Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Orlaivių apledėjimas reiškinys kai orlaivis skrydžio ar stovėjimo aikštelėje metu pasidengia ledo sluoksniu Tai įvyksta
Orlaivių apledėjimas
Orlaivių apledėjimas – reiškinys, kai orlaivis skrydžio ar stovėjimo aikštelėje metu pasidengia ledo sluoksniu. Tai įvyksta esant tam tikroms meteorologinėms sąlygoms. Apledėjimo metu padidėja orlaivio svoris, kuro sąnaudos, sumažėja variklių trauka, išsikreipia kai kurių orlaivio prietaisų rodmenys. Orlaivio paviršiuje susiformavę ledo dariniai pakeičia jo aptakumo sąlygas ir aerodinamines savybes.
Meteorologinės orlaivių apledėjimo sąlygos
Apledėjimą lemia atmosferoje esantis vanduo (skystas, peršaldytų lašelių, vandens garų, ledo kristalų pavidalo). Šie vandens būviai lemia 3 tipų apledėjimą: lašelių, sublimacinį ir kristalinį. Skrydžio metu ant skirtingų orlaivio dalių susiformavęs ledas gali skirtis dydžiu, forma, spalva ir struktūra. Praktiniu požiūriu reikšmingi trys apledėjimo tipai, susiję su lašelių ledėjimu. Pirmojo tipo apledėjimas vyksta aplinkoje, kurioje yra stambių peršaldytų lašų. Jam būdingas pusiau skaidrus, šiurkštus, kauburiuotas ledas, kuris susidaro, kai oro temperatūra būna nuo 0° iki -5 °C (gali būti ir žemesnė). Antrojo tipo apledėjimas formuojasi skrendant debesyse, sudarytuose iš smulkių lašelių (ar dulksnos), kurie, susidūrę su orlaivio paviršiumi, akimirksniu užšąla. Susidaro baltos, matinės, pleišto, trapecijos formos ledo apaugos. Būdingas požymis yra ledo nuosėdos siauroje sparno dalyje arti priekinės briaunos. Trečiajam tipui priklauso ledijantys lietaus lašeliai, ledijantis rūkas, šlapdriba. Debesyse lašeliai yra skysčio arba ledo būvyje. Realybėje 0 °C žymi ribą, kuomet vandes lašeliai tampa peršaldytais ir gali užšalti. Vieni lašeliai tiesiog užšąla esant keliems laipsniams žemiau nulio, tuo tarpu kiti lieka skysčio būsenos daug žemesnėse temperatūrose. Orlaiviai apledėja, kai patys yra šaltesni nei nulis laipsnių ir susiduria su peršaldytais vandens lašeliais, o aplinkos temperatūra gali svyruoti nuo 5 °C iki -50 °C.
Užšalimo procesas
Kai peršaldyti vandens lašeliai susiduria su orlaivio paviršiumi, užšąla išskirdami latentinę šilumą. Ši šiluma šildo likusius lašelius, kurių temperatūra yra artima 0 °C, jie teka į lėktuvo galą per paviršių kol galutinai užšąla. Kuo žemesnė oro temperatūra ir šaltesnis orlaivio paviršius, tuo didesnė lašo dalis, kuri užšąla iškart susidūrimo metu. Taip pat, kuo mažesnis lašelis, tuo didesnė jo dalis iškart užšąla. Kuo daugiau lašelių susiduria su orlaivio paviršiumi, tuo didesnis vandens kiekis tekės į lėktuvo galą. Dažniausiai apledėjimas įvyksta esant didesniems peršaldytiems lašeliams.
Šerkšnas
Šerkšnas yra mažų lašelių produktas, kur kiekvienas lašelis višiskai užšąla prieš jam susiduriant su kitu, atsitrenkus į paviršių. Ledas būna matinis dėl įkalinto oro tarp lašelių. Šerkšnas dažniausiai susiformuoja ant aerodinaminių paviršių priekinių kraštų, auga į oro srauto pusę ir yra mažai kibus.
