Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Osvaldas Špengleris
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Oswald Spengler (Osvaldas Špengleris; 1880 m. gegužės 29 d. – 1936 m. gegužės 9 d. Miunchenas) – vokiečių istorikas ir filosofas. Labiausiai žinomas dėl savo klasikiniu tapusio darbo (1918), kuriame jis išplėtojo ciklinės civilizacijų raidos teoriją bei kalbėjo apie krikščioniškosios Vakarų civilizacijos nuosmukį.
Gyvenimas
Spengleris gime tipinėje konservatyvioje smulkaus tarnautojo šeimoje papėdėje. Dešimties metų su šeima persikėlė į universitetinį Halės miestą, kur jis įgijo klasikinį gimnazijos išsilavinimą: studijavo lotynų ir graikų kalbas, matematiką ir gamtos mokslus. Būtent čia jis ėmė labai domėtis menais, ypač poezija, drama ir muzika. Didžiulę įtaką jam padarė Gėtės, Nyčės kūryba.
Mirus tėvui 1901 metais, Spengleris kaip privatus klausytojas studijavo Berlyno, Miuncheno ir Halės universitetuose. Jo domėjimasis apėmė labai plačią sritį: istoriją, filosofiją, gamtos mokslus, matematiką, literatūrą, muziką bei dailę. Po nepavykusio bandymo metais anksčiau, 1904 metais Spengleriui pavyko gauti daktaro laipsnį. Dar po metų jis stipriai susirgo.
Baigęs mokslus, jis įvairiuose Vokietijos miestuose dirbo mokytoju. Po motinos mirties 1911 persikėlė į Miuncheną, kurio taip ir nebepaliko iki gyvenimo galo. Čia jis gyveno kaip atsiskyręs mokslininkas, pragyvenimui užsidirbdavo atsitiktiniais privataus mokytojo darbais ar rašydamas žurnaluose.
1914 metais pabaigė rašyti Vakarų saulėlydį, bet knyga dėl prasidėjusio Pirmojo pasauliio karo buvo išleista tik 1918 metais. Pasirodžiusi knyga susilaukė didžiulio pasisekimo ir išgarsino iki tol visiškai nežinomą jos autorių. Pats besibaigiantis karas ir niūri to meto atmosfera tarsi tapo Spenglerio teorijų iliustracija. Beveik iš karto Vakarų saulėlydis buvo išverstas į keletą užsienio kalbų. Pačiam Spengleriui buvo pasiūlyta tapti filosofijos profesoriumi Getingeno universitete, ko jis, beje, atsisakė, motyvuodamas poreikiu susikoncentruoti į rašymą.
1931 metais jis išleido Žmogų ir techniką, kurioje kalba apie technologijų ir industrializacijos pavojų kultūrai.
Ateinant Hitleriui į valdžią buvo vienas jo rėmėjų, tačiau vėliau ėmė kritikuoti nacizmą. Nors Spengleris ir palaikė pačią totalitarizmo idėją, tačiau griežtai neigė biologinę „rasės grynumo“ ideologiją ir antisemitizmą. 1934 metais išleistas jo darbas Apsisprendimo valanda tapo bestseleriu, tačiau vėliau dėl išsakytos kritikos buvo uždrausta.
Izoliuotas nuo visuomeninio gyvenimo, paskutinius gyvenimo metus jis praleido klausydamasis Bethoveno, skaitydamas Šekspyrą ir Moljerą, pirkdamas tūkstančius knygų bei kolekcionuodamas senovinius Rytų ginklus.
Civilizacijų teorija
Savo svarbiausiame veikale Vakarų saulėlydis Spengleris išdėstė savo civilizacijos sampratą. Jo manymu, visų civilizacijų raida yra panaši ir vyksta pagal bendrus istorinius dėsnius. Tai jis mėgino parodyti lygindamas konkrečias civilizacijas. Buvo išskirtos 8 „aukštosios kultūros“:
- Babilono;
- Egipto;
- Kinijos
- Indijos;
- Meksikos;
- Klasikinė;
- Arabų;
- Vakarų arba Europos – Amerikos.
