2025 m. duomenimis, Palestinos valstybę yra pripažinusios 158 iš 193, arba 81 %, Jungtinių Tautų valstybių narių. 2012 m. jai suteiktas stebėtojos statusas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Ribotą statusą daugiausia lemia tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos – nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, turinti veto teisę – nuolat ja naudojasi arba grasina pasinaudoti, siekdamos užkirsti kelią visateisei Palestinos narystei Jungtinėse Tautose.
Palestinos valstybę 1988 m. lapkričio 15 d. oficialiai paskelbė Palestinos išsivadavimo organizacija, pareikšdama suverenitetą tarptautiniu mastu pripažintose palestiniečių teritorijose – Vakarų Krante (įskaitant Rytų Jeruzalę) ir Gazos Ruože. Iki 1988 m. pabaigos Palestinos valstybę pripažino 78 šalys.
Siekdami išspręsti dešimtmečius trunkantį Izraelio ir palestiniečių konfliktą, 1993 ir 1995 m. Izraelis ir Palestinos išsivadavimo organizacija pasirašė Oslo susitarimus, kuriais įkurta Palestinos autonomija – savivaldi laikina valdžia Gazos Ruože ir dalyje (apie 40 %) Vakarų Kranto teritorijos. Nužudžius Izraelio premjerą Icchaką Rabiną ir į valdžią atėjus Benjaminui Netanjahu, Izraelio ir Palestinos autonomijos derybos įstrigo, todėl palestiniečiai ėmė siekti tarptautinio Palestinos pripažinimo be Izraelio sutikimo.
2011 m. Palestinos valstybė priimta į UNESCO; 2012 m., jai suteikus stebėtojos statusą JT Generalinėje Asamblėjoje, Palestinos autonomija ėmė oficialiai vartoti „Palestinos valstybės“ pavadinimą. 2014 m. gruodį Tarptautinis baudžiamasis teismas pripažino Palestiną „valstybe“, nepažeisdamas jokių būsimų teisinių sprendimų šiuo klausimu.
Keturiolika G20 narių (Argentina, Australija, Brazilija, Kanada, Kinija, Indija, Indonezija, Prancūzija, Meksika, Rusija, Saudo Arabija, Pietų Afrika, Turkija ir Jungtinė Karalystė, taip pat nuolat kviečiama Ispanija) yra pripažinusios Palestinos valstybingumą, penkios (Vokietija, Italija, Japonija, Pietų Korėja ir Jungtinės Amerikos Valstijos) – ne. Nors šios šalys iš esmės pritaria dviejų valstybių sprendimui, jos laikosi pozicijos, kad Palestinos valstybės pripažinimas priklauso nuo tiesioginių Izraelio ir Palestinos autonomijos derybų.
Istorija
Aplinkybės
1974 m. lapkričio 22 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją Nr. 3236, kuria pripažinta palestiniečių tautos teisė į apsisprendimą, nepriklausomybę ir suverenitetą Palestinoje. Rezoliucija taip pat pripažino Palestinos išsivadavimo organizaciją (PIO) vienintele teisėta palestiniečių tautos atstove ir suteikė jai stebėtojos statusą Jungtinėse Tautose. 1988 m. lapkričio 15 d. Alžyre Palestinos nacionalinė taryba priėmė Palestinos nepriklausomybės deklaraciją. 1988 m. gruodžio 15 d. JT Generalinė Asamblėja pripažino deklaraciją ir vietoje pavadinimo „Palestinos išsivadavimo organizacija“ ėmė vartoti „Palestina“, tačiau paskelbtoji valstybė vis dar neturi oficialaus statuso Jungtinių Tautų sistemoje.
Netrukus po nepriklausomybės paskelbimo Palestinos valstybę pripažino daugelis besivystančių Afrikos ir Azijos šalių, taip pat komunistinės ir neprisijungusiosios šalys. Tuo metu Jungtinės Amerikos Valstijos, remdamosi Užsienio pagalbos įstatymu (angl. Foreign Assistance Act) ir kitomis priemonėmis, siekė atgrasyti kitas valstybes ir tarptautines organizacijas nuo Palestinos pripažinimo. Nors daugeliu atvejų šios pastangos buvo sėkmingos,Arabų lyga ir Islamo konferencijos organizacija (OIC) nedelsdamos paskelbė pareiškimus, kuriais pripažino Palestiną, išreiškė paramą ir solidarumą bei priėmė ją į abi organizacijas.