Skaidrus ledas
Kai kiekvienas didesnis lašas visiškai neužšąla atsitrenkęs į paviršių, tuomet peršaldytas vanduo kaupiasi ir plečiasi per orlaivo paviršių link jo galo, kol višiskai užšąla, suformuodamas labai lipnų ledą. Skaidrus ledas varijuoja nuo višiskai permatomo iki matinio sluoksnio ir auga į oro srauto pusę taip pat kaip atgal per orlaivio paviršių.
Mišrus ledas
Jei lašelių temperatūra ir dydžiai yra labai skirtingi, susidaro mišrus ledas – šerkšno ir skaidraus ledo mišinys. Šis ledas yra lipnesnis už šerkšną, matinis, šiurkštus ir plinta į oro srauto pusę greičiau nei atgal per orlaivio paviršių.
Meteorologiniai faktoriai lemiantys apledėjimą
Debesis sudarytas iš skystos formos vandens
Skysto vandens kiekis debesyje priklauso nuo lašelių dydžio ir kiekio tam tikrame oro tūryje. Kuo daugiau skysto vandens debesyje, tuo didesnė tikimybė, kad lėktuvas apledės. Debesys, kuriuose yra stiprūs konvekciniai srautai, turi didesnį skysto vandens kiekį, nes kylančio oro srautai net dideliems lašams neleidžia iškristi kritulių pavidalu. Konvekciniuose debesyse yra stipresi vertikalūs oro srautai. Tokie debesys susiformuoja ir dėl šiurščių orografinių pakilimų. Sluoksniniuose debesyse (St) vyrauja silpni vertikalūs srautai ir daugiausiai sudaryti iš mažų lašelių. Orlaivių apledėjimas vyksta debesyse iki 2 500 m aukščio. Apledėjimas priklauso nuo debesies sudėties – vandeninguose debesyse yra didžiausia apledėjimo tikimybė vyraujant neigiamai temperatūrai, mišriuose – apledėjimas priklauso nuo skystos fazės kritulių kiekio, o ledo kristalų debesyse apledėjimo tikimybė yra labai maža. Esant neigiamai temperatūrai, beveik visuomet apledėjimas vyksta aukštųjų sluoksninių (As) ir sluoksninių kamuolinių debesų (Sc) zonoje. Tačiau intensyviausias apledėjimas vyksta frontiniuose kamuoliniuose lietaus debesyse (Cb). Krintant gausiems krituliams apledėjimo tikimybė yra mažesnė, sluoksniniuose lietaus (Ns) ir aukštuosiuose sluoksniniuose (As) debesyse intensyvus apledėjimas vyksta, jei nebūna kritulių arba jie silpni.
Temperatūra debesyje
Šiltame ore yra daugiau vandens garų nei šaltame. Todėl debesys, kurie susiformuoja šiltose oro masėse turės didesnį skysto vandens kiekį, nei šaltose oro masėse. Temperatūros pasiskirstymas debesyje yra reikšmingas lašelių kiekiui ir dydžiui. Didesni peršaldyti lašeliai užšąla esant apie -10 °C, kai temperatūra nukrinta žemiau -15 °C, labai pagreitėja įvairaus dydžio lašelių užšalimas. Prie -40 °C faktiškai užšąla visi lašeliai. Debesys su labai stipriais vertikaliais oro srautais yra išimtiniai, kaip aukštieji kamuoliniai (Ac) ar kamuoliniai lietaus (Cb) debesys. Juose skysto vandens lašeliai gali būti pernešami į didesnius aukščius kol užšąla. Šie veiksniai daro įtaką apledėjimo intensyvumo pasikeitimams, todėl orlaivis gali susidurti su skirtingomis apledėjimo sąlygomis per kelias minutes, tame pačiame ruože. Intensyviausias apledėjimas būna skrendant po debesimis ledėjančio lietaus arba dulksnos zonoje. Viršutinio aukšto debesyse apledėjimas mažai tikėtinas, tačiau gali būti plunksniniuose sluoksniniuose ir plunksniniuose kamuoliniuose (Cc) debesyse, jei jie liko nuo perkūnijos debesų.
