Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Pajūris PajūrisPajūrio bažnyčiaPajūris55 27 00 š pl 22 01 41 r ilg 55 450 š pl 22 028 r ilg 55 450 22 028
Pajūris (Šilalė)
- Kitos reikšmės – Pajūris.
| Pajūris | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Pajūris | ||||||||||||||||
| 55°27′00″š. pl. 22°01′41″r. ilg. / 55.450°š. pl. 22.028°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Tauragės apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Šilalės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Pajūrio seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 614 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | rus. Поюры, rus. Поюрже,jid. Payure, | |||||||||||||||
Pajūris – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, prie kelio 165 Šilalė–Šilutė . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Pajūrio Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1830 m.), veikia S. Biržiškio gimnazija, biblioteka, vaikų globos namai, paštas (LT-75020), dvaro parkas.
Šalia naujosios Pajūrio parko dalies stovi buvusio pranciškonų vienuolyno pastatas, pastatytas XIX a. 7 – 8 dešimtmetyje. Iš pradžių čia buvo tik spirito varykla. XX a. pradžioje šį pastatą nupirko Kazimieras Nausėda, jis čia įrengė vandens malūną, lentpjūvę, vilnų verpyklą. Nuo 1928 metų, dalį pastato užėmė pieninė. Savininkas šį pastatą kaip palikimą užrašė vienuoliams pranciškonams. Jie 1935 metais įkūrė noviciatą, bet vienuolynas gyvavo tik penkerius metus iki sovietinės valdžios atėjimo. 1945 m. dvare įrengta Žemės ūkio mokykla. Dabar dvaro pastate įrengti butai. 2019 m. jos teritorijoje įsikūrė Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas.
Pajūrio centre, aikštėje prie autobusų stotelės įrengtas memorialas „Žuvusiems Sibire ir žuvusiems už Lietuvą“. Memorialo centre – obeliskas ir geležinkelio vagonas, aplink kuriuos, pusračiu, išdėstyti 7 akmenys, simbolizuojantys regionus, į kuriuos tremti Pajūrio gyventojai, tai – Tomsko, Irkutsko, Permės sritys, Chabarovsko, Krasnojarsko kraštai, Jakutija, Komija. Yra senosios ir naujosios Pajūrio miestelio kapinės.
Etimologija
Pajūris – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Jūros upės.
Geografija
Per miestelį prateka Jūros upė, nutiestas Pajūrio tiltas. Į Jūrą ties Pajūriu įteka Nemylas. Miestelio teritorijoje yra dvi stovyklavietės. Akmens druskos telkinys. Gamtos vertybės:
- Pajūrio dvaro parkas
- Akmenynės ąžuolas
- Pajūrio tuopa
- Pajūrio parko tuopa
- Pajūrio parko ąžuolas
Istorija
Į seniausius rašytinius šaltinius pateko ne paties Pajūrio, o ties juo į Jūrą įtekančio Nemylo upelio pavadinimas. Jis minimas dar XIV amžiuje. Pajūrio (lenk. w Poiurzu) vietovardis pirmąkart įvardintas 1498 m. Pajūrio valsčius minimas nuo 1514 m. Kaip valdovų dvaras žinomas nuo XVI a. Nuo 1521 m. šaltiniuose minimi Pajūrio valsčiaus tijūnai – valstybinių žemių valdytojai. Tijūno pareigas Pajūryje (1600–1615 m.) ėjo ir Jeronimas Valavičius, LDK iždininkas, Žemaitijos seniūnas, organizavęs jos gynybą nuo švedų. Pajūris mįslingai pažymėtas 1526 metų Bernardo Vapovskio žemėlapyje.
1775 m. valstybinis dvaras privatizuotas, XVIII a. pabaigoje jį valdė Valavičiai, XIX a. pabaigoje – Povstanskiai. Pirmoji Pajūrio bažnyčia iškilo 1777–1780 metais. Nuo 1852 metų miestelyje pradėti rengti savaitiniai turgūs, o triskart per metus – prekymečiai. 1853–1863 m. miestelyje veikė parapijinė, o nuo 1867 m. – rusiška valdiška mokykla. XIX a. pabaigoje Pajūris – Raseinių apskrities miestelis, valsčiaus centras.
