Ostrolenkos apskritis lenk Powiat ostrołęcki apskritis šiaurės rytų Lenkijoje Mazovijos vaivadijoje Apskrities centras į
Ostrolenkos apskritis

Ostrolenkos apskritis (lenk. Powiat ostrołęcki) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje. Apskrities centras įsikūręs Ostrolenkos mieste. Apskritis šiaurėje ribojasi su Pišo apskritimi, rytuose su Kolno ir Lomžos, pietryčiuose su Mazovijos Ostruvo, pietuose su Viškuvo, pietvakariuose su Mazovijos Makuvo, vakaruose su Pšasnyšo ir šiaurės vakaruose su Ščytno apskritimi bei apskričiai nepriklausančiu Ostrolenkos miestu. Apskrityje yra 11 valsčių.
Ostrolenkos apskritis lenk. powiat ostrołęcki | |
---|---|
Valstybė | Lenkija |
Vaivadija | Mazovijos vaivadija |
Administracinis centras | Ostrolenka |
Gyventojų | 84 185 |
Plotas | 2 099,32 km² |
Tankumas | 40 žm./km² |
Teritorijos kodas | WOS |
Tinklalapis | www.powiat.ostroleka.pl/ |
Apskrities valsčiai
Apskrityje yra 11 valsčių:
Valsčius | Rūšis | Plotas (km²) | Gyventojai (2006) | Centras |
kaimo | 258,9 | 11 030 | ||
miesto-kaimo | 228,6 | 10 182 | ||
kaimo | 195,8 | 9 505 | ||
kaimo | 135,5 | 9 080 | ||
kaimo | 218,9 | 8 756 | ||
kaimo | 197,0 | 8 364 | ||
kaimo | 246,5 | 7 908 | ||
kaimo | 198,2 | 6 754 | ||
kaimo | 171,1 | 5 265 | ||
kaimo | 156,3 | 4 880 | ||
kaimo | 92,5 | 2 620 |
Istorija
Nuo V a. pr. m. e. iki XII a. dabartinės apskrities šiaurinėse žemėse, į šiaurę nuo Narevo upės, gyveno baltų gentis galindai.XI a.-XIII a. vykstant aršioms galindų kovoms su jų pietiniais kaimynais mazoviečiais, dalis galindų pasitraukė į rytus, į jotvingių žemes.
Nuo X a.-XI a. iki 1526 m. priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei. Nuo 1529 m. iki 1569 m. Liublino unijos Mazovijos vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Didžiosios Lenkijos provincijos Mazovijos vaivadijos valdose.
Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos . Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės . Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės , nuo 1837 m. iki 1866 m. Plocko gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Lomžos gubernijai.
Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Varšuvos generalgubernijai. 1919–1939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Balstogės vaivadijai. 1939–1945 m. priklausė Trečiojo reicho Rytų Prūsijai. 1945–1975 m. priklausė . 1975–1999 m. priklausė .
Gyventojai
Pagal 2005 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:
Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
---|---|---|---|---|---|---|
Bendrai | 84 185 | 100% | 41 365 | 49,1% | 42 820 | 50,9% |
Miestai | 3 046 | 100% | 1 542 | 50,6% | 1 504 | 49,4% |
Kaimai | 81 139 | 100% | 39 823 | 49,1% | 41 316 | 50,9% |
Nuorodos
- Apskrities tinklalapis (lenk.).
Šaltiniai
- http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Baltų_gentys_12-as_amžius.svg
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ostrolenkos apskritis, Kas yra Ostrolenkos apskritis? Ką reiškia Ostrolenkos apskritis?
Ostrolenkos apskritis lenk Powiat ostrolecki apskritis siaures rytu Lenkijoje Mazovijos vaivadijoje Apskrities centras įsikures Ostrolenkos mieste Apskritis siaureje ribojasi su Piso apskritimi rytuose su Kolno ir Lomzos pietryciuose su Mazovijos Ostruvo pietuose su Viskuvo pietvakariuose su Mazovijos Makuvo vakaruose su Psasnyso ir siaures vakaruose su Scytno apskritimi bei apskriciai nepriklausanciu Ostrolenkos miestu Apskrityje yra 11 valsciu Ostrolenkos apskritis lenk powiat ostroleckiValstybe LenkijaVaivadija Mazovijos vaivadijaAdministracinis centras OstrolenkaGyventoju 2005 84 185Plotas 2 099 32 km Tankumas 2005 40 zm km Teritorijos kodas WOSTinklalapis www powiat ostroleka pl Apskrities administracinis suskirstymasApskrities valsciaiApskrityje yra 11 valsciu Valscius Rusis Plotas km Gyventojai 2006 Centraskaimo 258 9 11 030miesto kaimo 228 6 10 182kaimo 195 8 9 505kaimo 135 5 9 080kaimo 218 9 8 756kaimo 197 0 8 364kaimo 246 5 7 908kaimo 198 2 6 754kaimo 171 1 5 265kaimo 156 3 4 880kaimo 92 5 2 620IstorijaNuo V a pr m e iki XII a dabartines apskrities siaurinese zemese į siaure nuo Narevo upes gyveno baltu gentis galindai XI a XIII a vykstant arsioms galindu kovoms su ju pietiniais kaimynais mazovieciais dalis galindu pasitrauke į rytus į jotvingiu zemes Nuo X a XI a iki 1526 m priklause Lenkijos karalystes Mazovijos kunigaikstystei Nuo 1529 m iki 1569 m Liublino unijos Mazovijos vaivadijai Nuo 1569 m iki 1795 m buvo Abieju Tautu Respublikos Didziosios Lenkijos provincijos Mazovijos vaivadijos valdose Nuo 1795 m iki 1807 m priklause Prusijos karalystes Naujosios Rytu Prusijos Nuo 1807 m iki 1815 m priklause Varsuvos kunigaikstystes Nuo 1816 m iki 1837 m priklause Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystes nuo 1837 m iki 1866 m Plocko gubernijai nuo 1867 m iki 1914 m Lomzos gubernijai Nuo 1914 m iki 1919 m priklause Vokietijos imperijos Varsuvos generalgubernijai 1919 1939 m priklause II Lenkijos Respublikos Balstoges vaivadijai 1939 1945 m priklause Treciojo reicho Rytu Prusijai 1945 1975 m priklause 1975 1999 m priklause GyventojaiPagal 2005 m birzelio 30 d surasymo duomenis Aprasymas Bendrai Moterys VyraiBendrai 84 185 100 41 365 49 1 42 820 50 9 Miestai 3 046 100 1 542 50 6 1 504 49 4 Kaimai 81 139 100 39 823 49 1 41 316 50 9 NuorodosApskrities tinklalapis lenk Saltiniaihttp lt wikipedia org wiki Vaizdas Baltu gentys 12 as amzius svg