1989 m. vasarį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje PIO atstovas pareiškė, kad naująją Palestinos valstybę pripažino 94 valstybės. Vėliau PIO siekė prisijungti prie kelių Jungtinių Tautų specializuotųjų agentūrų, tačiau šias pastangas apsunkino JAV grasinimai sustabdyti finansavimą bet kuriai organizacijai, priėmusiai Palestiną. 1989 m. balandį PIO pateikė paraišką dėl narystės Pasaulio sveikatos organizacijoje, tačiau ji nebuvo patenkinta, nes JAV pranešė organizacijai nutrauksiančios finansavimą, jei Palestina bus priimta. Gegužę grupė OIC narių UNESCO pateikė paraišką dėl Palestinos narystės ir išvardijo 91 valstybę, pripažinusią Palestinos valstybingumą.
1989 m. birželį PIO pateikė Šveicarijos vyriausybei raštus dėl prisijungimo prie 1949 m. Ženevos konvencijų. Tačiau Šveicarija, kaip konvencijų depozitaras, pareiškė, kad, kadangi Palestinos valstybingumo klausimas tarptautinėje bendruomenėje nėra išspręstas, ji negali nuspręsti, ar šis raštas laikytinas galiojančiu prisijungimo dokumentu.
1989 m. lapkritį Arabų lyga pasiūlė JT Generalinei Asamblėjai rezoliuciją, kuria PIO būtų oficialiai pripažinta nepriklausomos Palestinos valstybės vyriausybe. Tačiau rezoliucijos projektas buvo atsiimtas, kai JAV dar kartą pagrasino nutraukti finansavimą Jungtinėms Tautoms, jei balsavimas įvyks. Arabų šalys sutiko atsitraukti nuo rezoliucijos, bet pareikalavo, kad JAV įsipareigotų nebesiimti grasinimų finansinėmis sankcijomis Jungtinėms Tautoms.
2012 m. lapkričio 29 d. JT Generalinė Asamblėja suteikė Palestinai valstybės stebėtojos statusą. 2024 m. gegužės 10 d. Palestinos valstybė Jungtinėse Tautose įgijo papildomų teisių, pvz., teisę posėdžiauti kartu su valstybėmis narėmis, teikti pasiūlymus ir darbotvarkės klausimus, dalyvauti komitetuose, tačiau ne balsavimo teisę.
Izraelio pozicija
Nuo Šešių dienų karo iki Oslo susitarimų nė viena Izraelio vyriausybė nekėlė Palestinos valstybės klausimo. 1996–1999 m. kadencijos metu premjeras Benjaminas Netanjahu apkaltino dvi ankstesnes – Icchako Rabino ir Šimono Pereso – vyriausybes priartinus prie Palestinos valstybės „pavojaus“ ir pareiškė, kad jo pagrindinis tikslas – užtikrinti, jog Palestinos autonomija netaptų niekuo daugiau.
2003 m. birželį Arielis Šaronas tapo pirmuoju Izraelio ministru pirmininku, pareiškusiu, jog Palestinos valstybės sukūrimas yra įmanomas. Jis svarstė apie „galimybę įkurti Palestinos valstybę su laikinomis sienomis“ ir teigė, kad tokia valstybė turėtų būti „visiškai demilitarizuota, taptų palestiniečių diasporos namais, o palestiniečių pabėgėliai nebūtų įleidžiami į Izraelio teritoriją“.
Ehudo Olmerto vyriausybė pakartojo tą patį tikslą. 2009 m. sudarius naująją Netanjahu vyriausybę, ji vėl pareiškė, kad Palestinos valstybė kelia pavojų Izraeliui. Vis dėlto, po JAV prezidento Barako Obamos spaudimo, 2009 m. birželio 14 d. Netanjahu pirmą kartą parėmė demilitarizuotos ir teritoriškai sumažintos Palestinos valstybės idėją. Ši pozicija sulaukė kritikos dėl nepakankamo įsipareigojimo aiškiai nurodyti teritorijas, kurios ateityje turėtų būti perduotos Palestinos valstybei.
Izraelis atsisako pripažinti 1967 m. sienas (nustatytas 1949 m. paliaubų susitarimais), kurias Izraelio karo ekspertai laiko strategiškai neapginamomis. Jis taip pat prieštarauja palestiniečių kreipimuisi į JT Generalinę Asamblėją siekiant valstybingumo, teigdamas, kad tai pažeidžia Oslo susitarimus, kuriais abi šalys įsipareigojo nesiimti vienašališkų veiksmų.
