Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Ozelio Vikos vyskupija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ozelio-Vikos vyskupija (lot. Ecclesia Osiliensis, vok. Bistum Ösel–Wiek) arba Sare-Lenės vyskupija (est. Saare-Lääne piiskopkond) – , gyvavusi 1228–1572 m. dabartinėje vakarų Estijoje. 1435–1560 m. buvo Livonijos konfederacijos dalis, 1560–1572 m. priklausė Danijai. Jai priklausė Saremos (vok. Ösel), Hyjumos (vok. Dagö) salos ir teritorijos žemyne (vok. Wiek).
| Ecclesia Osiliensis Ozelio-Vikos vyskupija | ||||
| Livonijos konfederacijos dalis (1435-1560) Danijos-Norvegijos dalis (1560-1572) | ||||
| ||||
| Vyskupijos (rausva) 1260 m. | ||||
| Sostinė | Lihula, Perona, Hapsalis, Arensburgas | |||
| Kalbos | lotynų, vokiečių, estų | |||
| Valdymo forma | Bažnytinė valstybė | |||
| Vyskupas | ||||
| 1228–1229 (pirmas) | Gotfrydas | |||
| 1560–1572 (paskutinis) | Magnusas Holšteinietis | |||
| Era | Viduramžiai | |||
Istorija
Vyskupija įkurta 1228 m. pradedant karingų estų genčių nukariavimą. Iki tol šiose teritorijose buvo estų žemės Sarema (salose) ir Lenema (žemyne). Pirmaja sostine tapo Lihula jūros pakrantėje. Pirmuoju vyskupu tapo Gotfrydas, tačiau iš tikro vyskupai pradėjo reziduoti tik nuo 1234 m. Nuo 1242 m. krašte vis labiau įsigalėjo Teutonų Livonijos ordinas, kuris atėmė dalį vyskupijos teritorijų.
1251 m. sostinė perkelta į Peroną. Tačiau jau po 10 metų ją nusiaubė lietuviai, ir apie 1265 m. administracinis centras perkeltas į saugesnę vietą – naują Hapsalu pilį. Ši išlaikė svarbiausias sostinės funkcijas per visą vyskupijos gyvavimą, nors vėlesniuoju laikotarpiu dalinosi jas su kitu administraciniu centru – Arensburgu Saremos saloje. 1435 m. vyskupija įsijungė į Livonijos konfederaciją.
1559 m., vykstant Livonijos karui ir Livonijai pralaimint, vyskupas (tuo metu jis valdė ir Kuršo vyskupiją) nutarė parduoti savo vyskupijas Danijos karalystei. Danijos karalius 1560 m. perleido teritorijas , kuris tapo paskutiniuoju protestantų vyskupu.
1572 m. Magnuso žemės Ozelyje buvo atimtos ir perėjo į tiesioginę Danijos priklausomybę. Čia įkurta Ozelio provincija.
Ozelio-Vikos vyskupai
- Gotfrydas, 1228–1229
- Heinrich I, 1234–1260
- Hermann I de Becheshovede, 1262–1285
- Heinrich II, 1290–1294
- Konrad I 1297?–1307?
