Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Oro linijų bendrovė įmonė teikianti oro transporto paslaugas keleiviams ir arba oru gabenanti krovinius nuosavomis ar nu
Oro linijų bendrovė
Oro linijų bendrovė – įmonė, teikianti oro transporto paslaugas keleiviams ir/arba oru gabenanti krovinius nuosavomis ar nuomojamomis oro transporto priemonėmis (lėktuvais, sraigtasparniais). Oro linijų bendrovės skiriasi viena nuo kitos dydžiu (pagal turimas transporto priemones), skrydžių paskirtimi (gabena siuntas, krovinius, keleivius), paslaugų teikimo gausa, taip pat jos visos gali būti kategorizuojamos į tarpkontinentines, kontinentines, regionines ar vietines pagal atliekamų skrydžių nuotolius. Bendradarbiaujančios oro linijų bendrovės kartais sudaro aljansus, pvz. Air France-KLM. Visos oro linijų bendrovės privalo gauti oro operatoriaus sertifikatą, norėdamos oficialiai vykdyti savo veiklą.
Istorija
Pirmoji oro linijų bendrovė
Pirmąją pasaulyje oro linijų bendrovę – DELAG (vokiškai Deutsche Luftschiffahrts-Aktiengesellschaft, lietuviškai Vokietijos Orlaivių Transporto korporacija) 1909 m. lapkričio 20 d. įkūrė grafas Ferdinand von Zeppelin (Ferdinandas fon Cepelinas) Frankfurte prie Maino, padedant vyriausybei. Bendrovė valdė „Zeppelin“ kompanijos pagamintus orlaivius (dirižablius), tarp 1910 ir 1913 m. pervežė apie 13 000 keleivių.
Keturios seniausios ne dirižablius valdžiusios oro linijų bendrovės yra: Nyderlandų „KLM Royal Dutch Airlines“, Kolumbijos „Avianca“, Australijos „Qantas“ ir „“.
Oro linijų kūrimasis tarpukario Europoje
Po Pirmojo pasaulinio karo Jungtinės Karalystės perdarė kelis DH4A lėktuvus į keleivinius ir jais aptarnavo pirmąją pokario keleivių ir pašto pervežimo liniją tarp Londono ir Paryžiaus.
„KLM“ – seniausias vežėjas oro transportu Europoje, vis dar egzistuojantis originaliu senuoju pavadinimu – įkurtas 1919 m. Pirmuoju skrydžiu 1920 m. buvo skraidinami du keleiviai iš Londono į Amsterdamo "Schiphol" oro uostą. Kaip ir kitos pagrindinės Europos oro linijų kompanijos tuo metu, „KLM“ ankstyvoji plėtra smarkiai priklausė nuo poreikio susisiekti su nutolusiomis šalies (Nyderlandų rytų Indija). Po Nyderlandų imperijos žlugimo, „KLM“, likusi mažoje valstybėje tik su keletu potencialių keleivių, tapo viena iš pirmųjų, pradėjusia naudoti centro sistemą susisiekimui palengvinti.
1919 m. Prancūzijoje pradėti pašto skrydžiai į Maroką. Vėliau 1927 m. buvo išpirktos šios kompanijos akcijos, o ji pati pervadinta į „“ ir tapo pagrindiniu tarptautiniu vežėju. 1933 metais „Aéropostale“ bankrutavo, buvo nacionalizuota, sujungta su keletu kitų kompanijų ir tapo „Air France“.
1923 m. rugsėjo 12 d. Suomijos sostinėje Helsinkyje įkurta „Aero“ O/Y (dabar „Finnair“). Pirmuoju orlaiviu kompanijoje buvo „“ D-335, kurį „Aero“ parsigabeno 1924 m. kovo 14 d. Po savaitės – kovo 20 d. – įvykdytas pirmasis skrydis tarp Helsinkio ir Estijos sostinės Talino.
Vokietijos „Lufthansa“, veiklą pradėjusi 1926 m., skirtingai nei kitos didžiausios to meto oro linijų kompanijos, tapo pagrindine investuotoja į kitas oro linijų kompanijas, esančias ne Europoje. Taip įsikūrė Brazilijos „“ ir Kolumbijos „Avianca“.
Tuo pat metu Jungtinėje Karalystėje vežėju buvo „“, kuri 1939 m. tapo BOAC („British Overseas Airlines Co.“). „Imperial Airways“ skrydžiams tarp Londono, Artimųjų Rytų ir Indijos naudojo didelius biplanus.
1938 m. Lietuvoje įsteigta bendrovė „Lietuvos oro linijos", dviem lėktuvais vykdžiusi skrydžius iš Kauno į Palangą ir Rygą.