Palestina ir Jungtinės Tautos
- 1974 m. spalio 14 d. JT Generalinė Asamblėja pripažino Palestinos išsivadavimo organizaciją (PIO) vienintele teisėta palestiniečių tautos atstove ir suteikė jai teisę dalyvauti Generalinės Asamblėjos plenariniuose posėdžiuose, kai svarstomi Palestinos klausimai.
- 1974 m. lapkričio 22 d. PIO suteiktas stebėtojos statusas, leidžiantis dalyvauti visose Asamblėjos sesijose ir kitose JT platformose.
- 1988 m. gruodžio 15 d. Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją Nr. 43/177, kuria pripažino Palestinos nepriklausomybės deklaraciją ir Jungtinių Tautų sistemoje pavadinimą „Palestinos išsivadavimo organizacija“ pakeitė į „Palestina“.
- 2011 m. rugsėjo 23 d. Palestinos prezidentas Machmudas Abasas pateikė paraišką dėl Palestinos narystės Jungtinėse Tautose.
- 2012 m. lapkričio 29 d. Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją Nr. 67/19, suteikdama Palestinai stebėtojos statusą.
- 2012 m. gruodžio 17 d. JT protokolo vadovas nusprendė, kad Sekretoriatas visuose oficialiuose Jungtinių Tautų dokumentuose turi vartoti konstitucinį pavadinimą „Palestinos Valstybė“.
- 2024 m. gegužės 10 d. Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją Nr. ES-10/23, pažyminčią, kad Palestina atitinka JT narystės reikalavimus, ir paprašė Saugumo Tarybos persvarstyti jos priėmimo klausimą. Rezoliucija taip pat suteikė Palestinai papildomų teisių Jungtinėse Tautose – teisę posėdžiauti kartu su valstybėmis narėmis, teikti pasiūlymus ir darbotvarkės klausimus bei dalyvauti komitetuose, tačiau ne balsavimo teisę.
Valstybingumą pripažinusios šalys
JT valstybės narės
Palestinos valstybę yra pripažinusios 158 iš 193 Jungtinių Tautų valstybių narių.
| Valstybė | Pripažinimo data | Diplomatiniai santykiai | Susijusios narystės |
|---|---|---|---|
| Alžyras | 1988 m. lapkričio 15 d. | Taip | Arabų lyga, Afrikos Sąjunga (AU), OIC |
| Bahreinas | 1988 m. lapkričio 15 d. | Taip | Arabų lyga, GCC, OIC |
| Indonezija | 1988 m. lapkričio 15 d. | Taip | ASEAN, BRICS, G20, OIC |
| Irakas | 1988 m. lapkričio 15 d. | Taip | Arabų lyga, OIC |
| Kuveitas | 1988 m. lapkričio 15 d. | Taip | Arabų lyga, GCC, OIC |
| Libija | 1988 m. lapkričio 15 d. | Taip | Arabų lyga, AU, OIC |
| Malaizija | 1988 m. lapkričio 15 d. | Taip | ASEAN, OIC |
| Mauritanija | 1988 m. lapkričio 15 d. | Taip | Arabų lyga, AU, OIC |
| Marokas | 1988 m. lapkričio 15 d. | Taip | Arabų lyga, AU, OIC |
| Somalis | 1988 m. lapkričio 15 d. | Taip | Arabų lyga, AU, OIC |
| Tunisas | 1988 m. lapkričio 15 d. | Taip | Arabų lyga, AU, OIC |
| Turkija | 1988 m. lapkričio 15 d. | Taip | G20, NATO, OIC, OTS |
| Jemenas | 1988 m. lapkričio 15 d. | Taip | Arabų lyga, OIC |
| Afganistanas | 1988 m. lapkričio 16 d. | Taip | OIC, SAARC |
| Bangladešas | 1988 m. lapkričio 16 d. | Taip | OIC, SAARC |
| Kuba | 1988 m. lapkričio 16 d. | Taip | — |
| Jordanija | 1988 m. lapkričio 16 d. | Taip | Arabų lyga, OIC |
