Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pajūrio Šarantas pranc La Charente Maritime Prancūzijos departamentas šalies vakaruose Naujosios Akvitanijos regione pav
Pajūrio Šarantas
Pajūrio Šarantas (pranc. La Charente-Maritime) – Prancūzijos departamentas šalies vakaruose, Naujosios Akvitanijos regione, pavadintas pagal to paties pavadinimo upę. Administracinis centras – La Rošelis.
| Pajūrio Šaranta Charente-Maritime | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |||||||
| Valstybė | Prancūzija | ||||||
| Administracinis centras | La Rošelis | ||||||
| Kantonai | 27 | ||||||
| Gyventojų | 642 191 | ||||||
| Plotas | 6 864 km² | ||||||
| Tankumas | 94 žm./km² | ||||||
| Vikiteka | Pajūrio ŠarantaVikiteka | ||||||
Departamente 5 apskritys, 51 kantonas, 25 municipaliniai susivienijimai ir 472 komunos. Plotas – 6 864 km².
Istorija
Įsteigtas pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą nuo 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais apimant Oniso ir Sentonžo provincijų dalis. Iki 1941 m. rugsėjo 4 d. vadinosi Vidinis Šarantas. Keisti pavadinimą pareikalavo konjako eksportuotojai dėl savo produkcijos reputacijos.
Pirmieji žmonės teritorijoje apsigyveno paleolite. Julijus Cezaris šiose apylinkėse rado santonų (santones) galų gentis, kurių sostinė buvo Mediolanumas. Jų vardas išlikęs miesto pavadinime. Romos imperija krašte paliko amfiteatrus, kolonas, skulptūras, lino auginimo ir gyvojo vandens – konjako gamybos technologijas.
Viduramžiais kraštą nukariavo vizigotai. XI a. pastatyta La Rošelio tvirtovė ir uostas, su Hanzos sąjunga prekiavęs druska – baltuoju krašto auksu. Per Oniso ir Sentonžo uostus į šiaurę buvo išvežamas ir tuose kraštuose nematytas gėrimas – vynas. Vėliau dar viena eksporto preke tapo baltasis kalkakmenis. Iš jo padarytas ir Laisvės statulos Niujorke cokolis.
Naujaisiais amžiais krašte paplito protestantizmas, kalvinizmas, tačiau religiniai karai gerokai sugriovė krašto ekonomiką. Tik La Rošelis atsilaikė. Liudvikas XIII suteikė tikėjimo laisvę, tačiau po Liudviko XIV reformų nemažai gyventojų emigravo. Oniso ir Sentonžo gyventojai buvo vieni pirmųjų kolonistų, kūrusių Naująją Prancūziją. Kanados prancūzų kalboje yra nemažai žodžių, atėjusių iš puatvinų – sentonžų tarmės.
XIX a. pabaigoje viena svarbiausių ekonomikos šakų, ypač Ruajane tapo turizmas. Antrojo pasaulinio karo metais iš krašto buvo deportuoti žydai, todėl gerokai sumažėjo gyventojų. Karo pabaigoje Ruajanas buvo itin subombarduotas anglų ir amerikiečių aviacijos.
Geografija
Pajūrio Šaranto departamentas ribojasi su Šaranto, De Sevro, , , ir departamentais. Departamentui priklauso Olerono, , Ė ir salos.
Aukščiausia vieta – 173 m virš jūros lygio. Pakrantėje – 71 paplūdimys.
Iki ir La Rošelio ateina greitasis geležinkelis . Kraštą kerta autostrados A10 (Paryžius – Bordo) ir (Sentas-Rošforas).
Pagrindinės upės
- , tekantis riba su Vandėjos departamentu,
- Šarantas
- , tekanti riba su Žirondos departamentu.
- Butonas
Pagrindiniai miestai
- La Rošelis
- Rošforas (Rochefort)
- (Saintes)
- (Jonzac)
Klimatas
Klimatas okeaninis, švelnus, nes įtakos turi Atlanto vandenynas. Lietūs būna dažniausiai pavasarį ir rudenį, kritulių kiekis per metus svyruoja nuo 750 mm iki 950 mm. Saulėta būna apie 2300 valandų. Vidutinė metinė temperatūra 15 laipsnių C, nuo 5 °C sausio mėn iki 20 °C liepos mėn.
Ekonomika
Departamente išplėtotas žemės ūkis. Gaminamas vynas (pino), konjakas, sviestas, sūriai. Nemažai jūros gėrybių perdirbimo įmonių. Savo indėlį į krašto ekonomiką įneša prekybos ir žvejybos uostai.
Turizmas
Turizmas – viena pagrindinių ekonomikos šakų, departamentas – pagrindinė atostogų vieta Atlanto pakrantėje tiek prancūzams, tiek užsieniečiams.
Politika
Departamentą Prancūzijos senate atstovauja Klodas Belo, Žanas Gi Branžeras ir Mišelis Dublė, Atstovų rūmuose – 5 nariai. Generalinę tarybą sudaro 51 narys, kurie renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai.
Apskritys
| Apskritis | Gyventojų | Plotas km² | Kantonų | Savivaldybių |
| La Rošelis | 184 728 | 818 | 15 | 57 |
| Rošforas | 161 340 | 1528 | 13 | 79 |
| Sentas | 108 989 | 1546 | 9 | 107 |
| Sen Žan Dangelis | 50 292 | 1442 | 7 | 115 |
| Žonzakas | 51 675 | 1530 | 7 | 114 |
Prefektai
2006 m. – Jacques Reiller
Nuorodos
- Prancūzijos regionai ir departamentai
- Prefektūra
- Generalinė taryba Archyvuota kopija 2010-04-07 iš Wayback Machine projekto.