1912 m. įkurta parapija, atskirai nuo Žvingių. 1916 metais okupacinė vokiečių valdžia miestelyje įkūrė apskrities valdžią. Tarpukaryje išparceliuotas, didžiąją jo dalį įsigijo K. Nausėda, kuris 1935 m. jį perdavė pranciškonams, kurių vienuolynas Pajūryje veikė iki 1940 m.
Prasidėjus Vokietijos-Sovietų Sąjungos karui iki 1941 m. rugsėjo buvo išžudyti visi Pajūrio žydai, kurių prieš karą buvo apie 120 (30 šeimų).
Sovietmečiu Pajūris atgavo administracines funkcijas, buvo Pajūrio kolūkio centrinė gyvenvietė, nuo 1975 m. – tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
2009 m. patvirtintas Pajūrio herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XVI a. | Pajūrio valsčiaus centras | ? |
| XVI a. | Žemaitijos seniūnija | |
| 1861–1915 m. | Raseinių apskritis | |
| 1915–1918 m. | Pajūrio apskrities centras | |
| 1918–1919 m. | Tauragės apskritis | |
| 1919–1950 m. | Šilalės valsčius | |
| 1950–1995 m. | Pajūrio apylinkės centras | Šilalės rajonas |
| 1995– | Pajūrio seniūnijos centras | Šilalės rajono savivaldybė |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2021 m. | |||||||||
| 1859 m. | 1868 m.* | 1897 m.sur. | 1898 m.* | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 119 | 107 | 503 | 506 | 584 | 499 | 457 | 567 | ||
| 1979 m.sur. | 1980 m. | 1986 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | ||
| 841 | 840 | 1 170 | 1 218 | 872 | 784 | 614 | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Galerija
- Šaltinis šalia šventoriaus
- Lurdo grota prie klebonijos
- Lietuvos 100-mečio akmuo
- Tremtinių vagonas ir obeliskas
- Aikštė prie stotelės
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- Поюрже. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24А (48) : Полярные сияния — Прая. С.-Петербургъ, 1898., 844 psl. (rus.)
- Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 204 psl.
- Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas. Holokaustas Žemaitijoje, enciklopedinis žinynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016. P.322. ISBN 978-5-420-01777-7
- Rima Norvilienė Naujas karinis miestelis Lietuvoje – prie Jūros įsikūręs Pajūris: ką jame pamatyti?, 2019 rugpjūčio 20 d., 15min.lt
- Daiva Baronienė. Pajūris rengiasi artileristų įkurtuvėms, 2018-04-10, ve.lt.
- Pojurze (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 537 psl. (lenk.)
- Pojurze (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 479 psl. (lenk.)
- Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas. Holokaustas Žemaitijoje, enciklopedinis žinynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016. P.323. ISBN 978-5-420-01777-7 pagal Pajūris (Payure), in Preserving Our Litvak Heritage, Volume II (Pages 102), JEW, http://www.jewishgen.org/yizkor/lithuania5/lit5_102.html.
- Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- Pajūris. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 737 psl.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Pajūris. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 407 psl.
- Kazys Misius ir kt. Pajūris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 268
- Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Pajūris (Žvingių). Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 195 psl.
| Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
| ŠILALĖ – 13 km | |||||||||||
| Jomantai – 3 km Pakisys - 1 km | | ||||||||||
| BIKAVĖNAI – 5 km ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS – 27 km | Didkiemis – 13 km | ||||||||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pajūris (Šilalė), Kas yra Pajūris (Šilalė)? Ką reiškia Pajūris (Šilalė)?