Spengleris teigė, jog civilizacijos gyvuoja cikliškai, tai yra, jos gimsta, bręsta ir užgęsta. kiekvienam gyvavimo etapui būdingi tam tikri dvasios, meno ir politikos bruožai. Čia svarbu pabrėžti, jog jis, kaip ir visa vokiečių mąstymo tradicija, skyrė kultūrą ir civilizaciją kaip skirtingus reiškinius ar fazes. Pirmoji sąvoka, glaustai kalbant, apibūdina ankstyvąją, gyvybingąją civilizacijos etapą, kada dar stiprus intuityvumas, simboliškumas ir dominuoja „dvasia“. Antroji apibrėžia kūrybiškai išsisėmusį, standartizuotą, technokratišką visuomenės darinį, kurį Spengleris sieja su žlugimo pradžia. Jo aprašytus civilizacijų raidos etapus galima glaustai parodyti tokia schema:
Pavasaris (Kultūra): būdinga intuicija, galinga kūrybinė energija, vieningumas.
- Religija: svarbaus mito, naujai apibūdinančio Dievo koncepciją, gimimas. Pasaulio ilgesys ir baimė. Ankstyviausias metafizininis pasaulio „sutvarkymas“. Didelis scholastiškumas.
- Menas: menas suvokiamas kaip religinio atsidavimo dalis. Pvz., gotikinės katedros, šventyklos.
- Politika: feodalizmas, karinė aristokratija.
Vasara: bręstantis sąmoningumas. Ankstyvoji pilietinė miesto visuomenė ir kritinis mąstymas.
- Religija: Reformacija: maištas prieš senąją religiją. Grynos filosofijos pradžia. Idealizmo ir realizmo supriešinimas. Matematikos kaip kalbos aprašančios pasaulį pradžia. Misticizmo nunykimas religijoje ir racionalizmas.
- Menas:
- Politika: Absoliutinė valdžia. Konfliktas tarp monarchijos ir aristokratijos. Politinis centras iš pilies pasislenka į miestą.
Ruduo (Civilizacija): miestų augimas. Aukštas jėgos disciplinos ir organizacijos lygis.
- Religija: tikėjimas racionalizmo visagalybe. Gamtos kultas. Matematinio mąstymo reikšmė. Paskutiniai idealistai. Žinojimo ir logikos teorijos.
- Menas:
- Politika: Kova tarp aristokratijos ir buržuazijos. Revoliucijos. „Napaleonizmas“
Žiema: ateina pasaulio – miesto civilizacijos sustingimas. Stiprėja ireligiškumas.
- Religija: materializmas ir mokslo, naudos ir sėkmės kultai. Skepticizmas. Specializuotos akademinės filosofijos įsigalėjimas. Paskutinių idėjų plitimas.
- Menas: miršta simbolinis menas. Viskas tampa beprasmiais mados objektais.
- Politika: demokratija, turtingųjų valdžia ir įsigalėjęs biurokratizmas. Cezarizmas.
Įtaka
Spenglerio svarbiausias veikalas Vakarų saulėlydis buvo vienas pirmųjų darbų, paneigusių hėgeliškajį eurocentrizmą. Taip pat jis davė pradžią kokybiškai naujam civilizacijų suvokimui bei lyginamiesiems kultūrų tyrimams. Būtent Spengleris padarė didžiulę įtaką kitam XX amžiaus civilizacijų teoretikui Arnoldui Toinbiui.
Kritika
Tik išleistas Vakarų saulėlydis susilaukė plataus atgarsio. Visgi dauguma to meto intelektualų į Spenglerį žiūrėjo gana atsargiai. Sociologas Maksas Vėberis jį pavadino labai išradingu ir išsilavinusiu diletantu. Karlas Poperis jo teiginius vadino beprasmiais. Apskritai, pozityvistinėje to meto aplinkoje Vakarų saulėlydis buvo puikus grobis kritikai dėl savo miglotumo ir polinkio į misticizmą. Be to, Spengleris buvo kaltinamas azijocentizmo propagavimu. Ironiška, tačiau šiuolaikiniai jį kaltina vis dar per dideliu eurocentrinių nuostatų laikymusi.
Arnoldas Toinbis, kurio tyrimams Spengleris padarė didelę įtaką, kritikavo savo pirmtaką už perdėm deterministinį požiūrį į civilizacijų raidą. Jis teigė, kad civilizacijų gimimą ir žlugimą lemia ne nematomi istoriniai dėsniai, o kur kas konkretesnės sąlygos.
Bibliografija
- Der metaphysische Grundgedanke der Philosophie (1904)
- . Umrisse einer Morphologie der Weltgeschichte (Band 1, Wien 1918, Band 2, München 1922).