| Madagaskaras | 1988 m. lapkričio 16 d. | Ne | AU |
| Nikaragva | 1988 m. lapkričio 16 d. | Taip | — |
| Pakistanas | 1988 m. lapkričio 16 d. | Taip | OIC, SAARC |
| Kataras | 1988 m. lapkričio 16 d. | Taip | Arabų lyga, GCC, OIC |
| Saudo Arabija | 1988 m. lapkričio 16 d. | Taip | Arabų lyga, G20, GCC, OIC |
| JAE | 1988 m. lapkričio 16 d. | Taip | Arabų lyga, BRICS, GCC, OIC |
| Serbija | 1988 m. lapkričio 16 d. | Taip | — |
| Zambija | 1988 m. lapkričio 16 d. | Taip | AU |
| Albanija | 1988 m. lapkričio 17 d. | Taip | NATO, OIC |
| Brunėjus | 1988 m. lapkričio 17 d. | Taip | ASEAN, OIC |
| Džibutis | 1988 m. lapkričio 17 d. | Taip | Arabų lyga, AU, OIC |
| Mauricijus | 1988 m. lapkričio 17 d. | Taip | AU |
| Sudanas | 1988 m. lapkričio 17 d. | Taip | Arabų lyga, AU, OIC |
| Kipras | 1988 m. lapkričio 18 d. | Taip | ES |
| Čekija | 1988 m. lapkričio 18 d. | Taip | ES, NATO |
| Slovakija | 1988 m. lapkričio 18 d. | Taip | ES, NATO |
| Egiptas | 1988 m. lapkričio 18 d. | Taip | Arabų lyga, AU, BRICS, OIC |
| Gambija | 1988 m. lapkričio 18 d. | Taip | AU, OIC |
| Indija | 1988 m. lapkričio 18 d. | Taip | BRICS, G20, SAARC |
| Nigerija | 1988 m. lapkričio 18 d. | Taip | AU, OIC |
| Seišeliai | 1988 m. lapkričio 18 d. | Taip | AU |
| Šri Lanka | 1988 m. lapkričio 18 d. | Taip | SAARC |
| Namibija | 1988 m. lapkričio 19 d. | Taip | AU |
| Rusija | 1988 m. lapkričio 19 d. | Taip | BRICS, KSSO, G20, JTST (nuolatinė) |
| Baltarusija | 1988 m. lapkričio 19 d. | Taip | KSSO |
| Ukraina | 1988 m. lapkričio 19 d. | Taip | — |
| Vietnamas | 1988 m. lapkričio 19 d. | Taip | ASEAN |
| Kinija | 1988 m. lapkričio 20 d. | Taip | BRICS, G20, JTST (nuolatinė) |
| Burkina Fasas | 1988 m. lapkričio 21 d. | Taip | AU, OIC |
| Komorai | 1988 m. lapkričio 21 d. | Taip | Arabų lyga, AU, OIC |
| Gvinėja | 1988 m. lapkričio 21 d. | Taip | AU, OIC |
| Bisau Gvinėja | 1988 m. lapkričio 21 d. | Taip | AU, OIC |
| Kambodža | 1988 m. lapkričio 21 d. | Taip | ASEAN |
| Malis | 1988 m. lapkričio 21 d. | Taip | AU, OIC |
| Mongolija | 1988 m. lapkričio 22 d. | Taip | — |
| Senegalas | 1988 m. lapkričio 22 d. | Taip | AU, OIC |
| Vengrija | 1988 m. lapkričio 23 d. | Taip | ES, NATO |
| Žaliasis Kyšulys | 1988 m. lapkričio 24 d. | Taip | AU |
| Šiaurės Korėja | 1988 m. lapkričio 24 d. | Taip | — |
| Nigeris | 1988 m. lapkričio 24 d. | Taip | AU, OIC |
| Rumunija | 1988 m. lapkričio 24 d. | Taip | ES, NATO |
| Tanzanija | 1988 m. lapkričio 24 d. | Taip | AU |
| Bulgarija | 1988 m. lapkričio 25 d. | Taip | ES, NATO |
| Maldyvai | 1988 m. lapkričio 28 d. | Taip | OIC, SAARC |
| Gana | 1988 m. lapkričio 29 d. | Taip | AU |
| Togas | 1988 m. lapkričio 29 d. | Taip | AU, OIC |
| Zimbabvė | 1988 m. lapkričio 29 d. | Taip | AU |
| Čadas | 1988 m. gruodžio 1 d. | Taip | AU, OIC |
| Laosas | 1988 m. gruodžio 2 d. | Taip | ASEAN |
| Siera Leonė | 1988 m. gruodžio 3 d. | Taip | AU, OIC |