Oro linijų raida po II pasaulinio karo
II pasaulinis karas buvo aviacijos pramonės klestėjimo laikas. Karui pasibaigus, numatant keleivinės ir krovininės aviacijos plėtrą, buvo investuojama į naujų civilinių lėktuvų kūrimą, tokių kaip , ir (dažniausiai karinių bombonešių, pvz., B-29 pagrindu). XX a. 6 dešimtmetyje Vakarų aviacijos raidą skatino naujų efektyvesnių lėktuvų – De Havilland Comet, Boeing 707, Douglas DC-8 ir Sud Aviation Caravelle – gamyba. Pradėti naudoti pirmieji turbopropeleriniai lėktuvai Vickers Viscount ir Lockheed L-188 Electra. Sovietinio bloko oro linijos pradėjo naudoti lėktuvus Tu-104 ir Tu-124. 8 dešimtmetyje pradėti komerciškai eksploatuoti ypač plataus fiuzeliažo lėktuvai Boeing 747 (pravardžiuojamas Jumbo Jet), , ir Airbus A300 paskatino tarptautinių ir tarpžemyninių maršrutų plėtrą. Šie lėktuvai buvo efektyvūs dėl didelio pervežamų keleivių skaičiaus, krovinio masės ir skrydžio ilgio. Siekiant didinti greitį, sukurti viršgarsiniai lėktuvai Concorde (naudotas komerciniams skrydžiams 1976-2003) ir Tu-104 (naudotas 1977-1978). 1978 m. JAV aviacijos rinka pradėta dereguliuoti, sumažinti reikalavimai naujoms, veiklą norinčioms pradėti, oro linijų bendrovėms. Tuo laikotarpiu JAV susikūrė daug naujų bendrovių, tačiau dėl konkurencijos su tradicinėmis bendrovėmis (kurios pradėjo taikyti agresyvią kainodarą ir turėjo didesnius gabenimo pajėgumus) dauguma jų greitai pasitraukė iš rinkos. Tačiau didžiausiais šio proceso laimėtojais tapo keleiviai – sumažėjo kainos, didėjo paklausa ir maršrutų skaičius. 9 dešimtmetyje maždaug 50 % visų keleivių skrydžių buvo atliekama JAV teritorijoje. XX a. pabaigoje JAV rinkoje pradėjo kurtis mažų sąnaudų oro linijų bendrovės, kurios už mažą kainą siūlė keliones be jokių papildomų paslaugų (pirmoji tokį verslo modelį pradėjo taikyti Southwest Airlines). Šios mažų kaštų bendrovės tapo konkurentėmis tiek tradicinėms oro linijoms, tiek ir viena kitai. XX a. dešimtajame dešimtmetyje oro pervežimų rinka liberalizuota ir Europos Sąjungoje. 2007 m. pasirašytas susitarimas, liberalizuosiantis tarpžemyninių pervežimų (tarp JAV ir Europos Sąjungos šalių) rinką.
Šiuolaikinės raidos tendencijos
- Valstybės kontroliuojamos oro linijų bendrovės privatizuojamos (pvz., 2005 m. privatizuotos Lietuvos nacionalinė oro linijų bendrovė – FlyLAL), veikia kaip įprastinės pelno siekiančios įmonės. Daugelyje pasaulio regionų (pvz., Europos Sąjungoje) aviacijos paslaugų rinka liberalizuojama.
- Keleivių srautai didėja, ypač šalyse, kurių ekonomika greitai auga, ir regionuose, kur rinka liberalizuojama.
- Pramonės šaka išgyvena ciklus – 4-5 metus stagnacijos ir nuostolių paprastai seka 5-6 augimo ir pelno metai. Tačiau net palankiais metais oro linijų bendrovių grynasis pelnas (sumokėjus visus mokesčius ir palūkanas) paprastai siekia 2-3 %. Sėkmingai dirbančios bendrovės paprastai investuoja, užsakydamos naujus lėktuvus ir plėsdamos paslaugas.
- Oro linijų bendrovės jungiasi tarpusavyje į stambesnes įmones (pvz., Air France-KLM).
- Didėja mažų sąnaudų oro linijų bendrovių rinkos dalis, tradicinis oro linijos iš dalies perima pastarųjų veiklos būdus.
Kontrolė ir priežiūra
Valstybinė kontrolė
Daugumoje valstybių įkurtos nacionalinės oro linijų kompanijos, kurias valdo ir kontroliuoja vyriausybė. Net ir pilnai privatizuotų kompanijų ekonomine, politine ir saugumo kontrole gali rūpintis vyriausybės, kurios suinteresuotos, kad nebūtų laisvo prekių ar žmonių judėjimo tarp skirtingų regionų ar valstybinių be tinkamų saugumo priemonių.
JAV, Australijoje, o mažesniais mastais Brazilijoje, Meksikoje, Jungtinėje Karalystėje ir Japonijoje panaikintas valstybinis oro linijų bendrovių reguliavimas. Anksčiau šios vyriausybės „diktavo“ oro mokesčius, skrydžių kryptis bei kitus reikalavimus kiekvienai atskirai kompanijai. Tai panaikinus, oro linijų bendrovės pradėjo pačios derėtis su oro uostais, laisvai pradeda ir nutraukia skrydžius, renka mokesčius ir siūlo skrydžius atsižvelgiant į rinkos poreikius.
Vyriausybės nereguliuojamoje sistemoje, įėjimo į rinką barjerai naujai oro kompanijai yra mažesni, todėl, pavyzdžiui, JAV atsirado šimtai oro linijų kompanijų (kartais net trumpam veiklos periodui). Taip prasidėjo gana arši konkurencija ir vidutiniai mokesčiai nukrito dvidešimt ir daugiau procentų.
Tarptautinė priežiūra ir kontrolė
Įstaigos, kaip kad Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (International Civil Aviation Organization, ICAO) sukūrė pasaulinius saugumo ir kitus standartus. Dauguma tarptautinių oro linijų skrydžių reguliuojami dvišalių susitarimų tarp tų valstybių, kurių vežėjai aptarnauja atitinkamus skrydžius. Tokio susitarimo pavyzdys – vadinamasis Bermudų susitarimas tarp JAV ir Didžiosios Britanijos po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo nurodyta, kurie oro uostai bus naudojami transatlantiniams skrydžiams, o kiekviena vyriausybė gavo teisę paskirti kandidatu operatorius (bendroves), kurios galėtų organizuoti tokius skrydžius.
Verslo ypatybės
Istoriškai, kelionės oru (ir tai užtikrinančių bendrovių veikla) buvo remiamas valstybių, paprastai subsidijomis arba valstybei kontroliuojant pačią bendrovę. Priskaičiavus subsidijas, kurias valstybės suteikė naujų lėktuvų modelių kūrimui bei oro uostų statybai, per visą aviacijos istoriją oro linijų bendrovės uždirbo mažiau, nei išleido.
