Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pūnų karai – trys karai, kuriuose kariavo Roma prieš finikiečių miestą Kartaginą. Pūnų karais jie vadinami dėl to, kad lotyniškai kartaginiečiai vadinti Punici (iš senesnio Poenici, pagal jų finikietišką kilmę).

Pagrindinė Pūnų karų priežastis buvo interesų susikirtimas tarp gyvuojančios Kartaginos imperijos ir besiplečiančios Romos interesų sferos. Romėnai iš pradžių siekė išplėsti savo valdas į Siciliją, kurios didžiąją dalį valdė Kartagina. Pirmojo Pūnų karo pradžioje Kartagina buvo dominuojanti Viduržemio jūros regiono galybė, turinti galingą laivyną, o Roma buvo sparčiai auganti Italijos galia. Trečiojo Pūnų karo pabaigoje, po šimtų tūkstančių karių iš abiejų pusių žūties, Roma užkariavo Kartaginos imperiją ir sugriovė Kartaginos miestą, taip tapdama galingiausia vakarinės Viduržemio jūros dalies valstybe. Po Makedonijos karų, kurie vyko paraleliai Pūnų karams, pabaigos ir sumušus Seleukidų imperatorių Antiochą III Didįjį ( 188 m. pr. m. e.) rytuose, Roma tapo dominuojančia Viduržemio jūros regiono ir viso klasikinio pasaulio valstybe.

Pirmasis pūnų karas (264–241 m. pr. m. e.) iš dalies vyko sausumoje Sicilijoje ir Afrikoje, bet didžiąja dalimi buvo jūrinis karas. Karas brangiai atsiėjo abiem pusėms, tačiau Roma nugalėjo – ji užkariavo Sicilijos salą. Karo poveikis buvo toks destabilizuojantis Kartaginai, kad Roma po kelerių metų sugebėjo užimti Sardiniją ir Korsiką.
(218–202 m. pr. m. e.) žinomas kartaginiečio Hanibalo žygiu per Alpes. Jo vadovaujama armija įsiveržė į Italiją iš šiaurės ir nugalėjo romėnus keliuose mūšiuose, tačiau nesugebėjo pasiekti savo tikslo nutraukti Romos ir jos sąjungininkų ryšius. Alpėse Hanibalas prarado daug karių ir (Romos respubliką pasiekė tik vienas karo dramblys). Karo veiksmai taip pat vyko Iberijoje, Sicilijoje ir Graikijoje, tačiau juose visuose nugalėtoja tapo Roma. Galop karas persikėlė į Afriką, kur Kartagina buvo nugalėta Zamos mūšyje, jos teritorija sumažėjo iki paties miesto teritorijos.
Per (149–146 m. pr. m. e.) vyko ilgalaikė , kuri baigėsi miesto sugriovimu. Kovų atsinaujinimo priežastis buvo auganti antiromėniška agitacija Iberijoje ir Graikijoje bei vėl pradėjusi didėti Kartaginos politinė įtaka.