Kitos reiksmes Pajuris PajurisPajurio baznyciaPajuris55 27 00 s pl 22 01 41 r ilg 55 450 s pl 22 028 r ilg 55 450 22 028 Pajuris Apskritis Taurages apskritisSavivaldybe Silales rajono savivaldybeSeniunija Pajurio seniunijaGyventoju 2021 614Vietovardzio kirciavimas 1 kirciuote Vardininkas Paju risKilmininkas Paju rioNaudininkas Paju riuiGalininkas Paju rįĮnagininkas Paju riuVietininkas Paju ryjeIstoriniai pavadinimai rus Poyury rus Poyurzhe jid Payure Pajuris miestelis Silales rajono savivaldybeje prie kelio 165 Silale Silute Seniunijos ir seniunaitijos centras Stovi Pajurio Svc Trejybes baznycia pastatyta 1830 m veikia S Birziskio gimnazija biblioteka vaiku globos namai pastas LT 75020 dvaro parkas Salia naujosios Pajurio parko dalies stovi buvusio pranciskonu vienuolyno pastatas pastatytas XIX a 7 8 desimtmetyje Is pradziu cia buvo tik spirito varykla XX a pradzioje sį pastata nupirko Kazimieras Nauseda jis cia įrenge vandens maluna lentpjuve vilnu verpykla Nuo 1928 metu dalį pastato uzeme pienine Savininkas sį pastata kaip palikima uzrase vienuoliams pranciskonams Jie 1935 metais įkure noviciata bet vienuolynas gyvavo tik penkerius metus iki sovietines valdzios atejimo 1945 m dvare įrengta Zemes ukio mokykla Dabar dvaro pastate įrengti butai 2019 m jos teritorijoje įsikure Brigados generolo Motiejaus Peciulionio artilerijos batalionas Pajurio centre aiksteje prie autobusu stoteles įrengtas memorialas Zuvusiems Sibire ir zuvusiems uz Lietuva Memorialo centre obeliskas ir gelezinkelio vagonas aplink kuriuos pusraciu isdestyti 7 akmenys simbolizuojantys regionus į kuriuos tremti Pajurio gyventojai tai Tomsko Irkutsko Permes sritys Chabarovsko Krasnojarsko krastai Jakutija Komija Yra senosios ir naujosios Pajurio miestelio kapines Obeliskas tremtiniams atminti miestelio centre EtimologijaPajuris vandenvardinis vietovardis kiles nuo Juros upes GeografijaPer miestelį prateka Juros upe nutiestas Pajurio tiltas Į Jura ties Pajuriu įteka Nemylas Miestelio teritorijoje yra dvi stovyklavietes Akmens druskos telkinys Gamtos vertybes Pajurio dvaro parkas Akmenynes azuolas Pajurio tuopa Pajurio parko tuopa Pajurio parko azuolasIstorijaBuvusio pranciskonu vienuolyno pastatas Į seniausius rasytinius saltinius pateko ne paties Pajurio o ties juo į Jura įtekancio Nemylo upelio pavadinimas Jis minimas dar XIV amziuje Pajurio lenk w Poiurzu vietovardis pirmakart įvardintas 1498 m Pajurio valscius minimas nuo 1514 m Kaip valdovu dvaras zinomas nuo XVI a Nuo 1521 m saltiniuose minimi Pajurio valsciaus tijunai valstybiniu zemiu valdytojai Tijuno pareigas Pajuryje 1600 1615 m ejo ir Jeronimas Valavicius LDK izdininkas Zemaitijos seniunas organizaves jos gynyba nuo svedu Pajuris mįslingai pazymetas 1526 metu Bernardo Vapovskio zemelapyje 1775 m valstybinis dvaras privatizuotas XVIII a pabaigoje jį valde Valaviciai XIX a pabaigoje Povstanskiai Pirmoji Pajurio baznycia iskilo 1777 1780 metais Nuo 1852 metu miestelyje pradeti rengti savaitiniai turgus o triskart per metus prekymeciai 1853 1863 m miestelyje veike parapijine o nuo 1867 m rusiska valdiska mokykla XIX a pabaigoje Pajuris Raseiniu apskrities miestelis valsciaus centras 1912 m įkurta parapija atskirai nuo Zvingiu 1916 metais okupacine vokieciu valdzia miestelyje įkure apskrities valdzia Tarpukaryje isparceliuotas didziaja jo dalį įsigijo K Nauseda kuris 1935 m jį perdave pranciskonams kuriu vienuolynas Pajuryje veike iki 1940 m Prasidejus Vokietijos Sovietu Sajungos karui iki 1941 m rugsejo buvo iszudyti visi Pajurio zydai kuriu pries kara buvo apie 120 30 seimu Sovietmeciu