Palestinos tarptautinis pripažinimas

2025 m. duomenimis, Palestinos valstybę yra pripažinusios 158 iš 193, arba 81 %, Jungtinių Tautų valstybių narių. 2012 m. jai suteiktas stebėtojos statusas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Ribotą statusą daugiausia lemia tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos – nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, turinti veto teisę – nuolat ja naudojasi arba grasina pasinaudoti, siekdamos užkirsti kelią visateisei Palestinos narystei Jungtinėse Tautose.

Palestinos valstybę 1988 m. lapkričio 15 d. oficialiai paskelbė Palestinos išsivadavimo organizacija, pareikšdama suverenitetą tarptautiniu mastu pripažintose palestiniečių teritorijoseVakarų Krante (įskaitant Rytų Jeruzalę) ir Gazos Ruože. Iki 1988 m. pabaigos Palestinos valstybę pripažino 78 šalys.

Siekdami išspręsti dešimtmečius trunkantį Izraelio ir palestiniečių konfliktą, 1993 ir 1995 m. Izraelis ir Palestinos išsivadavimo organizacija pasirašė Oslo susitarimus, kuriais įkurta Palestinos autonomija – savivaldi laikina valdžia Gazos Ruože ir dalyje (apie 40 %) Vakarų Kranto teritorijos. Nužudžius Izraelio premjerą Icchaką Rabiną ir į valdžią atėjus Benjaminui Netanjahu, Izraelio ir Palestinos autonomijos derybos įstrigo, todėl palestiniečiai ėmė siekti tarptautinio Palestinos pripažinimo be Izraelio sutikimo.

2011 m. Palestinos valstybė priimta į UNESCO; 2012 m., jai suteikus stebėtojos statusą JT Generalinėje Asamblėjoje, Palestinos autonomija ėmė oficialiai vartoti „Palestinos valstybės“ pavadinimą. 2014 m. gruodį Tarptautinis baudžiamasis teismas pripažino Palestiną „valstybe“, nepažeisdamas jokių būsimų teisinių sprendimų šiuo klausimu.

Keturiolika G20 narių (Argentina, Australija, Brazilija, Kanada, Kinija, Indija, Indonezija, Prancūzija, Meksika, Rusija, Saudo Arabija, Pietų Afrika, Turkija ir Jungtinė Karalystė, taip pat nuolat kviečiama Ispanija) yra pripažinusios Palestinos valstybingumą, penkios (Vokietija, Italija, Japonija, Pietų Korėja ir Jungtinės Amerikos Valstijos) – ne. Nors šios šalys iš esmės pritaria dviejų valstybių sprendimui, jos laikosi pozicijos, kad Palestinos valstybės pripažinimas priklauso nuo tiesioginių Izraelio ir Palestinos autonomijos derybų.

Istorija

Aplinkybės

1974 m. lapkričio 22 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją Nr. 3236, kuria pripažinta palestiniečių tautos teisė į apsisprendimą, nepriklausomybę ir suverenitetą Palestinoje. Rezoliucija taip pat pripažino Palestinos išsivadavimo organizaciją (PIO) vienintele teisėta palestiniečių tautos atstove ir suteikė jai stebėtojos statusą Jungtinėse Tautose. 1988 m. lapkričio 15 d. Alžyre Palestinos nacionalinė taryba priėmė Palestinos nepriklausomybės deklaraciją. 1988 m. gruodžio 15 d. JT Generalinė Asamblėja pripažino deklaraciją ir vietoje pavadinimo „Palestinos išsivadavimo organizacija“ ėmė vartoti „Palestina“, tačiau paskelbtoji valstybė vis dar neturi oficialaus statuso Jungtinių Tautų sistemoje.