Ši valstybine parama motyvuojama tuo, kad pozityvūs eksternalitetai (išoriniai poveikiai), tokie kaip didesnis gyventojų mobilumas, yra vertingesni nei mikroekonominiai nuostoliai. Parama aviacijai buvo platesnio politinio konsensuso remti strategines transporto rūšis, pvz., greitkelių ir geležinkelių tiesimą, dalis. Pastaruoju metu aviacijos rinkos liberalizuojamos, oro linijų bendrovės privatizuojamos, kuriasi naujos mažų kaštų bendrovės.
Kainodara
Oro linijų bendrovės bilietus pardavinėja tokia kaina, kuri leistų gauti maksimalų pelną. Ilgainiui oro linijų kainodara tapo itin sudėtinga, šiuo metu ji valdoma kompiuterizuotomis pelno valdymo sistemomis.
Dauguma oro linijų taiko diferencijuotas kainas (tai yra tam tikra ), savo paslaugas tuo pat metu pardavinėdamos skirtingiems pirkėjų segmentams skirtingomis kainomis. Bilieto kainą lemia tokie faktoriai kaip dienų, likusių iki skrydžio, skaičius, esamas reiso užpildymas, paklausos tai dienai prognozė, konkurentų tuo metu taikomos kainos, taip pat variacijos priklausomai nuo savaitės dienos ir laiko. Bendrovės paprastai lėktuvą padalina į keletą klasių (pvz., pirmoji, verslo ir ekonominė klasės), o šias – į papildomus segmentus, kiekvienam segmentui taikydamos skirtingą kainą.
Papildomai kainodarą komplikuoja tai, kad dėl bilieto konkuruoja keleiviai, skrendantys skirtingais maršrutais. Pavyzdžiui, keleivis, pirkdamas bilietą iš Vilniaus į Frankfurtą už 200 eurų, konkuruoja su keleiviu, kuris iš Vilniaus skris į Niujorką per Frankfurtą (tuo pačiu lėktuvu) už 1400 eurų. Taigi oro linijų bendrovė turi nuspręsti, kas jai labiau apsimoka – keleivis, mokantis 1400 eurų, ar keleivis, mokantis 200 eurų ir, galbūt, keleivis Frankfurtas-Niujorkas maršturu, sumokėsiantis 1300 eurų. Pardavinėdamos bilietus, oro linijos kasdien atlieka šimtus tūkstančių tokio pobūdžio sprendimų.
XX a. 8 dešimtmečio pabaigoje, atsiradus kompiuterizuotoms rezervacijos sistemoms, oro linijos galėjo greitai pamatyti įvairių kainodaros būdų skirtumus (naudos ir išlaidų analizė) ir greitai į juos reaguoti, todėl daugeliu atvejų kainų diskriminacija artėjo prie idealios (t. y. kai kiekvienas bilietas parduodamas už maksimalią kainą, kurią keleivis pasirengęs sumokėti).
Šiuo metu šitokia sudėtinga kainodara yra aiškiau išreikšta „tradicinėse“ oro linijų bendrovėse. Mažų sąnaudų bendrovės paprastai taiko supaprastintą kainodarą, ir dažnai išvis neparduoda bilietų „su persėdimu“ (o tik atskirus bilietus kiekvienai kelionės daliai).
Prognozuodamos, kad dalis keleivių, rezervavę bilietus, faktiškai rezervuotu reisu neskrenda, oro linijų bendrovės parduoda daugiau bilietų nei lėktuve yra vietų (overbooking). Jei papildomai parduotų bilietų skaičius mažesnis už neatvykusių keleivių skaičių, tuomet visi keleiviai, sumokėję už bilietus, į lėktuvą sutelpa.
Sąnaudos
Oro linijų bendrovės, sukurdamos ir teikdamos savo paslaugas, patiria daug fiksuotųjų (pastoviųjų) ir veiklos išlaidų, tokių kaip išlaidos lėktuvams, varikliams ir dalims, kurui, darbuotojams, IT paslaugoms, pardavimų organizavimui, maitinimui, darbuotojų mokymui, draudimui ir pan. Be to, oro linijos iš dalies veikia kaip mokesčių kitoms įmonėms surinkėjos – visi tokie mokesčiai (pvz., oro uosto mokesčiai), įeinantys į bilieto kainą, oro linijos pervedami įmonei, kuriai jie skirti. Oro linijos taip pat vykdo valstybės įstatymų įgyvendinimą (pvz., jei bendrovė tarptautiniu reisu atgabena keleivį, neturintį reikiamų dokumentų, ji pati privalo savo sąskaita tokį keleivį grąžinti atgal). Taigi didelė dalis už bilietus gautų pajamų atitinka plačiam išorinių paslaugų tiekėjų ratui. Todėl oro linijų bendrovės pelnas ypač priklauso nuo griežtos išlaidų kontrolės.
Turtas ir pinigų srautai
Oro linijų bendrovių veiklos finansavimas yra sudėtingas: oro linijos turi reguliariai nuomoti arba pirkti naujesnius lėktuvus ir variklius, priimti ilgo laikotarpio sprendimus dėl lėktuvų parko taip, kad patenkintų rinkos paklausą ateityje, o laivyną būtų pelninga išlaikyti ir eksploatuoti.
Viena iš didžiausių oro linijų bendrovių išlaidos dalių yra kuras ir tepalai. Oro linijos stengiasi apsisaugoti nuo staigių kuro kainų pokyčių, naudodamosi išvestiniais finansiniais instrumentais.