1. Kamuoliniuose (Cu) ir lietaus kamuoliniuose (Cb) debesyse:
- esant temperatūrai nuo 0 °C iki -25 °C, tikėtinas stiprus apledėjimas skaidriu ledu.
- esant temperatūrai nuo -25 °C iki -40 °C, tikėtinas lengvas apledėjimas šerkšnu; nedidelė tikimybė susidaryti mišriam apledėjimui naujai susiformavusiuose debesyse arba labai stipriam šerkšnui.
- esant temperatūrai žemiau -40 °C, nedidelė apledėjimo tikimybė.
2. Sluoksniniuose debesyse (St):
- reikšmingiausias apledėjimo sluoksnis yra priskiriamas prie 0 °C to -15 °C temperatūros.
- apledėjimas yra silpnesnis nei konvekciniuose debesyse, dėl silpnesnių vertikalių oro srautų ir mažesnių lašelių.
- apledėjimo sluoksniai nėra stori, tačiau plačiai išplitę horizontaliai.
3. Situacijos kuomet apledėjimas gali būti smarkesnis nei tikėtąsi:
- rudenį ir žiemą oras judėdamas per didelius neužšalusius ežerus, prisipildo drėgme. Debesis, kuris formuojasi, panašėja į debesų sluoksnį, išsivystys į konvekcinį debesį su inversija, sąlyginai stipriais vertikaliais srautais ir didele peršaldytų lašelių koncentracija.
- tankus debesų sluoksnis suformuotas staigaus masės pakilimo, kaip ir žemuose kalnų šlaituose, gausus peršaldytų vandens lašelių. Be to, yra didelė tikimybė, kad toks pakilimas destabilizuos oro masę, sudarantis konvekcinius debesis su padidėjusiu apledėjimo potencialu.
- debesys gali turėti labai stiprias vertikalias sroves. Apledėjimas gali būti sunkus ir dėl lašelių dydžio, yra tendencija skaidriam apledėjimui.
Literatūra
- Nav Canada. Chapter 2 Aviation Weather Hazards – Nav Canada.
- E. Rimkus, Vadovas debesims pažinti, 2005 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Orlaivių apledėjimas, Kas yra Orlaivių apledėjimas? Ką reiškia Orlaivių apledėjimas?
Orlaiviu apledejimas reiskinys kai orlaivis skrydzio ar stovejimo aiksteleje metu pasidengia ledo sluoksniu Tai įvyksta esant tam tikroms meteorologinems salygoms Apledejimo metu padideja orlaivio svoris kuro sanaudos sumazeja varikliu trauka issikreipia kai kuriu orlaivio prietaisu rodmenys Orlaivio pavirsiuje susiformave ledo dariniai pakeicia jo aptakumo salygas ir aerodinamines savybes Apledejes lektuvo priekisMeteorologines orlaiviu apledejimo salygosApledejima lemia atmosferoje esantis vanduo skystas persaldytu laseliu vandens garu ledo kristalu pavidalo Sie vandens buviai lemia 3 tipu apledejima laseliu sublimacinį ir kristalinį Skrydzio metu ant skirtingu orlaivio daliu susiformaves ledas gali skirtis dydziu forma spalva ir struktura Praktiniu poziuriu reiksmingi trys apledejimo tipai susije su laseliu ledejimu Pirmojo tipo apledejimas vyksta aplinkoje kurioje yra stambiu persaldytu lasu Jam budingas pusiau skaidrus siurkstus kauburiuotas ledas kuris susidaro kai oro temperatura buna nuo 0 iki 5 C gali buti ir zemesne Antrojo tipo apledejimas formuojasi skrendant debesyse sudarytuose is smulkiu laseliu ar dulksnos kurie susidure su orlaivio pavirsiumi akimirksniu uzsala Susidaro baltos matines pleisto trapecijos formos ledo apaugos Budingas pozymis yra ledo nuosedos siauroje sparno