Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Omano Sultonatas arab سلطنة ع مان Salṭanat ʿUmānVėliava HerbasHimnas Sultono pasveikinimas Omanas žemėlapyjeValstybinė k
Omano sultonatas
| Omano Sultonatas | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Sultono pasveikinimas“ | |||||
Omanas žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | arabų | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Maskatas | ||||
| Valstybės vadovai • Sultonas • - • - | - - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 309 500 km2 (70) 0 % | ||||
| Gyventojų • 2018 • Tankis | 4 829 473 (125) 15 žm./km2 (177) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2020 62,305 mlrd. $ (75) 14 423$ (49) | ||||
| Valiuta | Omano rialas (OMR) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+4 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė | 1650 m. 1971 m. | ||||
| Interneto kodas | .om | ||||
| Telefono kodas | 968 | ||||
Omanas (arab. عُمَان = ʿUmān), oficialiai Omano Sultonatas (arab. سلْطنةُ عُمان = Salṭanat ʿUmān) – valstybė Pietvakarių Azijoje, Arabijos pusiasalio pietryčiuose, prie Arabijos jūros. Pietvakariuose ribojasi su Jemenu, vakaruose – su Saudo Arabija, šiaurės vakaruose – su Jungtiniais Arabų Emyratais. Šiaurės rytuose Omanas prieina prie Persijos įlankos. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Maskatas.
Istorija
| Omano istorija |
| Omano imamatai: |
| > > |
| Svetimšalių valdymas: |
| Bujidai > Kermano sultonatas |
| Portugalai, Osmanai |
| Omano imperija: |
| (1624-1719) > |
| , , (1913-57) |
| Omanas, JAE |
Pagrindinis straipsnis: Omano istorija
Omano pakrantėse jau IV tūkstantmetyje pr.m.e. buvo uostų. Jie buvo seniausiųjų civilizacijų, egzistavusių Tigro, Nilo, Eufrato ir Indo baseinuose, prekybos tarpininkai.
VII a. viduryje kraštas atiteko arabų Kalifatui. Įsigalėjo islamas.
750 m. Abasidams nuvertus Kalifatą valdžiusius Omejadus, Omanas tapo imamų valdoma nepriklausoma valstybe − imamatu. Viduriniais amžiais Omano uostai išlaikė savo reikšmę.
Iki 1515 m. beveik visą Omano pakrantę užgrobė portugalai.
1650 m. imamo Abu Jaribo kariuomenė išvadavo šalį, užėmė Ormūzo sąsiaurį ir kai kurias Persijos įlankos salas, dalį Persijos pietryčių pakrantės.
XVII a. šeštajame dešimtmetyje Omano imamai pajungė Zanzibarą ir dalį Rytų Afrikos pakrantės.
1792 m. nuo Omano imamato atsiskyrusiose Omano įlankos pakrantėse susikūrė Maskato sultonatas. XVIII a. pabaigoje Persijos įlankos ir Ormūzo sąsiaurio pakrantę užėmė vahabitai. Šią teritoriją britai pradėjo vadinti .
XIX a. antroje pusėje Maskatas ir Piratų krantas (vėliau vadintas Sutartiniu Omanu, o nuo 1971 m. nepriklausoma Jungtinių Arabų Emyratų valstybė) tapo D. Britanijos protektoratais.
1920 m. rugsėjo 25 d. as Sibo sutartimi D. Britanijos valdžia ir Maskato sultonas pripažino Omano imamato nepriklausomybę.
Po II Pasaulinio karo Omane buvo rasta didelių naftos telkinių.
1955 m. D. Britanijos ir Maskato sultono Saido ben Teimūro kariuomenės įsiveržė į Omano imamatą ir iki 1959 m. didesniąją jo dalį okupavo.
1970 m. Teimūro sūnus Kabus ben Saidas suvienijo Maskato sultonatą ir Omano imamatą ir paskelbė, kad sukuriamas Omano sultonatas. Buvo pradėti plėsti ryšiai su kitomis valstybėmis, sukurta nacionalinė vyriausybė.
Omanas nuo 1971 m. yra JTO narys.
Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis:
Omane − absoliutinė monarchija.
Valstybės ir vyriausybės vadovas yra sultonas Kabus ben Saidas (Qabūs bin Saīd as-Saīd), kuris skiria ministrų kabinetą, vadinamą „Divanu“.
Šiandieniniame (2007 m.) Ministrų kabinete yra ir trys moterys ministrės: švietimo, socialinių reikalų ir turizmo srityse.
Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis:
Omanas suskirstytas į 4 gubernijas (muhafazas) ir 5 regionus (mintagatus). Regionai yra skirstomi į provincijas (vilajas). Omano gubernijos ir regionai yra šie:
Gubernijos
- Maskatas
- Musandamas
- Dofaras
- Al Buraimis
Regionai
- Ad Dachilija
- Al Batina
- Al Vusta
- Aš Šarkija
- Ad Dahira
Geografija
Pagrindinis straipsnis: Omano geografija
Omano plotas − 309 500 km².
Išilgai Omano įlankos eina Hadžaro (Omano) kalnai (aukščiausias taškas − Šamo kalnas, kuris yra 3353 m aukščio).
