Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Palénkės Sokòluvas lenk Sokołów Podlaski miestas Lenkijos rytuose Palenkės Sokoluvo apskrityje Mazovijos vaivadijoje Mie
Palenkės Sokoluvas
Palénkės Sokòluvas (lenk. Sokołów Podlaski) – miestas Lenkijos rytuose, Palenkės Sokoluvo apskrityje, Mazovijos vaivadijoje. Mieste įsikūręs Palenkės Sokoluvo dekanatas. Mieste yra Palenkės Sokoluvo geležinkelio stotis.
| Palenkės Sokoluvas lenk. Sokołów Podlaski | |
|---|---|
| Švč. Marijos Nekaltosios Širdies katedra | |
Palenkės Sokoluvas | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė | Lenkija |
| Vaivadija | Mazovijos vaivadija |
| Apskritis | Palenkės Sokoluvo apskritis |
| Gyventojų | 18 481 |
| Plotas | 17,51 km² |
| Tankumas | 1 055 žm./km² |
| Pašto kodas | PL 08-300 |
| Tinklalapis | www.sokolowpodl.pl/ |
| Vikiteka | Palenkės Sokoluvas |
Istorija
Nuo V a. pr. m. e. iki V-VI a. dabartinio miesto teritorijoje gyveno jotvingių gentis. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.1424 m. Ldk Vytautas Didysis suteikė gyvenvietei miesto teises, Palenkės Sokoluvo herbą bei įkurta Palenkės Sokoluvo Švč. Marijos Nekaltosios Širdies parapija. 1508 m. miesto valdytoju tapo Stanislovas Kiška. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose.
Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Austrijos karalystės Vakarų Galicijos Sedlcų cirkului. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Palenkės vaivadijai, 1837–1844 m. Palenkės gubernijai, nuo 1844 m. iki 1866 m. Liublino gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Sedlcų gubernijai. 1802 m. pastatyta medinė Šv. Roko koplyčia. 1831 m. balandžio 21 d. įvyko Palenkės Sokoluvo mūšis. 1845 m. pastatyta Palenkės Sokoluvo sinagoga. XIX a. įkurtos Palenkės Sokoluvo senosios žydų kapinės, o vėliau įkurtos Palenkės Sokoluvo naujosios žydų kapinės. 1857 m. pastatyti mūriniai rūmai pagal Henriko Markonio projektą. XIX a. pabaigoje pastatyta Palenkės Sokoluvo Magistrackos gatvės sinagoga. 1887 m. per miestą nutiesta geležinkelio linija. Miestas buvo Sedlcių gubernijos Sokoluvo apskrities centras.
Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Varšuvos generalgubernijai. 1919–1939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Varšuvos vaivadijai. 1939–1945 m. priklausė Trečiojo reicho Generalgubernijai. Per II pasaulinį karą, 1941 m. mieste buvo įkurtas žydų getas. 1944 m. rugpjūčio 8 d. į miestą įžengė Raudonoji armija. Per karą buvo sugriauta apie 30 % gyvenamųjų pastatų. 1945–1975 m. priklausė Varšuvos vaivadijai. 1948–1951 m. pastatyta Palenkės Sokoluvo Švč. Marijos Nekaltosios Širdies konkatedra. 1975–1999 m. priklausė Sedlcų vaivadijai. 1978 m. įkurta Palenkės Sokoluvo Šv. Jono Bosko parapija. 1993 m. įkurta Palenkės Sokoluvo Dievo Gailestingumo parapija.
Geografija
Miestas įsikūręs Sedlcų aukštumoje, Pietinės Palenkės istoriniame regione, apie 99 km į šiaurės rytus nuo Varšuvos. Per miestą teka Cetynios upė. Pagal 2002 m. duomenis miesto plotas 17,5 km², iš kurių 66 % neužstatyti plotai, o 34 % pastatai ir vandens telkiniai. Miestas sudaro 1,55 % visos apskrities ploto. Miestas ribojasi su Palenkės Sokoluvo valsčiumi.
Gyventojai
| Aprašas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 19 338 | 100 % | 10089 | 52,3 % | 9249 | 47,7 % |
| Gyventojų tankis (gyv./km²) | 1105 | 576,5 | 528,5 | |||
Tautinė sudėtis
| 1921 m. gyveno 8 055 žmonės:
| 1897 m. gyveno 7 265 žmonės:
|
Tarptautinis bendradarbiavimas
- Ukraina, Dubnas
- Latvija, Jėkabpilis
- Rusija,
Galerija
- Švč. Marijos Nekaltosios Širdies katedra
- Švč. Marijos Nekaltosios Širdies katedra
- Šv. Jono Bosko bažnyčia
- Dievo Gailestingumo sanktuariumas
- 1857 m. pastatyti rūmai
- 1802 m. pastatyta Šv. Roko koplyčia
- Kultūros namai
- Teismo rūmai
- Miesto centras
- Paštas
- Savivaldybė
- Paminklas Stanislavui Bžuskui
Šaltiniai
- Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:East_europe_5-6cc.png
- http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 Archyvuota kopija 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
- Sokołów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 30 psl. (lenk.)
- 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)
- 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Palenkės Sokoluvas, Kas yra Palenkės Sokoluvas? Ką reiškia Palenkės Sokoluvas?