Kai kuriuose didžiausiuose ir labiausiai apkrautuose oro uostuose, vertingų oro linijų turtu tampa slot (teisė nusileisti ir pakilti lėktuvui tam tikru paros laiku) turėjimas tame oro uoste, šiomis teisėmis oro linijos gali prekiauti tarpusavyje. Slot turėjimas patogiu laiku leidžia pritraukti daugiau mokančių keleivių (pvz., verslininkų), atitinkamai slotai mažiau patogiu laiku, mažesniame ar mažiau patogiame keleiviams oro uoste yra pigesni.
Oro linijų bendradarbiavimas
Bendras kodas (code sharing) yra labiausiai paplitusi oro linijų bendradarbiavimo forma. Tai bendrovių susitarimas, kuris leidžia vienai oro linijai pardavinėti bilietus į kitos oro linijos vykdomą reisą savo vardu ir naudojant savą kodą. Šis metodas leidžia oro linijoms išplėsti veiklą ir pardavinėti savo bilietus į miestus, kurių tos kompanijos reisai nesiekia (pvz., Lietuvos oro linijos FlyLAL pagal bendro kodo sutartį parduoda bilietus į tarpžemyninius KLM reisus iš Amsterdamo, o KLM savo vardu parduoda dalį bilietų Flylal lėktuvo aptarnaujamame reise Vilnius-Amsterdamas). Kadangi bilietai paprastai rezervuojami nurodant išvykimo ir atvykimo miestą (pvz., Vilnius – Čikaga), bendro kodo susitarimai leidžia oro linijoms pateikti daugiau galimų variantų ir taip padidinti bilietų pardavimus. Beveik visos oro linijų bendrovės naudoja bendro kodo susitarimus.
XX a. 10 dešimtmetyje paplito nauja, glaudesnio bendradarbiavimo forma – oro linijų aljansas. Aljansą (pvz., Star alliance, Oneworld, Skyteam) sudariusios bendrovės koordinuoja savo paslaugų keleiviams sistemas (pvz., bendrai naudoja laukimo sales, vykdo bendras dažnų keleivių skatinimo programas), intensyviau taiko bendro kodo principą (kartais net visiems reisams). Siekiant didesnio verslo efektyvumo, gali būti subendrinami ir suderinami paslaugų standartai, tvarkaraščiai, paslaugos, oro uostų paslaugos, taip pat gali būti bendrai perkamas kuras, IT paslaugos (susijungus siekiama padidinti pirkėjo derybinę galią), rečiau – lėktuvai.
Mažų sąnaudų oro linijų bendrovė
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Mažų sąnaudų oro linijų bendrovė.
Mažų sąnaudų oro linijų bendrovė – oro linijų bendrovė, kuri skraidina keleivius už santykinai mažesnę kainą, tačiau neteikdama daugelio paprastai keleiviams teikiamų paslaugų. Šis atsirado JAV, XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje jis paplito Europoje, o vėliau – ir daugelyje kitų pasaulio regionų.
Verslo modelis
Įprastinis mažų kaštų oro linijų bendrovės išsiskiria šiomis savybėmis:
- Tik viena keleivių klasė (nėra verslo arba pirmos klasės).
- Naudojami tik vieno modelio lėktuvai (dažniausiai Airbus A320 arba Boeing 737), taip sumažinamos mokymo ir aptarnavimo išlaidos.
- Paprasta kainodara (paprastai kuo lėktuvas daugiau užpildytas – tuo bilietai brangesni; tai skatina bilietus pirkti kuo anksčiau).
- Nepriskirtos keleivių vietos (keleiviai skatinami kuo greičiau ir anksčiau sulipti į lėktuvą).
- Skraidoma į pigesnius, mažiau apkrautus (dažnai – regioninius arba nutolusius) oro uostus, skraidoma anksti ryte ir vėlai vakare, kai oro keliai mažiau apkrauti, o tūpimo mokesčiai – mažesni.
- Trumpas stovėjimas ant žemės (didžiausias lėktuvo panaudojimas).
- Paprasti maršrutai, skatinantys tiesiogines keliones be sustojimo tranzito mazguose (maksimizuojamas lėktuvo panaudojimas, mažinami laiko nuostoliai dėl vėluojančių keleivių ar pamesto bagažo).
- Tiesioginė prekyba bilietais, ypač internetu (nereikia mokėti komisinių mokesčių kelionų agentams ar kompiuterizuotoms rezervavimo sistemoms).
- Plačiai taikomas elektroninis bilietas, sistemos be popierinio bilieto.
- Darbuotojai vykdo keletą funkcijų, pvz., skrydžių palydovai (stiuardesės) pačios valo lėktuvo saloną ir registruoja keleivius (mažinamos išlaidos darbuotojams).
- Kuras perkamas iš anksto dideliais kiekiais fiksuota kaina pasitelkus ateities sandorius. Taip apsisaugoma nuo kuro kainų šuolių.
- Neteikiamas „nemokamas“ maitinimas skrydžio metu ir kitos papildomos paslaugos (tačiau jas galima įsigyti už papildomą mokestį).
- Papildomų mokesčių „atsiejimas“ (reklamuojama "grynoji" skrydžio kaina, į kurią neįeina oro uosto mokestis ir kiti mokesčiai, kuriuos keleivis privalo sumokėti).
Konkreti mažų kaštų bendrovė nebūtinai turi taikyti visas aukščiau išvardintas priemones.
Krovinių oro linijų bendrovės
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Krovinių oro linijų bendrovės.