- (1919)
- (1924)
- Politische Pflichten der deutschen Jugend (1924)
- Der Staat. Das Problem der Stände, Staat und Geschichte, Philosophie der Politik (1924)
- . Beitrag zu einer Philosophie des Lebens (München 1931)
- Politische Schriften (1932)
- (1933)
- Gedanken (1941). Hrsg. von Hildegard Kornhardt
- Frühzeit der Weltgeschichte (1966). Fragmente aus d. Nachlass. Unter Mitw. v. Manfred Schröter hrsg. v. Anton Mirko Koktanek
- Rytai-Vakarai, I tomas, Vilnius: Spaudos kontūrai, 2002, Vakarų saulėlydžio įvadas.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Osvaldas Špengleris, Kas yra Osvaldas Špengleris? Ką reiškia Osvaldas Špengleris?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Oswald Spengler Osvaldas Spengleris 1880 m geguzes 29 d 1936 m geguzes 9 d Miunchenas vokieciu istorikas ir filosofas Labiausiai zinomas del savo klasikiniu tapusio darbo 1918 kuriame jis ispletojo ciklines civilizaciju raidos teorija bei kalbejo apie krikscioniskosios Vakaru civilizacijos nuosmukį Oswald SpenglerGyvenimasSpengleris gime tipineje konservatyvioje smulkaus tarnautojo seimoje papedeje Desimties metu su seima persikele į universitetinį Hales miesta kur jis įgijo klasikinį gimnazijos issilavinima studijavo lotynu ir graiku kalbas matematika ir gamtos mokslus Butent cia jis eme labai dometis menais ypac poezija drama ir muzika Didziule įtaka jam padare Getes Nyces kuryba Mirus tevui 1901 metais Spengleris kaip privatus klausytojas studijavo Berlyno Miuncheno ir Hales universitetuose Jo domejimasis apeme labai placia sritį istorija filosofija gamtos mokslus matematika literatura muzika bei daile Po nepavykusio bandymo metais anksciau 1904 metais Spengleriui pavyko gauti daktaro laipsnį Dar po metu jis stipriai susirgo Baiges mokslus jis įvairiuose Vokietijos miestuose dirbo mokytoju Po motinos mirties 1911 persikele į Miunchena kurio taip ir nebepaliko iki gyvenimo galo Cia jis gyveno kaip atsiskyres mokslininkas pragyvenimui uzsidirbdavo atsitiktiniais privataus mokytojo darbais ar rasydamas zurnaluose 1914 metais pabaige rasyti Vakaru saulelydį bet knyga del prasidejusio Pirmojo pasauliio karo buvo isleista tik 1918 metais Pasirodziusi knyga susilauke didziulio pasisekimo ir isgarsino iki tol visiskai nezinoma jos autoriu Pats besibaigiantis karas ir niuri to meto atmosfera tarsi tapo Spenglerio teoriju iliustracija Beveik is karto Vakaru saulelydis buvo isverstas į keleta uzsienio kalbu Paciam Spengleriui buvo pasiulyta tapti filosofijos profesoriumi Getingeno universitete ko jis beje atsisake motyvuodamas poreikiu susikoncentruoti į rasyma 1931 metais jis isleido Zmogu ir technika kurioje kalba apie technologiju ir industrializacijos pavoju kulturai Ateinant Hitleriui į valdzia buvo vienas jo remeju taciau veliau eme kritikuoti nacizma Nors Spengleris ir palaike pacia totalitarizmo ideja taciau grieztai neige biologine rases grynumo ideologija ir antisemitizma 1934 metais isleistas jo darbas Apsisprendimo valanda tapo bestseleriu taciau veliau del issakytos kritikos buvo uzdrausta Izoliuotas nuo visuomeninio gyvenimo paskutinius gyvenimo metus jis praleido klausydamasis Bethoveno skaitydamas Sekspyra ir Moljera pirkdamas tukstancius knygu bei kolekcionuodamas senovinius Rytu ginklus Civilizaciju teorijaSavo svarbiausiame veikale Vakaru saulelydis Spengleris isdeste savo civilizacijos samprata Jo manymu visu civilizaciju raida yra panasi ir vyksta pagal bendrus istorinius desnius Tai jis megino parodyti lygindamas konkrecias civilizacijas Buvo isskirtos 8 aukstosios kulturos Babilono Egipto Kinijos Indijos Meksikos Klasikine Arabu Vakaru arba Europos Amerikos Spengleris teige jog civilizacijos gyvuoja cikliskai tai yra jos gimsta bresta ir uzgesta kiekvienam gyvavimo etapui budingi