Orientalistika Lietuvoje

Orientalistikos pradžia Lietuvoje siejama su romantikų iniciatyva įkurta Rytų kalbų katedrą Vilniaus universitete 1810 m. To laiko žymus intelektualas Kazimieras Kontrimas 1822 m. Vilniaus Apygardos švietimo kuratoriui įteikė memorandumą dėl Rytų kalbų instituto prie VU įkūrimo. Tačiau ši idėja nesusilaukė didelio palaikymo, o vėliau uždarytas ir pats Vilniaus universitetas. 1819 m. žymus orientalistas, poliglotas ir keliautojas buvo Juozapas Senkovskis, kuris 1819 m. - 1822 m. keliavo po Egiptą, Siriją, Etiopiją, Turkiją ir Jordaniją.

Tarpukaris

Tarpukaryje orientalistika garsėjo Vytauto Didžiojo universitetas, kuriame buvo dėstomas sanskritas (dėstė Kazimieras Būga, , Francas Brenderis, Ričardas Mironas ir kt.), skaitytas egiptologijos kursas, veikė mitologijos katedra. 1922 m. universitete įkurta hebraistikos katedra, jos dalykus dėstė, paskelbė hebraistikos darbų Nachmanas Šapira. Tarp profesionalių orientalistų išgarsėjo egiptologė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė (1885–1941 m.), dėsčiusi Rytų šalių istoriją, paskelbusi darbų iš Egipto istorijos, Karo muziejuje sukaupusi turtingą Egipto meno kolekciją.

Rytų kultūromis domėjosi ir to meto lietuvių inteligentija. Rytietiškų motyvų ir vertybių apmąstymų galima sutikti Stasio Šalkauskio, Jurgio Baltrušaičio, Vydūno, Vinco Krėvės kūryboje. Keliautojai Matas Šalčius ir Antanas Poška 1929–1937 m. rengė keliones po Rytų šalis, vėliau jas aprašė savo kelionių knygose.

Nepriklausomybės laikotarpis

Sovietmečiu Lietuvoje Rytų kultūrų studijoms nebuvo sąlygų. Orientalistika atgimė tik atgavus Nepriklausomybę.

Vilniaus universitetas

1993 m. buvo įkurtas Orientalistikos centras. Nuo 2000 m. centre pradėta Lyginamųjų Azijos studijų bakalauro programa. Kasmet siūlomos vis kitos programos, organizuojamos šių krypčių studijos: sinologija, japonologija,, indologija, turkologija, .

Vytauto Didžiojo universitetas

Vytauto Didžiojo universitete ypač stiprios yra Rytų Azijos regiono studijos, kurioms pirminį impulsą, matyt, davė tamprus Kauno ryšys su Čiunės Sugiharos asmenybe. 1994 m. įkurtas Japonų kalbos metodologinis kabinetas, kuris 2000 m. tapo Japonistikos centru, vadovaujamu A. Ališausko. Prof. vadovaujamas Azijos studijų centras veikė nuo 2001 m. 2009 m. juos sujungus suformuotas Azijos studijų centras.

Centras dalyvauja tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose, prisideda kaupiant vieną didžiausių Azijos studijoms skirtų knygų kolekcijų Lietuvoje, bendradarbiauja su kitais padaliniais skatindamas Azijos studijų plėtrą VDU.

2007 m. VDU Regionistikos katedra pradėjo naują politologinę Rytų Azijos regiono studijų programą (magistrantams), kurioje dėstoma Rytų Azijos šalių (Kinijos, Japonijos ir Korėjos) kultūra, politika, ekonomika. 2012 m. HMF Kultūros studijų ir etnologijos katedra pradėjo vykdyti bakalaurinę programą Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos, kuri koncentruojasi ties šių trijų šalių istorija, kultūra ir kalbomis.

VDU Užsienio kalbų institute dėstomos arabų kalba, turkų kalba, japonų kalba, kinų kalba ir korėjiečių kalba.

Klaipėdos universitetas

1996 m. Orientalistikos centras įkurtas ir Klaipėdos universitete.

Nuorodos

• Internetinė svetainė, skirta Azijos studijoms Lietuvoje
• Apie orientalistiką Archyvuota kopija 2005-12-16 iš Wayback Machine projekto.
• VU Orientalistikos centro svetainė
• VDU Azijos studijų centro svetainė
• VDU Užsienio kalbų centro svetainė
• KU Orientalistikos centro svetainė Archyvuota kopija 2005-10-28 iš Wayback Machine projekto.