Krovinių oro linijų bendrovės – oro linijų bendrovių tipas, kurios specializuojasi transporto ir krovinių gabenimu lėktuvais. Šiuo metu stambiausios krovinių oro linijų bendrovės yra FedEx Express ir UPS Airlines. Kai kurios krovinių oro linijų bendrovės yra įprastų keleivinių oro linijų bendrovių padalinys.
Krovinių oro linijų bendrovės yra svarbi logistikos pramonės dalis. Lėktuvais visame pasaulyje gabenama daug transporto, prekių, medicinos, maisto ir įvairių pramonės rūšių produktų.
Visame pasaulyje naudojami skirtingi lėktuvai krovinių gabenimui. Kai kurios įmonės pirmenybę teikia naujiems lėktuvams, o kai kurios pasikliauja laiko išbandyta technika.
Taip pat skaitykite
Didžiausios oro linijų bendrovės
Nuorodos
- Tarptautinė oro transporto asociacija Archyvuota kopija 2015-04-24 iš Wayback Machine projekto.
- Aviacijos pramonės statistika
- Aviacijos rinkos analizė Archyvuota kopija 2007-06-16 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Oro linijų bendrovė, Kas yra Oro linijų bendrovė? Ką reiškia Oro linijų bendrovė?
Oro liniju bendrove įmone teikianti oro transporto paslaugas keleiviams ir arba oru gabenanti krovinius nuosavomis ar nuomojamomis oro transporto priemonemis lektuvais sraigtasparniais Oro liniju bendroves skiriasi viena nuo kitos dydziu pagal turimas transporto priemones skrydziu paskirtimi gabena siuntas krovinius keleivius paslaugu teikimo gausa taip pat jos visos gali buti kategorizuojamos į tarpkontinentines kontinentines regionines ar vietines pagal atliekamu skrydziu nuotolius Bendradarbiaujancios oro liniju bendroves kartais sudaro aljansus pvz Air France KLM Visos oro liniju bendroves privalo gauti oro operatoriaus sertifikata noredamos oficialiai vykdyti savo veikla Virgin Atlantic Boeing 747 400 lektuvas Emirates Airlines Airbus A330 200 lektuvasIstorijaPirmoji oro liniju bendrove Pirmaja pasaulyje oro liniju bendrove DELAG vokiskai Deutsche Luftschiffahrts Aktiengesellschaft lietuviskai Vokietijos Orlaiviu Transporto korporacija 1909 m lapkricio 20 d įkure grafas Ferdinand von Zeppelin Ferdinandas fon Cepelinas Frankfurte prie Maino padedant vyriausybei Bendrove valde Zeppelin kompanijos pagamintus orlaivius dirizablius tarp 1910 ir 1913 m perveze apie 13 000 keleiviu Keturios seniausios ne dirizablius valdziusios oro liniju bendroves yra Nyderlandu KLM Royal Dutch Airlines Kolumbijos Avianca Australijos Qantas ir Oro liniju kurimasis tarpukario Europoje Po Pirmojo pasaulinio karo Jungtines Karalystes perdare kelis DH4A lektuvus į keleivinius ir jais aptarnavo pirmaja pokario keleiviu ir pasto pervezimo linija tarp Londono ir Paryziaus KLM seniausias vezejas oro transportu Europoje vis dar egzistuojantis originaliu senuoju pavadinimu įkurtas 1919 m Pirmuoju skrydziu 1920 m buvo skraidinami du keleiviai is Londono į Amsterdamo Schiphol oro uosta Kaip ir kitos pagrindines Europos oro liniju kompanijos tuo metu KLM ankstyvoji pletra smarkiai priklause nuo poreikio susisiekti su nutolusiomis salies Nyderlandu rytu Indija Po Nyderlandu imperijos zlugimo KLM likusi mazoje valstybeje tik su keletu potencialiu keleiviu tapo viena is pirmuju pradejusia naudoti centro sistema susisiekimui palengvinti 1919 m Prancuzijoje pradeti pasto skrydziai į Maroka Veliau 1927 m buvo ispirktos sios kompanijos akcijos o ji pati pervadinta į ir tapo pagrindiniu tarptautiniu vezeju 1933 metais Aeropostale bankrutavo buvo nacionalizuota sujungta su keletu kitu kompaniju ir tapo Air France 1923 m rugsejo 12 d Suomijos sostineje Helsinkyje įkurta Aero O Y dabar Finnair Pirmuoju orlaiviu kompanijoje buvo D 335 kurį Aero parsigabeno 1924 m kovo 14 d Po savaites kovo 20 d įvykdytas pirmasis skrydis tarp Helsinkio ir Estijos sostines Talino Vokietijos Lufthansa veikla pradejusi 1926 m skirtingai nei kitos didziausios to meto oro liniju kompanijos tapo pagrindine investuotoja į kitas oro liniju kompanijas esancias ne Europoje Taip įsikure Brazilijos ir Kolumbijos Avianca Tuo pat metu Jungtineje Karalysteje vezeju buvo kuri 1939 m tapo BOAC British Overseas Airlines Co Imperial Airways skrydziams tarp Londono Artimuju Rytu ir Indijos naudojo didelius biplanus 1938 m Lietuvoje įsteigta bendrove Lietuvos oro linijos dviem lektuvais vykdziusi skrydzius is Kauno į Palanga ir Ryga Oro liniju raida po II pasaulinio karo II pasaulinis karas buvo aviacijos pramones klestejimo laikas Karui pasibaigus numatant keleivines ir krovinines aviacijos pletra buvo investuojama į nauju civiliniu lektuvu kurima tokiu kaip ir dazniausiai kariniu bombonesiu pvz B 29 pagrindu XX a 6 desimtmetyje Vakaru aviacijos raida skatino nauju efektyvesniu lektuvu De Havilland Comet Boeing 707 Douglas DC 8 ir Sud Aviation