Palenkes Sokoluvas lenk Sokolow Podlaski miestas Lenkijos rytuose Palenkes Sokoluvo apskrityje Mazovijos vaivadijoje Mieste įsikures Palenkes Sokoluvo dekanatas Mieste yra Palenkes Sokoluvo gelezinkelio stotis Palenkes Sokoluvas lenk Sokolow Podlaski Svc Marijos Nekaltosios Sirdies katedraPalenkes Sokoluvas52 24 24 s pl 22 14 47 r ilg 52 40667 s pl 22 24639 r ilg 52 40667 22 24639 Palenkes Sokoluvas Laiko juosta UTC 1 vasaros UTC 2 Valstybe LenkijaVaivadija Mazovijos vaivadijaApskritis Palenkes Sokoluvo apskritisGyventoju 2010 18 481Plotas 17 51 km Tankumas 2010 1 055 zm km Pasto kodas PL 08 300Tinklalapis www sokolowpodl pl Vikiteka Palenkes SokoluvasIstorijaNuo V a pr m e iki V VI a dabartinio miesto teritorijoje gyveno jotvingiu gentis Nuo XIII a XIV a iki 1513 m priklause Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Traku vaivadijai nuo 1513 m iki 1569 m Liublino unijos Palenkes vaivadijai 1424 m Ldk Vytautas Didysis suteike gyvenvietei miesto teises Palenkes Sokoluvo herba bei įkurta Palenkes Sokoluvo Svc Marijos Nekaltosios Sirdies parapija 1508 m miesto valdytoju tapo Stanislovas Kiska Nuo 1569 m iki 1795 m buvo Abieju Tautu Respublikos Mazosios Lenkijos provincijos Palenkes vaivadijos valdose Nuo 1795 m iki 1807 m priklause Austrijos karalystes Vakaru Galicijos Sedlcu cirkului Nuo 1807 m iki 1815 m priklause Varsuvos kunigaikstystes Sedlcu departamentui Nuo 1816 m iki 1837 m priklause Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystes Palenkes vaivadijai 1837 1844 m Palenkes gubernijai nuo 1844 m iki 1866 m Liublino gubernijai nuo 1867 m iki 1914 m Sedlcu gubernijai 1802 m pastatyta medine Sv Roko koplycia 1831 m balandzio 21 d įvyko Palenkes Sokoluvo musis 1845 m pastatyta Palenkes Sokoluvo sinagoga XIX a įkurtos Palenkes Sokoluvo senosios zydu kapines o veliau įkurtos Palenkes Sokoluvo naujosios zydu kapines 1857 m pastatyti muriniai rumai pagal Henriko Markonio projekta XIX a pabaigoje pastatyta Palenkes Sokoluvo Magistrackos gatves sinagoga 1887 m per miesta nutiesta gelezinkelio linija Miestas buvo Sedlciu gubernijos Sokoluvo apskrities centras Nuo 1914 m iki 1919 m priklause Vokietijos imperijos Varsuvos generalgubernijai 1919 1939 m priklause II Lenkijos Respublikos Varsuvos vaivadijai 1939 1945 m priklause Treciojo reicho Generalgubernijai Per II pasaulinį kara 1941 m mieste buvo įkurtas zydu getas 1944 m rugpjucio 8 d į miesta įzenge Raudonoji armija Per kara buvo sugriauta apie 30 gyvenamuju pastatu 1945 1975 m priklause Varsuvos vaivadijai 1948 1951 m pastatyta Palenkes Sokoluvo Svc Marijos Nekaltosios Sirdies konkatedra 1975 1999 m priklause Sedlcu vaivadijai 1978 m įkurta Palenkes Sokoluvo Sv Jono Bosko parapija 1993 m įkurta Palenkes Sokoluvo Dievo Gailestingumo parapija GeografijaMiestas įsikures Sedlcu aukstumoje Pietines Palenkes istoriniame regione apie 99 km į siaures rytus nuo Varsuvos Per miesta teka Cetynios upe Pagal 2002 m duomenis miesto plotas 17 5 km is kuriu 66 neuzstatyti plotai o 34 pastatai ir vandens telkiniai Miestas sudaro 1 55 visos apskrities ploto Miestas ribojasi su Palenkes Sokoluvo valsciumi GyventojaiAprasas Bendrai Moterys VyraiGyventojai 19 338 100 10089 52 3 9249 47 7 Gyventoju tankis gyv km 1105 576 5 528 5Tautine sudetis1921 m gyveno 8 055 zmones Zydai 50 1 4 033 Lenkai 49 9 4 016 Kiti 0 07 6 1897 m gyveno 7 265 zmones Zydai 58 4 4 249 Lenkai 38 8 2 821 Rusai 2 3 168 Kiti 0 4 27 Tarptautinis bendradarbiavimas Ukraina Dubnas Latvija Jekabpilis Rusija GalerijaSvc Marijos Nekaltosios Sirdies katedra Svc Marijos Nekaltosios Sirdies katedra Sv Jono Bosko baznycia Dievo Gailestingumo sanktuariumas 1857 m pastatyti rumai 1802 m pastatyta Sv Roko koplycia Kulturos namai Teismo rumai Miesto centras Pastas Savivaldybe Paminklas Stanislavui BzuskuiSaltiniaiPasaulio vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 2014 VLKK versija http lt wikipedia org wiki Vaizdas East europe 5 6cc png http mkp emokykla lt gimtoji images php IId 268 Archyvuota kopija 2023 03 24 is Wayback Machine projekto http forum istorija net photos show album asp albumid 35 amp photoid 360 Archyvuota kopija 2014 12 30 is Wayback Machine projekto Sokolow Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T XI Sochaczew Szlubowska Wola Warszawa 1890 30 psl lenk 1921 m surasymo duomenys lenk 1897 m surasymo duomenys rus