Padauguvos–Karalgirio miškai

55°6′28″ š. pl. 23°41′0″ r. ilg. / 55.10778°š. pl. 23.68333°r. ilg. / 55.10778; 23.68333

Padauguvos-Karalgirio miškai – miškai vidurio Lietuvoje, Kauno rajone, 2 km į šiaurę nuo Vilkijos. Priklauso Kauno miškų urėdijai, Vilkijos, Karalgirio ir Padauguvos girininkijoms. Apima 57,2 km² plotą. Masyvą sudaro Padauguvos, Karalgirio, Babtyno (Zacišiaus), Naujatriobių miškai.

Paviršius daugiausia lygus, vietomis banguotas. Būdingi velėniniai jauriniai glėjiški ir velėniniai karbonatiniai išplauti priemoliai. Miškus vagoja Nevėžio intakai: Striūna (su Strebuku, Voveriu, Algupiu), Alksnupis, Vejuona, Garnūpis.

Medynai:

• eglynai: 30 %
• beržynai: 25 %
• drebulynai: 23 %
• baltalksnynai: 14 %
• juodalksnynai: 6 %
• ąžuolynai: 1 %
• uosynai: 1 %

Jaunuolynai sudaro 8 % medynų, pusamžiai medžiai 23 %, pribręstantys 35 %, brandūs 34 %.

Miške sutinkama briedžių, stirnų, šernų, elnių, lapių, kiaunių, usūrinių šunų, kiškių, voverių, barsukų, vilkų, bebrų, ondatrų, jerubių, slankų, juodųjų gandrų, vandens ir plėšriųjų paukščių.

Miško šiaurės rytiniai pakraščiai siekia greitkelį  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda , miškus kerta keliai  1914  Vilkija–Padauguva–Vareikoniai ,  1925  Čekiškė–Liučiūnai–Cinkiškiai . Prie Padauguvos-Karalgirio miškų įsikūrę: Karalgiris, Zacišius, Ramonai, Miškalaukis, Pastriūnys, Lipikiškiai, Daugužiai, Padauguvėlė, Godėnai, Naujatriobiai, Pavejuonis.

Šaltiniai

1. Padauguvos‑Karalgirio miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
2. Padauguvos–Karalgirio miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 259