Caravelle gamyba Pradeti naudoti pirmieji turbopropeleriniai lektuvai Vickers Viscount ir Lockheed L 188 Electra Sovietinio bloko oro linijos pradejo naudoti lektuvus Tu 104 ir Tu 124 8 desimtmetyje pradeti komerciskai eksploatuoti ypac plataus fiuzeliazo lektuvai Boeing 747 pravardziuojamas Jumbo Jet ir Airbus A300 paskatino tarptautiniu ir tarpzemyniniu marsrutu pletra Sie lektuvai buvo efektyvus del didelio pervezamu keleiviu skaiciaus krovinio mases ir skrydzio ilgio Siekiant didinti greitį sukurti virsgarsiniai lektuvai Concorde naudotas komerciniams skrydziams 1976 2003 ir Tu 104 naudotas 1977 1978 1978 m JAV aviacijos rinka pradeta dereguliuoti sumazinti reikalavimai naujoms veikla norincioms pradeti oro liniju bendrovems Tuo laikotarpiu JAV susikure daug nauju bendroviu taciau del konkurencijos su tradicinemis bendrovemis kurios pradejo taikyti agresyvia kainodara ir turejo didesnius gabenimo pajegumus dauguma ju greitai pasitrauke is rinkos Taciau didziausiais sio proceso laimetojais tapo keleiviai sumazejo kainos didejo paklausa ir marsrutu skaicius 9 desimtmetyje mazdaug 50 visu keleiviu skrydziu buvo atliekama JAV teritorijoje XX a pabaigoje JAV rinkoje pradejo kurtis mazu sanaudu oro liniju bendroves kurios uz maza kaina siule keliones be jokiu papildomu paslaugu pirmoji tokį verslo modelį pradejo taikyti Southwest Airlines Sios mazu kastu bendroves tapo konkurentemis tiek tradicinems oro linijoms tiek ir viena kitai XX a desimtajame desimtmetyje oro pervezimu rinka liberalizuota ir Europos Sajungoje 2007 m pasirasytas susitarimas liberalizuosiantis tarpzemyniniu pervezimu tarp JAV ir Europos Sajungos saliu rinka Siuolaikines raidos tendencijos Valstybes kontroliuojamos oro liniju bendroves privatizuojamos pvz 2005 m privatizuotos Lietuvos nacionaline oro liniju bendrove FlyLAL veikia kaip įprastines pelno siekiancios įmones Daugelyje pasaulio regionu pvz Europos Sajungoje aviacijos paslaugu rinka liberalizuojama Keleiviu srautai dideja ypac salyse kuriu ekonomika greitai auga ir regionuose kur rinka liberalizuojama Pramones saka isgyvena ciklus 4 5 metus stagnacijos ir nuostoliu paprastai seka 5 6 augimo ir pelno metai Taciau net palankiais metais oro liniju bendroviu grynasis pelnas sumokejus visus mokescius ir palukanas paprastai siekia 2 3 Sekmingai dirbancios bendroves paprastai investuoja uzsakydamos naujus lektuvus ir plesdamos paslaugas Oro liniju bendroves jungiasi tarpusavyje į stambesnes įmones pvz Air France KLM Dideja mazu sanaudu oro liniju bendroviu rinkos dalis tradicinis oro linijos is dalies perima pastaruju veiklos budus Kontrole ir prieziuraValstybine kontrole Daugumoje valstybiu įkurtos nacionalines oro liniju kompanijos kurias valdo ir kontroliuoja vyriausybe Net ir pilnai privatizuotu kompaniju ekonomine politine ir saugumo kontrole gali rupintis vyriausybes kurios suinteresuotos kad nebutu laisvo prekiu ar zmoniu judejimo tarp skirtingu regionu ar valstybiniu be tinkamu saugumo priemoniu JAV Australijoje o mazesniais mastais Brazilijoje Meksikoje Jungtineje Karalysteje ir Japonijoje panaikintas valstybinis oro liniju bendroviu reguliavimas Anksciau sios vyriausybes diktavo oro mokescius skrydziu kryptis bei kitus reikalavimus kiekvienai atskirai kompanijai Tai panaikinus oro liniju bendroves pradejo pacios deretis su oro uostais laisvai pradeda ir nutraukia skrydzius renka mokescius ir siulo skrydzius atsizvelgiant į rinkos poreikius Vyriausybes nereguliuojamoje sistemoje įejimo į rinka barjerai naujai oro kompanijai yra mazesni todel pavyzdziui JAV atsirado simtai oro liniju kompaniju kartais net trumpam veiklos periodui Taip prasidejo gana arsi konkurencija ir vidutiniai mokesciai nukrito dvidesimt ir daugiau procentu Tarptautine prieziura ir kontrole Įstaigos kaip kad Tarptautine civilines aviacijos organizacija International Civil Aviation Organization ICAO sukure pasaulinius saugumo ir kitus standartus Dauguma tarptautiniu oro liniju skrydziu reguliuojami dvisaliu susitarimu tarp tu valstybiu kuriu vezejai aptarnauja atitinkamus skrydzius Tokio susitarimo pavyzdys vadinamasis Bermudu susitarimas tarp JAV ir Didziosios Britanijos po Antrojo pasaulinio karo kai buvo nurodyta kurie oro uostai bus naudojami transatlantiniams skrydziams o kiekviena vyriausybe gavo teise paskirti kandidatu operatorius bendroves kurios galetu organizuoti tokius skrydzius Verslo ypatybesIstoriskai keliones oru ir tai uztikrinanciu bendroviu veikla buvo remiamas valstybiu paprastai subsidijomis arba valstybei kontroliuojant pacia bendrove Priskaiciavus subsidijas kurias valstybes suteike nauju lektuvu modeliu kurimui bei oro uostu statybai per visa aviacijos istorija oro