- Turizmo departamentas (prancūzų kalba)
- Fotogalerija Archyvuota kopija 2006-06-26 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pajūrio Šarantas, Kas yra Pajūrio Šarantas? Ką reiškia Pajūrio Šarantas?
Pajurio Sarantas pranc La Charente Maritime Prancuzijos departamentas salies vakaruose Naujosios Akvitanijos regione pavadintas pagal to paties pavadinimo upe Administracinis centras La Roselis Pajurio Saranta Charente MaritimeLaiko juosta UTC 1 vasaros UTC 2 Valstybe PrancuzijaAdministracinis centras La RoselisKantonai 27Gyventoju 2016 642 191Plotas 6 864 km Tankumas 2016 94 zm km Vikiteka Pajurio SarantaVikiteka Departamente 5 apskritys 51 kantonas 25 municipaliniai susivienijimai ir 472 komunos Plotas 6 864 km IstorijaĮsteigtas pagal Didziosios Prancuzijos revoliucijos 1789 m gruodzio 22 d įstatyma nuo 1790 m kovo 4 d kartu su kitais 82 departamentais apimant Oniso ir Sentonzo provinciju dalis Iki 1941 m rugsejo 4 d vadinosi Vidinis Sarantas Keisti pavadinima pareikalavo konjako eksportuotojai del savo produkcijos reputacijos Pirmieji zmones teritorijoje apsigyveno paleolite Julijus Cezaris siose apylinkese rado santonu santones galu gentis kuriu sostine buvo Mediolanumas Ju vardas islikes miesto pavadinime Romos imperija kraste paliko amfiteatrus kolonas skulpturas lino auginimo ir gyvojo vandens konjako gamybos technologijas Viduramziais krasta nukariavo vizigotai XI a pastatyta La Roselio tvirtove ir uostas su Hanzos sajunga prekiaves druska baltuoju krasto auksu Per Oniso ir Sentonzo uostus į siaure buvo isvezamas ir tuose krastuose nematytas gerimas vynas Veliau dar viena eksporto preke tapo baltasis kalkakmenis Is jo padarytas ir Laisves statulos Niujorke cokolis Naujaisiais amziais kraste paplito protestantizmas kalvinizmas taciau religiniai karai gerokai sugriove krasto ekonomika Tik La Roselis atsilaike Liudvikas XIII suteike tikejimo laisve taciau po Liudviko XIV reformu nemazai gyventoju emigravo Oniso ir Sentonzo gyventojai buvo vieni pirmuju kolonistu kurusiu Naujaja Prancuzija Kanados prancuzu kalboje yra nemazai zodziu atejusiu is puatvinu sentonzu tarmes XIX a pabaigoje viena svarbiausiu ekonomikos saku ypac Ruajane tapo turizmas Antrojo pasaulinio karo metais is krasto buvo deportuoti zydai todel gerokai sumazejo gyventoju Karo pabaigoje Ruajanas buvo itin subombarduotas anglu ir amerikieciu aviacijos GeografijaPajurio Saranto departamentas ribojasi su Saranto De Sevro ir departamentais Departamentui priklauso Olerono Ė ir salos Auksciausia vieta 173 m virs juros lygio Pakranteje 71 papludimys Iki ir La Roselio ateina greitasis gelezinkelis Krasta kerta autostrados A10 Paryzius Bordo ir Sentas Rosforas Pagrindines upes tekantis riba su Vandejos departamentu Sarantas tekanti riba su Zirondos departamentu ButonasPagrindiniai miestai La Roselis Rosforas Rochefort Saintes Jonzac Klimatas Klimatas okeaninis svelnus nes įtakos turi Atlanto vandenynas Lietus buna dazniausiai pavasarį ir rudenį krituliu kiekis per metus svyruoja nuo 750 mm iki 950 mm Sauleta buna apie 2300 valandu Vidutine metine temperatura 15 laipsniu C nuo 5 C sausio men iki 20 C liepos men EkonomikaDepartamente ispletotas zemes ukis Gaminamas vynas pino konjakas sviestas suriai Nemazai juros gerybiu perdirbimo įmoniu Savo indelį į krasto ekonomika įnesa prekybos ir zvejybos uostai TurizmasTurizmas viena pagrindiniu ekonomikos saku departamentas pagrindine atostogu vieta Atlanto pakranteje tiek prancuzams tiek uzsienieciams PolitikaDepartamenta Prancuzijos senate atstovauja Klodas Belo Zanas Gi Branzeras ir Miselis Duble Atstovu rumuose 5 nariai Generaline taryba sudaro 51 narys kurie renkami kas trejus metus seseriu metu kadencijai Apskritys Apskritis Gyventoju Plotas km Kantonu SavivaldybiuLa Roselis 184 728 818 15 57Rosforas 161 340 1528 13 79Sentas 108 989 1546 9 107Sen Zan Dangelis 50 292 1442 7 115Zonzakas 51 675 1530 7 114Prefektai 2006 m Jacques ReillerNuorodosPrancuzijos regionai ir departamentai Prefektura Generaline taryba Archyvuota kopija 2010 04 07 is Wayback Machine projekto Turizmo departamentas prancuzu kalba Fotogalerija Archyvuota kopija 2006 06 26 is Wayback Machine projekto