- Palėvenės parapijos puslapis
- Palėvenės šv. Domininko bažnyčia ir vienuolynas (vaizdo įrašas)
- Palėvenės sakralinio ansamblio architektūra ir dailės paminklai
- Kupiškio, Palėvenės ir Palėvenėlės bažnyčių varpai ir skambinimas jais
- 1991 m. Palėvenės teritorijos archeologiniai tyrimai
- Palėvenės bažnyčios panoraminių fotografijų katalogas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Palėvenės Šv. Domininko bažnyčia, Kas yra Palėvenės Šv. Domininko bažnyčia? Ką reiškia Palėvenės Šv. Domininko bažnyčia?
Kitos reiksmes Sv Domininko baznycia 55 48 12 s pl 24 52 54 r ilg 55 8032 s pl 24 8816 r ilg 55 8032 24 8816 Palevenes sv Domininko baznyciaVyskupija PanevezioDekanatas KupiskioSavivaldybe Kupiskio rajonasGyvenviete PalevenePastatyta įrengta 1676 m Stilius barokas ir neoklasicizmas Palevenes sv Domininko baznycia arba sv Domininko sv Pranciskaus ir sv Lauryno titulo baznycia baznycia Paleveneje Kupiskio rajonas 9 5 km į siaures rytus nuo Subaciaus gelezinkelio stoties Levens desiniajame krante Barokine turi neoklasicizmo bruozu Siaures puseje baznycia sliejasi prie vienuolyno turincio uzdara kiema pastatu ArchitekturaLaurynas Mykolas Odlianickis Pocobutas Baznycia barokine turi neoklasicizmo bruozu kryzminio plano su trisiene apside vienabokste turi 9 altorius Vidus 3 navu su cilindriniais skliautais Yra 2 koplycios Sventoriaus tvora murine Nuo XVIII a vidurio baznycia puosia 8 velyvojo baroko ir formu altoriai sujungti su klausykla sakykla unikalios lozes ispuostos kartusais su remeju herbais Altoriai įvardyti pagal dominikonu ordinui svarbius sventuosius bei religinius siuzetus sv Dominyko Sv Tomo Akviniecio sv Jackaus sv Kotrynos sv Vincento Ferero Rozinio Svc M Marijos Nukryziuotojo Kristaus Kancios koplycios Nukryziuotojo altoriuje yra pagarsejes stebuklais kryzius su Nukryziuotoju Pasak dailes istorikes tai vienas įspudingiausiu Isganytojo kancia vaizduojanciu XVII a kuriniu IstorijaDidysis altorius 1757 m Palevenes savininkas 1671 m padejo baznycios pamatus 1673 m su zmona surase fundacinį rasta dominikonams kurį 1676 m lapkricio 13 d patvirtino Vilniaus vyskupas Steponas Mikalojus Pacas ir ATR Seimas 1676 metai yra laikomi dominikonu Paleveneje įsikurimo data Jo reikalams dovanojo Palevenes ir Lamoku palivarka 1688 m vasario 28 d fundatorius M L Pocobutas mire bet baznycia dar nebuvo baigta statyti Tolesnems statyboms iki 1690 m mirties pinigu skyre antroji zmona Kotryna Tiskeviciute Po jos mirties ir prasidejusio Siaures karo krasto suirutes ir maro kuriam laikui baznycios statyba sustojo Po karo ir suirutes XVIII a pirmoje puseje atsinaujino baznycios ir vienuolyno statybos 1725 m vienuolynui vadovaujant priorui Juozui Skavronskiui buvo pabaigtas statyti virs pagrindinio fasado iskiles baznycios bokstas o nuo 1723 m Jonas Bucholcas baznycios kairiajame sone pradejo muryti Jezaus Kristaus koplycia 1751 m Jono Zaso lesomis koplycioje įrengtas altorius Iki XVIII a vidurio Ukmerges pilies rastininkas Mykolas Lucka ismurijo koplycia kuri geradario garbei buvo pavadinta sv Mykolo vardu ir joje buvo įrengti du altoriai sv arkangelo Mykolo ir sv Antano Iki XVIII a vid rekonstrukciju baznycioje buvo 8 altoriai Po baznycios grindimis įrengti 4 laidojimo rusiai veliau saltiniuose minimi trys Nuo XVIII a antrosios puses prasidejo antrasis baznycios puosybos etapas 1776 m pradeta statyti vienanave murine baznycia Is pradziu nedidele staciakampe vienanave su trisiene apside Veliau abipus navos buvo primurytos trys koplycios Desineje baznycios puseje antrojoje sonineje koplycioje 1757 1766 m buvo pastatytas Rozinio Svc Mergeles Marijos altorius Palevenes baznyciaFundatoriu loze 1757 m pastatytas naujas didysis altorius Uz didziojo altoriaus pristatytas vienuoliu choras 1763 m birzelio menesį pabaigti sv Hiacinto ir ir sv Kotrynos altoriai ir sakykla Visi baznycios interjero dekoro elementai kaip įprasta velyvojo baroko dailei tarpusavyje susieti plastiniais ir prasminiais rysiais Didziojo altoriaus sonuose įkomponuoti altoriai skirti dvieju svarbiu dominikonams sventuju garbei desineje ordino įkurejui Sv Dominykui o kaireje Sv Tomui Akvinieciui 1767 m pagaminti suolai laiptai prie altoriu ir klausyklos 1782 m padarytas suolas vienuoliu chorui Uz mokestį buvo laidojama baznycios rusiuose ir sventoriuje XIX a pirmoje puseje Palevenes dominikonai nuolat tvarke ir grazino sau priklausancius