dalyje arti priekines briaunos Treciajam tipui priklauso ledijantys lietaus laseliai ledijantis rukas slapdriba Debesyse laseliai yra skyscio arba ledo buvyje Realybeje 0 C zymi riba kuomet vandes laseliai tampa persaldytais ir gali uzsalti Vieni laseliai tiesiog uzsala esant keliems laipsniams zemiau nulio tuo tarpu kiti lieka skyscio busenos daug zemesnese temperaturose Orlaiviai apledeja kai patys yra saltesni nei nulis laipsniu ir susiduria su persaldytais vandens laseliais o aplinkos temperatura gali svyruoti nuo 5 C iki 50 C Uzsalimo procesasKai persaldyti vandens laseliai susiduria su orlaivio pavirsiumi uzsala isskirdami latentine siluma Si siluma sildo likusius laselius kuriu temperatura yra artima 0 C jie teka į lektuvo gala per pavirsiu kol galutinai uzsala Kuo zemesne oro temperatura ir saltesnis orlaivio pavirsius tuo didesne laso dalis kuri uzsala iskart susidurimo metu Taip pat kuo mazesnis laselis tuo didesne jo dalis iskart uzsala Kuo daugiau laseliu susiduria su orlaivio pavirsiumi tuo didesnis vandens kiekis tekes į lektuvo gala Dazniausiai apledejimas įvyksta esant didesniems persaldytiems laseliams Serksnas Serksnas yra mazu laseliu produktas kur kiekvienas laselis visiskai uzsala pries jam susiduriant su kitu atsitrenkus į pavirsiu Ledas buna matinis del įkalinto oro tarp laseliu Serksnas dazniausiai susiformuoja ant aerodinaminiu pavirsiu priekiniu krastu auga į oro srauto puse ir yra mazai kibus Skaidrus ledas Kai kiekvienas didesnis lasas visiskai neuzsala atsitrenkes į pavirsiu tuomet persaldytas vanduo kaupiasi ir pleciasi per orlaivo pavirsiu link jo galo kol visiskai uzsala suformuodamas labai lipnu leda Skaidrus ledas varijuoja nuo visiskai permatomo iki matinio sluoksnio ir auga į oro srauto puse taip pat kaip atgal per orlaivio pavirsiu Misrus ledas Jei laseliu temperatura ir dydziai yra labai skirtingi susidaro misrus ledas serksno ir skaidraus ledo misinys Sis ledas yra lipnesnis uz serksna matinis siurkstus ir plinta į oro srauto puse greiciau nei atgal per orlaivio pavirsiu Meteorologiniai faktoriai lemiantys apledejimaDebesis sudarytas is skystos formos vandens Skysto vandens kiekis debesyje priklauso nuo laseliu dydzio ir kiekio tam tikrame oro turyje Kuo daugiau skysto vandens debesyje tuo didesne tikimybe kad lektuvas apledes Debesys kuriuose yra stiprus konvekciniai srautai turi didesnį skysto vandens kiekį nes kylancio oro srautai net dideliems lasams neleidzia iskristi krituliu pavidalu Konvekciniuose debesyse yra stipresi vertikalus oro srautai Tokie debesys susiformuoja ir del siursciu orografiniu pakilimu Sluoksniniuose debesyse St vyrauja silpni vertikalus srautai ir daugiausiai sudaryti is mazu laseliu Orlaiviu apledejimas vyksta debesyse iki 2 500 m aukscio Apledejimas priklauso nuo debesies sudeties vandeninguose debesyse yra didziausia apledejimo tikimybe vyraujant neigiamai temperaturai misriuose apledejimas priklauso nuo skystos fazes krituliu kiekio o ledo kristalu debesyse apledejimo tikimybe yra labai maza Esant neigiamai temperaturai beveik