liniju bendroves uzdirbo maziau nei isleido Si valstybine parama motyvuojama tuo kad pozityvus eksternalitetai isoriniai poveikiai tokie kaip didesnis gyventoju mobilumas yra vertingesni nei mikroekonominiai nuostoliai Parama aviacijai buvo platesnio politinio konsensuso remti strategines transporto rusis pvz greitkeliu ir gelezinkeliu tiesima dalis Pastaruoju metu aviacijos rinkos liberalizuojamos oro liniju bendroves privatizuojamos kuriasi naujos mazu kastu bendroves Kainodara Oro liniju bendroves bilietus pardavineja tokia kaina kuri leistu gauti maksimalu pelna Ilgainiui oro liniju kainodara tapo itin sudetinga siuo metu ji valdoma kompiuterizuotomis pelno valdymo sistemomis Dauguma oro liniju taiko diferencijuotas kainas tai yra tam tikra savo paslaugas tuo pat metu pardavinedamos skirtingiems pirkeju segmentams skirtingomis kainomis Bilieto kaina lemia tokie faktoriai kaip dienu likusiu iki skrydzio skaicius esamas reiso uzpildymas paklausos tai dienai prognoze konkurentu tuo metu taikomos kainos taip pat variacijos priklausomai nuo savaites dienos ir laiko Bendroves paprastai lektuva padalina į keleta klasiu pvz pirmoji verslo ir ekonomine klases o sias į papildomus segmentus kiekvienam segmentui taikydamos skirtinga kaina Papildomai kainodara komplikuoja tai kad del bilieto konkuruoja keleiviai skrendantys skirtingais marsrutais Pavyzdziui keleivis pirkdamas bilieta is Vilniaus į Frankfurta uz 200 euru konkuruoja su keleiviu kuris is Vilniaus skris į Niujorka per Frankfurta tuo paciu lektuvu uz 1400 euru Taigi oro liniju bendrove turi nuspresti kas jai labiau apsimoka keleivis mokantis 1400 euru ar keleivis mokantis 200 euru ir galbut keleivis Frankfurtas Niujorkas marsturu sumokesiantis 1300 euru Pardavinedamos bilietus oro linijos kasdien atlieka simtus tukstanciu tokio pobudzio sprendimu XX a 8 desimtmecio pabaigoje atsiradus kompiuterizuotoms rezervacijos sistemoms oro linijos galejo greitai pamatyti įvairiu kainodaros budu skirtumus naudos ir islaidu analize ir greitai į juos reaguoti todel daugeliu atveju kainu diskriminacija artejo prie idealios t y kai kiekvienas bilietas parduodamas uz maksimalia kaina kuria keleivis pasirenges sumoketi Siuo metu sitokia sudetinga kainodara yra aiskiau isreiksta tradicinese oro liniju bendrovese Mazu sanaudu bendroves paprastai taiko supaprastinta kainodara ir daznai isvis neparduoda bilietu su persedimu o tik atskirus bilietus kiekvienai keliones daliai Prognozuodamos kad dalis keleiviu rezervave bilietus faktiskai rezervuotu reisu neskrenda oro liniju bendroves parduoda daugiau bilietu nei lektuve yra vietu overbooking Jei papildomai parduotu bilietu skaicius mazesnis uz neatvykusiu keleiviu skaiciu tuomet visi keleiviai sumokeje uz bilietus į lektuva sutelpa Sanaudos Oro liniju bendroves sukurdamos ir teikdamos savo paslaugas patiria daug fiksuotuju pastoviuju ir veiklos islaidu tokiu kaip islaidos lektuvams varikliams ir dalims kurui darbuotojams IT paslaugoms pardavimu organizavimui maitinimui darbuotoju mokymui draudimui ir pan Be to oro linijos is dalies veikia kaip mokesciu kitoms įmonems surinkejos visi tokie mokesciai pvz oro uosto mokesciai įeinantys į bilieto kaina oro linijos pervedami įmonei kuriai jie skirti Oro linijos taip pat vykdo valstybes įstatymu įgyvendinima pvz jei bendrove tarptautiniu reisu atgabena keleivį neturintį reikiamu dokumentu ji pati privalo savo saskaita tokį keleivį grazinti atgal Taigi didele dalis uz bilietus gautu pajamu atitinka placiam isoriniu paslaugu tiekeju ratui Todel oro liniju bendroves pelnas ypac priklauso nuo grieztos islaidu kontroles Turtas ir pinigu srautai Oro liniju bendroviu veiklos finansavimas yra sudetingas oro linijos turi reguliariai nuomoti arba pirkti naujesnius lektuvus ir variklius priimti ilgo laikotarpio sprendimus del lektuvu parko taip kad patenkintu rinkos paklausa ateityje o laivyna butu pelninga islaikyti ir eksploatuoti Viena is didziausiu oro liniju bendroviu islaidos daliu yra kuras ir tepalai Oro linijos stengiasi apsisaugoti nuo staigiu kuro kainu pokyciu naudodamosi isvestiniais finansiniais instrumentais Kai kuriuose didziausiuose ir labiausiai apkrautuose oro uostuose vertingu oro liniju turtu tampa slot teise nusileisti ir pakilti lektuvui tam tikru paros laiku turejimas tame oro uoste siomis teisemis oro linijos gali prekiauti tarpusavyje Slot turejimas patogiu laiku leidzia pritraukti daugiau mokanciu keleiviu pvz verslininku atitinkamai slotai maziau patogiu laiku mazesniame ar maziau patogiame keleiviams oro uoste yra pigesni Oro liniju bendradarbiavimas Bendras kodas code sharing yra labiausiai paplitusi oro liniju bendradarbiavimo forma Tai bendroviu