- Hartung, 1310–1321
- Jakob, 1322–1337
- Hermann II Osenbrügge, 1338–1362
- Konrad II, 1363–1374
- Heinrich III, 1374–1381
- Winrich von Kniprode, 1385–1419
- Caspar Schuwenflug, 1420–1423
- Christian Kuband, 1423–1432
- Johannes I Schutte, 1432–1438
- Johannes II Creul, 1439–1457
- Ludolf Grove, 1449–1458
- Jodokus Hoenstein, 1458–1471
- Peter Wetberg, 1471–1491
- Johannes III Orgas, 1492–1515
- Johannes IV Kyvel, 1515–1527
- Georg von Tiesenhausen, 1528–1530
- Reinhold Buxhoevden, 1532–1541, died 1557
- , 1542–1560
- 1560–1572
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ozelio Vikos vyskupija, Kas yra Ozelio Vikos vyskupija? Ką reiškia Ozelio Vikos vyskupija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Ozelio Vikos vyskupija lot Ecclesia Osiliensis vok Bistum Osel Wiek arba Sare Lenes vyskupija est Saare Laane piiskopkond gyvavusi 1228 1572 m dabartineje vakaru Estijoje 1435 1560 m buvo Livonijos konfederacijos dalis 1560 1572 m priklause Danijai Jai priklause Saremos vok Osel Hyjumos vok Dago salos ir teritorijos zemyne vok Wiek Ecclesia Osiliensis Ozelio Vikos vyskupijaLivonijos konfederacijos dalis 1435 1560 Danijos Norvegijos dalis 1560 1572 1228 1572 m Location ofVyskupijos rausva 1260 m Sostine Lihula Perona Hapsalis ArensburgasKalbos lotynu vokieciu estuValdymo forma Baznytine valstybeVyskupas 1228 1229 pirmas Gotfrydas 1560 1572 paskutinis Magnusas HolsteinietisEra ViduramziaiIstorijaVyskupija įkurta 1228 m pradedant karingu estu genciu nukariavima Iki tol siose teritorijose buvo estu zemes Sarema salose ir Lenema zemyne Pirmaja sostine tapo Lihula juros pakranteje Pirmuoju vyskupu tapo Gotfrydas taciau is tikro vyskupai pradejo reziduoti tik nuo 1234 m Nuo 1242 m kraste vis labiau įsigalejo Teutonu Livonijos ordinas kuris ateme dalį vyskupijos teritoriju 1251 m sostine perkelta į Perona Taciau jau po 10 metu ja nusiaube lietuviai ir apie 1265 m administracinis centras perkeltas į saugesne vieta nauja Hapsalu pilį Si islaike svarbiausias sostines funkcijas per visa vyskupijos gyvavima nors velesniuoju laikotarpiu dalinosi jas su kitu administraciniu centru Arensburgu Saremos saloje 1435 m vyskupija įsijunge į Livonijos konfederacija 1559 m vykstant Livonijos karui ir Livonijai pralaimint vyskupas tuo metu jis valde ir Kurso vyskupija nutare parduoti savo vyskupijas Danijos karalystei Danijos karalius 1560 m perleido teritorijas kuris tapo paskutiniuoju protestantu vyskupu 1572 m Magnuso zemes Ozelyje buvo atimtos ir perejo į tiesiogine Danijos priklausomybe Cia įkurta Ozelio provincija Ozelio Vikos vyskupaiEstijos istorijaKryziaus zygiai į Pabaltijį Estija Livonijos konfederacija Livonijos ordinas Ozelio Vikos vyskupija ATR Infliantai Svedija Estija Livonija Rusija Lifliandija Estliandija Vokietijos imperija Oberostas Antrasis pasaulinis karasEstijos TSREstijos Respublika 1990 Gotfrydas 1228 1229 Heinrich I 1234 1260 Hermann I de Becheshovede 1262 1285 Heinrich II 1290 1294 Konrad I 1297 1307 Hartung 1310 1321 Jakob 1322 1337 Hermann II Osenbrugge 1338 1362 Konrad II 1363 1374 Heinrich III 1374 1381 Winrich von Kniprode 1385 1419 Caspar Schuwenflug 1420 1423 Christian Kuband 1423 1432 Johannes I Schutte 1432 1438 Johannes II Creul 1439 1457 Ludolf Grove 1449 1458 Jodokus Hoenstein 1458 1471 Peter Wetberg 1471 1491 Johannes III Orgas 1492 1515 Johannes IV Kyvel 1515 1527 Georg von Tiesenhausen 1528 1530 Reinhold Buxhoevden 1532 1541 died 1557 1542 1560 1560 1572