Netrukus po nepriklausomybės paskelbimo Palestinos valstybę pripažino daugelis besivystančių Afrikos ir Azijos šalių, taip pat komunistinės ir neprisijungusiosios šalys. Tuo metu Jungtinės Amerikos Valstijos, remdamosi Užsienio pagalbos įstatymu (angl. Foreign Assistance Act) ir kitomis priemonėmis, siekė atgrasyti kitas valstybes ir tarptautines organizacijas nuo Palestinos pripažinimo. Nors daugeliu atvejų šios pastangos buvo sėkmingos,Arabų lyga ir Islamo konferencijos organizacija (OIC) nedelsdamos paskelbė pareiškimus, kuriais pripažino Palestiną, išreiškė paramą ir solidarumą bei priėmė ją į abi organizacijas.

1989 m. vasarį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje PIO atstovas pareiškė, kad naująją Palestinos valstybę pripažino 94 valstybės. Vėliau PIO siekė prisijungti prie kelių Jungtinių Tautų specializuotųjų agentūrų, tačiau šias pastangas apsunkino JAV grasinimai sustabdyti finansavimą bet kuriai organizacijai, priėmusiai Palestiną. 1989 m. balandį PIO pateikė paraišką dėl narystės Pasaulio sveikatos organizacijoje, tačiau ji nebuvo patenkinta, nes JAV pranešė organizacijai nutrauksiančios finansavimą, jei Palestina bus priimta. Gegužę grupė OIC narių UNESCO pateikė paraišką dėl Palestinos narystės ir išvardijo 91 valstybę, pripažinusią Palestinos valstybingumą.

1989 m. birželį PIO pateikė Šveicarijos vyriausybei raštus dėl prisijungimo prie 1949 m. Ženevos konvencijų. Tačiau Šveicarija, kaip konvencijų depozitaras, pareiškė, kad, kadangi Palestinos valstybingumo klausimas tarptautinėje bendruomenėje nėra išspręstas, ji negali nuspręsti, ar šis raštas laikytinas galiojančiu prisijungimo dokumentu.

1989 m. lapkritį Arabų lyga pasiūlė JT Generalinei Asamblėjai rezoliuciją, kuria PIO būtų oficialiai pripažinta nepriklausomos Palestinos valstybės vyriausybe. Tačiau rezoliucijos projektas buvo atsiimtas, kai JAV dar kartą pagrasino nutraukti finansavimą Jungtinėms Tautoms, jei balsavimas įvyks. Arabų šalys sutiko atsitraukti nuo rezoliucijos, bet pareikalavo, kad JAV įsipareigotų nebesiimti grasinimų finansinėmis sankcijomis Jungtinėms Tautoms.

2012 m. lapkričio 29 d. JT Generalinė Asamblėja suteikė Palestinai valstybės stebėtojos statusą. 2024 m. gegužės 10 d. Palestinos valstybė Jungtinėse Tautose įgijo papildomų teisių, pvz., teisę posėdžiauti kartu su valstybėmis narėmis, teikti pasiūlymus ir darbotvarkės klausimus, dalyvauti komitetuose, tačiau ne balsavimo teisę.

Izraelio pozicija

Nuo Šešių dienų karo iki Oslo susitarimų nė viena Izraelio vyriausybė nekėlė Palestinos valstybės klausimo. 1996–1999 m. kadencijos metu premjeras Benjaminas Netanjahu apkaltino dvi ankstesnes – Icchako Rabino ir Šimono Pereso – vyriausybes priartinus prie Palestinos valstybės „pavojaus“ ir pareiškė, kad jo pagrindinis tikslas – užtikrinti, jog Palestinos autonomija netaptų niekuo daugiau.

2003 m. birželį Arielis Šaronas tapo pirmuoju Izraelio ministru pirmininku, pareiškusiu, jog Palestinos valstybės sukūrimas yra įmanomas. Jis svarstė apie „galimybę įkurti Palestinos valstybę su laikinomis sienomis“ ir teigė, kad tokia valstybė turėtų būti „visiškai demilitarizuota, taptų palestiniečių diasporos namais, o palestiniečių pabėgėliai nebūtų įleidžiami į Izraelio teritoriją“.