susitarimas kuris leidzia vienai oro linijai pardavineti bilietus į kitos oro linijos vykdoma reisa savo vardu ir naudojant sava koda Sis metodas leidzia oro linijoms isplesti veikla ir pardavineti savo bilietus į miestus kuriu tos kompanijos reisai nesiekia pvz Lietuvos oro linijos FlyLAL pagal bendro kodo sutartį parduoda bilietus į tarpzemyninius KLM reisus is Amsterdamo o KLM savo vardu parduoda dalį bilietu Flylal lektuvo aptarnaujamame reise Vilnius Amsterdamas Kadangi bilietai paprastai rezervuojami nurodant isvykimo ir atvykimo miesta pvz Vilnius Cikaga bendro kodo susitarimai leidzia oro linijoms pateikti daugiau galimu variantu ir taip padidinti bilietu pardavimus Beveik visos oro liniju bendroves naudoja bendro kodo susitarimus XX a 10 desimtmetyje paplito nauja glaudesnio bendradarbiavimo forma oro liniju aljansas Aljansa pvz Star alliance Oneworld Skyteam sudariusios bendroves koordinuoja savo paslaugu keleiviams sistemas pvz bendrai naudoja laukimo sales vykdo bendras daznu keleiviu skatinimo programas intensyviau taiko bendro kodo principa kartais net visiems reisams Siekiant didesnio verslo efektyvumo gali buti subendrinami ir suderinami paslaugu standartai tvarkarasciai paslaugos oro uostu paslaugos taip pat gali buti bendrai perkamas kuras IT paslaugos susijungus siekiama padidinti pirkejo derybine galia reciau lektuvai Mazu sanaudu oro liniju bendrove Southwest Airlines Boeing 737 300 lektuvasDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Mazu sanaudu oro liniju bendrove Mazu sanaudu oro liniju bendrove oro liniju bendrove kuri skraidina keleivius uz santykinai mazesne kaina taciau neteikdama daugelio paprastai keleiviams teikiamu paslaugu Sis atsirado JAV XX a desimtojo desimtmecio pradzioje jis paplito Europoje o veliau ir daugelyje kitu pasaulio regionu Verslo modelis Įprastinis mazu kastu oro liniju bendroves issiskiria siomis savybemis Tik viena keleiviu klase nera verslo arba pirmos klases Naudojami tik vieno modelio lektuvai dazniausiai Airbus A320 arba Boeing 737 taip sumazinamos mokymo ir aptarnavimo islaidos Paprasta kainodara paprastai kuo lektuvas daugiau uzpildytas tuo bilietai brangesni tai skatina bilietus pirkti kuo anksciau Nepriskirtos keleiviu vietos keleiviai skatinami kuo greiciau ir anksciau sulipti į lektuva Skraidoma į pigesnius maziau apkrautus daznai regioninius arba nutolusius oro uostus skraidoma anksti ryte ir velai vakare kai oro keliai maziau apkrauti o tupimo mokesciai mazesni Trumpas stovejimas ant zemes didziausias lektuvo panaudojimas Paprasti marsrutai skatinantys tiesiogines keliones be sustojimo tranzito mazguose maksimizuojamas lektuvo panaudojimas mazinami laiko nuostoliai del veluojanciu keleiviu ar pamesto bagazo Tiesiogine prekyba bilietais ypac internetu nereikia moketi komisiniu mokesciu kelionu agentams ar kompiuterizuotoms rezervavimo sistemoms Placiai taikomas elektroninis bilietas sistemos be popierinio bilieto Darbuotojai vykdo keleta funkciju pvz skrydziu palydovai stiuardeses pacios valo lektuvo salona ir registruoja keleivius mazinamos islaidos darbuotojams Kuras perkamas is anksto dideliais kiekiais fiksuota kaina pasitelkus ateities sandorius Taip apsisaugoma nuo kuro kainu suoliu Neteikiamas nemokamas maitinimas skrydzio metu ir kitos papildomos paslaugos taciau jas galima įsigyti uz papildoma mokestį Papildomu mokesciu atsiejimas reklamuojama grynoji skrydzio kaina į kuria neįeina oro uosto mokestis ir kiti mokesciai kuriuos keleivis privalo sumoketi Konkreti mazu kastu bendrove nebutinai turi taikyti visas auksciau isvardintas priemones Kroviniu oro liniju bendroves FedEx Express Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Kroviniu oro liniju bendroves Kroviniu oro liniju bendroves oro liniju bendroviu tipas kurios specializuojasi transporto ir kroviniu gabenimu lektuvais Siuo metu stambiausios kroviniu oro liniju bendroves yra FedEx Express ir UPS Airlines Kai kurios kroviniu oro liniju bendroves yra įprastu keleiviniu oro liniju bendroviu padalinys Kroviniu oro liniju bendroves yra svarbi logistikos pramones dalis Lektuvais visame pasaulyje gabenama daug transporto prekiu medicinos maisto ir įvairiu pramones rusiu produktu Visame pasaulyje naudojami skirtingi lektuvai kroviniu gabenimui Kai kurios įmones pirmenybe teikia naujiems lektuvams o kai kurios pasikliauja laiko isbandyta technika Taip pat skaitykiteDidziausios oro liniju bendrovesNuorodosVikiteka Oro liniju bendrove vaizdine ir garsine medziagaTarptautine oro transporto asociacija Archyvuota kopija 2015 04 24 is Wayback Machine projekto Aviacijos pramones statistika Aviacijos rinkos analize Archyvuota kopija 2007 06 16 is Wayback Machine projekto