pastatus 1818 m vienuolynui dar priklause Karaliskiu palivarkas Daunoriu kaimas Barzdziu palivarkas su kaimu is viso daugiau kaip 45 valakai zemes Tarp 1818 ir 1824 m baznycios sventorius buvo aptvertas murine tvora 1841 m baznycia uzdengta naujomis malksnomis 1844 m isoreje 1850 m viduje nubaltinta Vizitacijos akte atsiranda aiski zinia apie baznyciai apsviesti naudojamus du stiklinius sietynus 1849 m maldos namams buvo suteiktas parapines sventoves statusas 1851 m į baznycia pataike zaibas kuris sukele gaisra ir stipriai apgadino boksta kuris atstatytas tik 1883 m Po sio gaisro tiketina jog baznycios presbiterijos kairiojoje sienoje buvo nutapyta freska kurioje pavaizduotas Sv Florijonas liejantis vandenį ant baznycios 1865 m caro valdziai apkaltinus kad vienuoliai globojo sukilelius įsake vienuolyna uzdaryti Cia buvusiu 20 vienuoliu iskelti į Raseiniu ir Nesvyziaus vienuolynus vienuolis Hiacintas Milostnickis atiduotas karo lauko teismui Vienuolius pakeite kunigai pasaulieciai 1870 m grazinta 35 9 desimtines zemes ir vienuolyno rumai 1871 1906 m klebonaves Leonas Klenauskas suremontavo baznycia sutvarke ukinius pastatus apmurijo sventoriu įrenge Kryziaus kelio stotis įveise vaismedziu soda 1883 m įsigyti nauji varpai ir visas vienuolyno stogas uzdengtas malksnomis 1894 m visoje baznycioje įstatytos naujos durys Nuo XX a pr iki Antrojo pasaulinio karo ansamblis aktyviai tvarkomas 1900 m sventoriaus tvoroje pastatyta 14 nauju muriniu Kryziaus kelio stociu koplyteliu isliko iki siu dienu 1903 1935 m baznycioje klebonavo Jonas Sileika ir Juozapas Laurencikas Ju metu atnaujinti visi altoriniai paveikslai įsigytos trys istoristinio stiliaus medines klausyklos 1913 m įkomponuoti nauji 12 registru vargonai perdaze baznycia parupino nauju liturginiu rubu Per Pirmajį pasaulinį kara buve varpai vokieciu isvezti ir islydyti todel 1929 m uzsakyti nauji varpai Nulieti Vokietijoje Bochum Verein liejykloje ir pavadinti Jono ir Dominyko vardais Jono varpo tonas yra fis ir su serdimi sveria 912 kg Dominyko tonas a svoris 480 kg 1948 m vykdant baznyciu nacionalizacija surasytas Palevenes baznycios daiktu sarasas kuriame uzregistruoti 8 altoriai sakykla murine loze vargonai ir 75 įvairus daiktai paveikslai skulpturos indai ir pan Okupacijos laikotarpiu buvo stengtasi puoseleti baznycia 1955 m kilo gaisras sudege baznycios stogas Atstate klebonas Pranciskus Masilionis 1902 1980 1948 1961 m laikotarpiu padaryti nauji suolai ir klauptai įsigyti Didziosios savaites kryzius Marijos paveikslas ir kt Po karo Palevene garsejo sv Domininko ir sv Jono atlaidais 1988 m minint Svc Mergeles Marijos metus kunigo Stasio Zubaviciaus 1953 2011 iniciatyva baznycios sventoriuje pastatytas koplytstulpis 1993 m atidengta paminkline lenta minint krastiecio zymaus architekto Lauryno Stuokos Guceviciaus 250 asias gimimo metines kuris Palevenes baznycioje buvo pakrikstytas 1992 m Palevenes dominikonu vienuolyno statiniu ansamblis įtrauktas į Kulturos vertybiu registra u k 1488 1 Archyvuota kopija 2016 11 19 is Wayback Machine projekto 1997 m surinkus istorine medziaga Paminklu restauravimo projektavimo instituto architekte Audrone Lainauskaite parenge restauracijos projekta 1999 m nudazyti baznycios fasadai stogas įrengta cokolio hidroizoliacija su drenazu įrengta sienu muro dziovinimo ir oro vedinimo sistema 2005 2009 m restauruotas didysis baznycios altorius atkurti autentiski paauksuoti pavirsiai 2010 2012 m restauruoti Didziojo altoriaus sonuose esantys sv Dominyko ir sv Tomo Akviniecio altoriai 2017 m pradeti skulpturinio dekoro sakyklos lubu sienu ir sienos paveikslo Sv Florijonas fundatoriu lozes tyrimai konservavimo ir restauravimo darbai ApsaugaUNESCO kulturos vertybiu apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos skiriamasis zenklas 2024 m įtraukta į isskirtine kulturine verte turinciu nekilnojamojo kulturos paveldo objektu kulturos paveldo objektu sarasa zenklinamu UNESCO kulturos vertybiu apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos skiriamuoju simboliu NuorodosPalevenes parapijos puslapis Palevenes sv Domininko baznycia ir vienuolynas vaizdo įrasas Palevenes sakralinio ansamblio architektura ir dailes paminklai Kupiskio Palevenes ir Paleveneles baznyciu varpai ir skambinimas jais 1991 m Palevenes teritorijos archeologiniai tyrimai Palevenes baznycios panoraminiu fotografiju katalogas