Ehudo Olmerto vyriausybė pakartojo tą patį tikslą. 2009 m. sudarius naująją Netanjahu vyriausybę, ji vėl pareiškė, kad Palestinos valstybė kelia pavojų Izraeliui. Vis dėlto, po JAV prezidento Barako Obamos spaudimo, 2009 m. birželio 14 d. Netanjahu pirmą kartą parėmė demilitarizuotos ir teritoriškai sumažintos Palestinos valstybės idėją. Ši pozicija sulaukė kritikos dėl nepakankamo įsipareigojimo aiškiai nurodyti teritorijas, kurios ateityje turėtų būti perduotos Palestinos valstybei.

Izraelis atsisako pripažinti 1967 m. sienas (nustatytas 1949 m. paliaubų susitarimais), kurias Izraelio karo ekspertai laiko strategiškai neapginamomis. Jis taip pat prieštarauja palestiniečių kreipimuisi į JT Generalinę Asamblėją siekiant valstybingumo, teigdamas, kad tai pažeidžia Oslo susitarimus, kuriais abi šalys įsipareigojo nesiimti vienašališkų veiksmų.

Palestina ir Jungtinės Tautos

  • 1974 m. spalio 14 d. JT Generalinė Asamblėja pripažino Palestinos išsivadavimo organizaciją (PIO) vienintele teisėta palestiniečių tautos atstove ir suteikė jai teisę dalyvauti Generalinės Asamblėjos plenariniuose posėdžiuose, kai svarstomi Palestinos klausimai.
  • 1974 m. lapkričio 22 d. PIO suteiktas stebėtojos statusas, leidžiantis dalyvauti visose Asamblėjos sesijose ir kitose JT platformose.
  • 1988 m. gruodžio 15 d. Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją Nr. 43/177, kuria pripažino Palestinos nepriklausomybės deklaraciją ir Jungtinių Tautų sistemoje pavadinimą „Palestinos išsivadavimo organizacija“ pakeitė į „Palestina“.
  • 2011 m. rugsėjo 23 d. Palestinos prezidentas Machmudas Abasas pateikė paraišką dėl Palestinos narystės Jungtinėse Tautose.
  • 2012 m. lapkričio 29 d. Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją Nr. 67/19, suteikdama Palestinai stebėtojos statusą.
  • 2012 m. gruodžio 17 d. JT protokolo vadovas nusprendė, kad Sekretoriatas visuose oficialiuose Jungtinių Tautų dokumentuose turi vartoti konstitucinį pavadinimą „Palestinos Valstybė“.
  • 2024 m. gegužės 10 d. Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją Nr. ES-10/23, pažyminčią, kad Palestina atitinka JT narystės reikalavimus, ir paprašė Saugumo Tarybos persvarstyti jos priėmimo klausimą. Rezoliucija taip pat suteikė Palestinai papildomų teisių Jungtinėse Tautose – teisę posėdžiauti kartu su valstybėmis narėmis, teikti pasiūlymus ir darbotvarkės klausimus bei dalyvauti komitetuose, tačiau ne balsavimo teisę.

Valstybingumą pripažinusios šalys

JT valstybės narės

Palestinos valstybę yra pripažinusios 158 iš 193 Jungtinių Tautų valstybių narių.

Ne JT narės

Valstybė Pripažinimo data Diplomatiniai santykiai Susijusios narystės
 Sacharos Arabų Demokratinė Respublika 1988 m. lapkričio 15 d. Ne AU
 Vatikanas 2013 m. vasaris Taip

Valstybingumo nepripažįstančios šalys

JT valstybės narės

Ne JT narės

Pastabos

  1. Indonezija ir Saudo Arabija pripažįsta Palestiną, bet ne Izraelį.
  2. 20-oji G20 narė – Europos Sąjunga – nepalaiko savarankiškų diplomatinių santykių.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Palestinos tarptautinis pripažinimas, Kas yra Palestinos tarptautinis pripažinimas? Ką reiškia Palestinos tarptautinis pripažinimas?