Ona Baliukonė

Ona Baliukonytė (Onė Baliukonė) (1948 m. birželio 1 d. Kančėnuose, Daugų valsčiuje – 2007 m. lapkričio 20 d. Vilniuje) – poetė, rašytoja, tapytoja, Nacionalinės premijos laureatė.

"},"veikla":{"wt":"poetė, rašytoja, tapytoja, Nacionalinės premijos laureatė."},"sritis":{"wt":""},"įstaigos":{"wt":""},"pareigos":{"wt":""},"išsilavinimas":{"wt":""},"alma_mater":{"wt":""},"doktorantūros_vadovas":{"wt":""},"studentai":{"wt":""},"žinomas":{"wt":""},"apdovanojimai":{"wt":"*[[1998]] m. [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius]]\n*[[2003]] m. [[Paulius Širvys|Pauliaus Širvio]] literatūrinė premija. \n* [[2004]] m. [[Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija]]"},"parašas":{"wt":""},"pastabos":{"wt":""}},"i":0}}]}'>Ona Baliukonytė
Onė BaliukonėGimė 1948 m. birželio 1 d.
Kančėnai, Daugų valsčius
Mirė 2007 m. lapkričio 20 d. (59 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Antakalnio kapinėseVeikla poetė, rašytoja, tapytoja, Nacionalinės premijos laureatė.Žymūs apdovanojimai
  • 1998 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius
  • 2003 m. Pauliaus Širvio literatūrinė premija.
  • 2004 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija

Biografija

redaguoti

1970 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Žurnalų „Moksleivis“, savaitraščių „Dialogas“ ir „Dienovidis“ redakcijų darbuotoja. Nuo 1975 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 2000 ir 2001 m. surengė tapybos darbų parodas.

Kūryba

redaguoti

Ankstyvieji eilėraščiai (rinkinys „Laukinės vaivorykštės“, „Viltis“) pasižymi emociniu atvirumu, žmogaus ir gamtos vienovės pajautimu. Rinkinyje „Iš kelio dulkių“ sustiprėjo dramatizmas, etinis maksimalizmas, vienišumo, romantinio išskirtinumo nuotaikos. Vėlesnėje kūryboje (rinkinys „Tėve mūsų gyvenime“, „Vaduok“) ryškios bendrumo su pasauliu, harmonijos, dvasios ramybės paieškos, metafizinė laikinumo ir amžinybės priešprieša siejama su moteriškąja patirtimi. Eilėraščių rinkiniuose „Bokštai“, „Elgetaujanti saulė“, „Neregio sodai“ krikščioniški motyvai susipina su Rytų religijų įvaizdžiais.[1]

Bibliografija

redaguoti
  • „Laukinės vaivorykštės“ (eilėraščiai, Vilnius, Vaga, 1971 m.),
  • „Viltis“ (eilėraščiai, Vilnius, Vaga, 1976 m.),
  • „Iš kelio dulkių“ (eilėraščiai, Vilnius, Vaga, 1982 m.),
  • „Tėve mūsų gyvenime“ (eilėraščiai, Vilnius, Vaga, 1986 m.),
  • „Kelionės fragmentai“ (esė, Vilnius, Vaga, 1987 m.).
  • „Vaduok“ (eilėraščiai, Vilnius, Vaga, 1994 m.),
  • „Bokštai“ (eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996 m.),
  • „Elgetaujanti saulė“ (eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998 m.);
  • „Neregio sodai“ (eilėraščiai, Vilnius, Vaga, 2001);
  • „Širdies neatskiriamasis Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas mūsų atsiminimuose“ (sudarytoja, [[2002]] m.),
  • „Akmuva“ (eilėraščiai, Vilnius, Vaga, 2003 m.)
  • „Ant sapnų tilto“ (esė, Vilnius, Alma littera, 2003;
  • „Kopų karalienė“ (pasaka, Vilnius, Gimtasis žodis, 2006).
  • Išvertė Beinsos Douno (1864–1944) minčių knygą „Mokytojas kalba“ (1997 m.).

Įvertinimas

redaguoti
  • 1998 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius
  • 2003 m. Pauliaus Širvio literatūrinė premija.
  • 2004 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija.
  • 2006 m. „Varpų“ literatūrinė premija už eilėraščių ciklą „Kovo agonijos“.
  1. Dalia Šalkauskytė. Ona Baliukonė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 503 psl.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Ona Baliukonė, Kas yra Ona Baliukonė? Ką reiškia Ona Baliukonė?