visuomet apledejimas vyksta aukstuju sluoksniniu As ir sluoksniniu kamuoliniu debesu Sc zonoje Taciau intensyviausias apledejimas vyksta frontiniuose kamuoliniuose lietaus debesyse Cb Krintant gausiems krituliams apledejimo tikimybe yra mazesne sluoksniniuose lietaus Ns ir aukstuosiuose sluoksniniuose As debesyse intensyvus apledejimas vyksta jei nebuna krituliu arba jie silpni Temperatura debesyje Siltame ore yra daugiau vandens garu nei saltame Todel debesys kurie susiformuoja siltose oro masese tures didesnį skysto vandens kiekį nei saltose oro masese Temperaturos pasiskirstymas debesyje yra reiksmingas laseliu kiekiui ir dydziui Didesni persaldyti laseliai uzsala esant apie 10 C kai temperatura nukrinta zemiau 15 C labai pagreiteja įvairaus dydzio laseliu uzsalimas Prie 40 C faktiskai uzsala visi laseliai Debesys su labai stipriais vertikaliais oro srautais yra isimtiniai kaip aukstieji kamuoliniai Ac ar kamuoliniai lietaus Cb debesys Juose skysto vandens laseliai gali buti pernesami į didesnius aukscius kol uzsala Sie veiksniai daro įtaka apledejimo intensyvumo pasikeitimams todel orlaivis gali susidurti su skirtingomis apledejimo salygomis per kelias minutes tame paciame ruoze Intensyviausias apledejimas buna skrendant po debesimis ledejancio lietaus arba dulksnos zonoje Virsutinio auksto debesyse apledejimas mazai tiketinas taciau gali buti plunksniniuose sluoksniniuose ir plunksniniuose kamuoliniuose Cc debesyse jei jie liko nuo perkunijos debesu 1 Kamuoliniuose Cu ir lietaus kamuoliniuose Cb debesyse esant temperaturai nuo 0 C iki 25 C tiketinas stiprus apledejimas skaidriu ledu esant temperaturai nuo 25 C iki 40 C tiketinas lengvas apledejimas serksnu nedidele tikimybe susidaryti misriam apledejimui naujai susiformavusiuose debesyse arba labai stipriam serksnui esant temperaturai zemiau 40 C nedidele apledejimo tikimybe 2 Sluoksniniuose debesyse St reiksmingiausias apledejimo sluoksnis yra priskiriamas prie 0 C to 15 C temperaturos apledejimas yra silpnesnis nei konvekciniuose debesyse del silpnesniu vertikaliu oro srautu ir mazesniu laseliu apledejimo sluoksniai nera stori taciau placiai isplite horizontaliai 3 Situacijos kuomet apledejimas gali buti smarkesnis nei tiketasi rudenį ir ziema oras judedamas per didelius neuzsalusius ezerus prisipildo dregme Debesis kuris formuojasi panaseja į debesu sluoksnį issivystys į konvekcinį debesį su inversija salyginai stipriais vertikaliais srautais ir didele persaldytu laseliu koncentracija tankus debesu sluoksnis suformuotas staigaus mases pakilimo kaip ir zemuose kalnu slaituose gausus persaldytu vandens laseliu Be to yra didele tikimybe kad toks pakilimas destabilizuos oro mase sudarantis konvekcinius debesis su padidejusiu apledejimo potencialu debesys gali tureti labai stiprias vertikalias sroves Apledejimas gali buti sunkus ir del laseliu dydzio yra tendencija skaidriam apledejimui LiteraturaNav Canada Chapter 2 Aviation Weather Hazards Nav Canada E Rimkus Vadovas debesims pazinti 2005 m Vikiteka Orlaiviu apledejimas vaizdine ir garsine medziaga