tam tikri dvasios meno ir politikos bruozai Cia svarbu pabrezti jog jis kaip ir visa vokieciu mastymo tradicija skyre kultura ir civilizacija kaip skirtingus reiskinius ar fazes Pirmoji savoka glaustai kalbant apibudina ankstyvaja gyvybingaja civilizacijos etapa kada dar stiprus intuityvumas simboliskumas ir dominuoja dvasia Antroji apibrezia kurybiskai issisemusį standartizuota technokratiska visuomenes darinį kurį Spengleris sieja su zlugimo pradzia Jo aprasytus civilizaciju raidos etapus galima glaustai parodyti tokia schema Pavasaris Kultura budinga intuicija galinga kurybine energija vieningumas Religija svarbaus mito naujai apibudinancio Dievo koncepcija gimimas Pasaulio ilgesys ir baime Ankstyviausias metafizininis pasaulio sutvarkymas Didelis scholastiskumas Menas menas suvokiamas kaip religinio atsidavimo dalis Pvz gotikines katedros sventyklos Politika feodalizmas karine aristokratija Vasara brestantis samoningumas Ankstyvoji pilietine miesto visuomene ir kritinis mastymas Religija Reformacija maistas pries senaja religija Grynos filosofijos pradzia Idealizmo ir realizmo supriesinimas Matematikos kaip kalbos aprasancios pasaulį pradzia Misticizmo nunykimas religijoje ir racionalizmas Menas Politika Absoliutine valdzia Konfliktas tarp monarchijos ir aristokratijos Politinis centras is pilies pasislenka į miesta Ruduo Civilizacija miestu augimas Aukstas jegos disciplinos ir organizacijos lygis Religija tikejimas racionalizmo visagalybe Gamtos kultas Matematinio mastymo reiksme Paskutiniai idealistai Zinojimo ir logikos teorijos Menas Politika Kova tarp aristokratijos ir burzuazijos Revoliucijos Napaleonizmas Ziema ateina pasaulio miesto civilizacijos sustingimas Stipreja ireligiskumas Religija materializmas ir mokslo naudos ir sekmes kultai Skepticizmas Specializuotos akademines filosofijos įsigalejimas Paskutiniu ideju plitimas Menas mirsta simbolinis menas Viskas tampa beprasmiais mados objektais Politika demokratija turtinguju valdzia ir įsigalejes biurokratizmas Cezarizmas ĮtakaSpenglerio svarbiausias veikalas Vakaru saulelydis buvo vienas pirmuju darbu paneigusiu hegeliskajį eurocentrizma Taip pat jis dave pradzia kokybiskai naujam civilizaciju suvokimui bei lyginamiesiems kulturu tyrimams Butent Spengleris padare didziule įtaka kitam XX amziaus civilizaciju teoretikui Arnoldui Toinbiui KritikaTik isleistas Vakaru saulelydis susilauke plataus atgarsio Visgi dauguma to meto intelektualu į Spenglerį ziurejo gana atsargiai Sociologas Maksas Veberis jį pavadino labai isradingu ir issilavinusiu diletantu Karlas Poperis jo teiginius vadino beprasmiais Apskritai pozityvistineje to meto aplinkoje Vakaru saulelydis buvo puikus grobis kritikai del savo miglotumo ir polinkio į misticizma Be to Spengleris buvo kaltinamas azijocentizmo propagavimu Ironiska taciau siuolaikiniai jį kaltina vis dar per dideliu eurocentriniu nuostatu laikymusi Arnoldas Toinbis kurio tyrimams Spengleris padare didele įtaka kritikavo savo pirmtaka uz perdem deterministinį poziurį į civilizaciju raida Jis teige kad civilizaciju gimima ir zlugima lemia ne nematomi istoriniai desniai o kur kas konkretesnes salygos BibliografijaDer metaphysische Grundgedanke der Philosophie 1904 Umrisse einer Morphologie der Weltgeschichte Band 1 Wien 1918 Band 2 Munchen 1922 1919 1924 Politische Pflichten der deutschen Jugend 1924 Der Staat Das Problem der Stande Staat und Geschichte Philosophie der Politik 1924 Beitrag zu einer Philosophie des Lebens Munchen 1931 Politische Schriften 1932 1933 Gedanken 1941 Hrsg von Hildegard Kornhardt Fruhzeit der Weltgeschichte 1966 Fragmente aus d Nachlass Unter Mitw v Manfred Schroter hrsg v Anton Mirko Koktanek Rytai Vakarai I tomas Vilnius Spaudos konturai 2002 Vakaru saulelydzio įvadas