Pajuris atgavo administracines funkcijas buvo Pajurio kolukio centrine gyvenviete nuo 1975 m tarybinio ukio centrine gyvenviete 2009 m patvirtintas Pajurio herbas Lurdas Pajuryje prie baznyciosAdministracinis teritorinis pavaldumasXVI a Pajurio valsciaus centras XVI a Zemaitijos seniunija1861 1915 m Raseiniu apskritis1915 1918 m Pajurio apskrities centras1918 1919 m Taurages apskritis1919 1950 m Silales valscius1950 1995 m Pajurio apylinkes centras Silales rajonas1995 Pajurio seniunijos centras Silales rajono savivaldybeGyventojaiDemografine raida tarp 1859 m ir 2021 m 1859 m 1868 m 1897 m sur 1898 m 1902 m 1923 m sur 1959 m sur 1970 m sur 119 107 503 506 584 499 457 5671979 m sur 1980 m 1986 m 1989 m sur 2001 m sur 2011 m sur 2021 m sur 841 840 1 170 1 218 872 784 614 pagal enciklopedijos isleidimo metus Metai kuriu duomenys pateikti enciklopedijoje nenurodyti Demografines raidos histogramaGalerijaSaltinis salia sventoriaus Lurdo grota prie klebonijos Lietuvos 100 mecio akmuo Tremtiniu vagonas ir obeliskas Aikste prie stotelesSaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Poyurzhe Enciklopedicheskij slovar Brokgauza i Efrona T 24A 48 Polyarnye siyaniya Praya S Peterburg 1898 844 psl rus Geografichesko statisticheskij slovar Rossijskoj imperii T 4 Pavasterort Syatra Kasy SPb 1868 204 psl Aleksandras Vitkus Chaimas Bargmanas Holokaustas Zemaitijoje enciklopedinis zinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos centras 2016 P 322 ISBN 978 5 420 01777 7 Rima Norviliene Naujas karinis miestelis Lietuvoje prie Juros įsikures Pajuris ka jame pamatyti 2019 rugpjucio 20 d 15min lt Daiva Baroniene Pajuris rengiasi artileristu įkurtuvems 2018 04 10 ve lt Pojurze 4 Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T VIII Perepiatycha Pozajscie Warszawa 1887 537 psl lenk Pojurze 4 Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T XV cz 2 Januszpol Zyzkowo Aleksin Wola Justowska Warszawa 1902 479 psl lenk Aleksandras Vitkus Chaimas Bargmanas Holokaustas Zemaitijoje enciklopedinis zinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos centras 2016 P 323 ISBN 978 5 420 01777 7 pagal Pajuris Payure in Preserving Our Litvak Heritage Volume II Pages 102 JEW http www jewishgen org yizkor lithuania5 lit5 102 html Alfavitnyj spisok naselennyh mѣst Kovenskoj gubernii Kovna Tipografiya Gubernskago Pravleniya 1903 Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Finansu ministerija Centralinis statistikos biuras 1925 Pajuris Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 2 K P Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1968 737 psl Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1959 ir 1970 metais Visasajunginiu gyventoju surasymu duomenys Vilnius Centrine statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministru tarybos 1974 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Pajuris Lietuviskoji tarybine enciklopedija VIII t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1981 T VIII Moreasas Pinturikjas 407 psl Kazys Misius ir kt Pajuris Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 psl 268 Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Taurages apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2003 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2021 metu gyventoju surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2022 Pajuris Zvingiu Musu Lietuva T 4 Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1968 195 psl Aplinkines gyvenvietesSILALĖ 13 kmJomantai 3 km Pakisys 1 kmBIKAVĖNAI 5 km ZEMAICIŲ NAUMIESTIS 27 km Didkiemis 13 km