| Uganda | 1988 m. gruodžio 3 d. | Taip | AU, OIC |
| Kongo Respublika | 1988 m. gruodžio 5 d. | Taip | AU |
| Angola | 1988 m. gruodžio 6 d. | Taip | AU |
| Mozambikas | 1988 m. gruodžio 8 d. | Taip | AU, OIC |
| San Tomė ir Prinsipė | 1988 m. gruodžio 10 d. | Ne | AU |
| Gabonas | 1988 m. gruodžio 12 d. | Taip | AU, OIC |
| Omanas | 1988 m. gruodžio 13 d. | Taip | Arabų lyga, GCC, OIC |
| Lenkija | 1988 m. gruodžio 14 d. | Taip | ES, NATO |
| Kongo DR | 1988 m. gruodžio 18 d. | Ne | AU |
| Botsvana | 1988 m. gruodžio 19 d. | Taip | AU |
| Nepalas | 1988 m. gruodžio 19 d. | Ne | SAARC |
| Burundis | 1988 m. gruodžio 22 d. | Ne | AU |
| Centrinės Afrikos Respublika | 1988 m. gruodžio 23 d. | Ne | AU |
| Butanas | 1988 m. gruodžio 25 d. | Ne | SAARC |
| Ruanda | 1989 m. sausio 2 d. | Ne | AU |
| Etiopija | 1989 m. vasario 4 d. | Taip | AU, BRICS |
| Iranas | 1989 m. vasario 4 d. | Taip | BRICS, OIC |
| Beninas | 1989 m. gegužės 12 d. | Taip | AU, OIC |
| Kenija | 1989 m. gegužės 12 d. | Taip | AU |
| Pusiaujo Gvinėja | 1989 m. gegužė | Taip | AU |
| Vanuatu | 1989 m. rugpjūčio 21 d. | Taip | MSG, PIF |
| Filipinai | 1989 m. rugsėjo 4 d. | Taip | ASEAN |
| Esvatinis | 1991 m. liepos 1 d. | Taip | AU |
| Kazachstanas | 1992 m. balandžio 6 d. | Taip | KSSO, OIC, OTS |
| Azerbaidžanas | 1992 m. balandžio 15 d. | Taip | OIC, OTS |
| Turkmėnija | 1992 m. balandžio 17 d. | Taip | OIC |
| Sakartvelas | 1992 m. balandžio 25 d. | Taip | — |
| Bosnija ir Hercegovina | 1992 m. gegužės 27 d. | Taip | — |
| Tadžikija | 1994 m. balandžio 2 d. | Taip | KSSO, OIC |
| Uzbekija | 1994 m. rugsėjo 25 d. | Taip | OIC, OTS |
| Papua Naujoji Gvinėja | 1994 m. spalio 4 d. | Taip | MSG, PIF |
| Pietų Afrika | 1995 m. vasario 15 d. | Taip | AU, BRICS, G20 |
| Kirgizija | 1995 m. lapkritis | Taip | KSSO, OIC, OTS |
| Malavis | 1998 m. spalio 23 d. | Taip | AU |
| Rytų Timoras | 2004 m. kovo 1 d. | Taip | — |
| Paragvajus | 2005 m. kovo 25 d. | Taip | Mercosur, OAS |
| Juodkalnija | 2006 m. liepos 24 d. | Taip | NATO |
| Kosta Rika | 2008 m. vasario 5 d. | Taip | OAS |
| Libanas | 2008 m. lapkričio 30 d. | Taip | Arabų lyga, OIC |
| Dramblio Kaulo Krantas | 2008 m. gruodžio 1 d. | Taip | AU, OIC |
| Venesuela | 2009 m. balandžio 27 d. | Taip | — |
| Dominikos Respublika | 2009 m. liepos 15 d. | Taip | OAS |
| Brazilija | 2010 m. gruodžio 1 d. | Taip | BRICS, G20, Mercosur, OAS |
| Argentina | 2010 m. gruodžio 6 d. | Taip | G20, Mercosur, OAS |
| Bolivija | 2010 m. gruodžio 17 d. | Taip | OAS |
| Ekvadoras | 2010 m. gruodžio 24 d. | Taip | OAS |
| Čilė | 2011 m. sausio 7 d. | Taip | OAS |
| Gajana | 2011 m. sausio 13 d. | Taip | CARICOM, OAS, OIC |
| Peru | 2011 m. sausio 24 d. | Taip | OAS |
| Surinamas | 2011 m. sausio 26 d. | Ne | CARICOM, OAS, OIC |
| Urugvajus | 2011 m. kovo 15 d. | Taip | Mercosur, OAS |
| Lesotas | 2011 m. gegužės 3 d. | Taip | AU |
| Pietų Sudanas | 2011 m. liepos 14 d. | Taip | AU |
| Sirija | 2011 m. liepos 18 d. | Taip | Arabų lyga, OIC |
| Liberija | 2011 m. liepos 19 d. | Ne | AU |
| Salvadoras | 2011 m. rugpjūčio 25 d. | Taip | OAS |
| Hondūras | 2011 m. rugpjūčio 26 d. | Taip | OAS |
| Sent Vinsentas ir Grenadinai | 2011 m. rugpjūčio 29 d. | Taip | CARICOM, OAS |
| Belizas | 2011 m. rugsėjo 9 d. | Taip | CARICOM, OAS |
| Dominika | 2011 m. rugsėjo 19 d. | Taip | CARICOM, OAS |
| Antigva ir Barbuda | 2011 m. rugsėjo 22 d. | Taip | CARICOM, OAS |
| Grenada | 2011 m. rugsėjo 25 d. | Taip | CARICOM, OAS |
| Islandija | 2011 m. gruodžio 15 d. | Taip | ELPA, NATO |
| Tailandas | 2012 m. sausio 18 d. | Taip | ASEAN |
| Gvatemala | 2013 m. balandžio 9 d. | Ne | OAS |
| Haitis | 2013 m. rugsėjo 27 d. | Taip | CARICOM, OAS |
| Švedija | 2014 m. spalio 30 d. | Taip | ES, NATO |
| Sent Lusija | 2015 m. rugsėjo 14 d. | Taip | CARICOM, OAS |
| Kolumbija | 2018 m. rugpjūčio 3 d. | Taip | OAS |
| Sent Kitsas ir Nevis | 2019 m. liepos 29 d. | Taip | CARICOM, OAS |
| Barbadosas | 2024 m. balandžio 19 d. | Taip | CARICOM, OAS |
| Jamaika | 2024 m. balandžio 22 d. | Ne | CARICOM, OAS |
| Trinidadas ir Tobagas | 2024 m. gegužės 2 d. | Taip | CARICOM, OAS |
| Bahamos | 2024 m. gegužės 7 d. | Ne | CARICOM, OAS |
| Airija | 2024 m. gegužės 28 d. | Taip | ES |
| Norvegija | 2024 m. gegužės 28 d. | Taip | ELPA, NATO |
| Ispanija | 2024 m. gegužės 28 d. | Taip | ES, NATO |
| Slovėnija | 2024 m. birželio 4 d. | Taip | ES, NATO |
| Armėnija | 2024 m. birželio 21 d. | Taip | KSSO |
| Meksika | 2025 m. vasario 5 d. | Taip | G20, OAS |
| Kanada | 2025 m. rugsėjo 21 d. | Ne | G7, G20, NATO, OAS |
| Australija | 2025 m. rugsėjo 21 d. | Ne | G20, PIF |
| Jungtinė Karalystė | 2025 m. rugsėjo 21 d. | Ne | G7, G20, NATO, JTST (nuolatinė) |
| Portugalija | 2025 m. rugsėjo 21 d. | Ne | ES, NATO |
| Prancūzija | 2025 m. rugsėjo 22 d. | Ne | ES, G7, G20, NATO, JTST (nuolatinė) |
| Monakas | 2025 m. rugsėjo 22 d. | Ne | — |
| Liuksemburgas | 2025 m. rugsėjo 22 d. | Ne | ES, NATO |
| Malta | 2025 m. rugsėjo 22 d. | Ne | ES |
| Andora | 2025 m. rugsėjo 22 d. | Ne | — |
| Belgija | 2025 m. rugsėjo 22 d. | Ne | ES, NATO |
| San Marinas | 2025 m. rugsėjo 23 d. | Ne | — |
Ne JT narės
| Valstybė | Pripažinimo data | Diplomatiniai santykiai | Susijusios narystės |
|---|---|---|---|
| Sacharos Arabų Demokratinė Respublika | 1988 m. lapkričio 15 d. | Ne | AU |
| Vatikanas | 2013 m. vasaris | Taip | — |
Valstybingumo nepripažįstančios šalys
JT valstybės narės
| Ne JT narės
|
Pastabos
- Indonezija ir Saudo Arabija pripažįsta Palestiną, bet ne Izraelį.
- 20-oji G20 narė – Europos Sąjunga – nepalaiko savarankiškų diplomatinių santykių.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Palestinos tarptautinis pripažinimas, Kas yra Palestinos tarptautinis pripažinimas? Ką reiškia Palestinos tarptautinis pripažinimas?