Tarp kalnų ir Omano įlankos yra siaura al Batinos žemuma su oazėmis. Omano pietvakariuose plyti Dofaro plynaukštė.
Šalyje auga pusdykumių ir dykumų augalija (į Omano centrinę dalį įsiterpia ar Rub al Chalijaus dykumos rytinis pakraštys), kalnuose − savanos, lapus metantys miškai, pievos; oazėse auga datulės, kokoso palmės.
Omane vyrauja kontinentinis tropinis klimatas.
Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Omano ekonomika
Omanas eksportuoja naftą, datules, žuvis, citrusus.
Omane yra maisto, cemento pramonės, vamzdžių, plastikų dirbinių gamybos įmonių.
Svarbiausias žemės ūkio augalas − datulės (derlius ~50 000 tonų per metus). Be to, auginama tabakas, liucerna, citrinmedžiai, mangamedžiai, granatmedžiai, bananai, javai. Klajokliai beduinai augina kupranugarius, avis, ožkas.
Omano pakrantėse žvejojama, renkami perlai.
Svarbiausi jūrų uostai − Maskatas ir al Matrachas. Netoli Maskato yra as Sibo tarptautinis oro uostas.
Gyventojai
Pagrindinis straipsnis: Omano demografija
Didžioji Omano gyventojų dalis yra arabai. Kaip ir kitose arabų valstybėse, čia gyvena Indijos, Pakistano ir Irano piliečių, kurių dauguma dirba nekvalifikuotą darbą. Valstybinė šalies kalba yra arabų.
Maždaug 75 % gyventojų yra musulmonai ibaditai. Tai yra daugiausiai Omane paplitusi islamo forma, atskira nuo sunizmo ir šiizmo. Likę gyventojai yra daugiausiai sunitai ir šiitai. Hinduistai, budistai, zoroastriečiai, sikhai, bahajai ir krikščionys ir kitų religijų atstovai sudaro mažiau nei 5 % šalies populiacijos. Daugelis nemusulmonų yra pilietybės neturintys imigrantai iš Pietų Azijos.
Pasak 2003 m. surašymo, 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas šalyje yra 81,4 % (vyrų – 86,8 %, moterų – 73,5 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Omane yra 74,16 metų (vyrų – 71,87 m., moterų – 76,55 m.). Gyventojų amžiaus struktūra:
- 0-14 metų: 42,7 %
- 15-64 metų: 54,5 %
- 65 metų ir vyresni: 2,8 % (2009 m. apsk.)
| Demografinė raida tarp 1950 m. ir 2009 m. | ||||||||
| 1950 m. | 1955 m. | 1960 m. | 1965 m. | 1970 m. | 1975 m. | 1980 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 489 000 | 539 000 | 599 000 | 679 000 | 779 000 | 913 000 | 1 175 000 | ||
| 1985 m. | 1990 m. | 1995 m. | 2000 m. | 2005 m. | 2009 m. | - | ||
| 1 482 000 | 1 773 000 | 2 131 000 | 2 534 000 | 3 003 000 | 3 418 000 | - | ||
| ||||||||
Kultūra
Pagrindinis straipsnis:
Omane yra gerai išvystyta juvelyrika. Omano juvelyrai mėgsta gaminti sidabrinius papuošalus, kurie ten labai vertinami.
Tradicinėje Omano architektūroje atsispindi gausybė persiškų ir indiškų elementų. Tarp šiuolaikinio Omano jaunimo populiarus šokis ir naujoji literatūra.
Valstybės diena minima lapkričio 18 d. Tą dieną sultonas Qaboos bin Said švenčia savo gimtadienį.
Ruwi nacionaliniame muziejuje eksponuojama daugybė Omano dailininkų, skulptorių ir kitų menininkų darbų. Tarp kitų žymesnių muziejų yra Omano istorijos muziejus ir sultono Ginklų pajėgų muziejus.
Kita informacija
- Omano transportas
Nuorodos
- Omano sultonatas: informacija turistams Archyvuota kopija 2009-02-28 iš Wayback Machine projekto. (anglų, arabų, prancūzų, vokiečių k.)
Šaltiniai
- Citavimo klaida: Netinkama
<ref>žymė; nebuvo pateiktas tekstas nuorodoms su pavadinimuimf2 - [ CŽV pasaulio faktų knyga:]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Omano sultonatas, Kas yra Omano sultonatas? Ką reiškia Omano sultonatas?
Omano Sultonatas arab سلطنة ع مان Salṭanat ʿUmanVeliava HerbasHimnas Sultono pasveikinimas Omanas zemelapyjeValstybine kalba arabuSostine ir didziausias miestas MaskatasValstybes vadovai Sultonas Plotas Is viso vandens 309 500 km2 70 0 Gyventoju 2018 Tankis 4 829 473 125 15 zm km2 177 BVP Is viso Vienam gyventojui 2020 62 305 mlrd 75 14 423 49 Valiuta Omano rialas OMR Laiko juosta Vasaros laikas UTC 4 netaikomasNepriklausomybe nuo Portugalijos nuo Jungtines Karalystes 1650 m 1971 m Interneto kodas omTelefono kodas 968 Omanas arab ع م ان ʿUman oficialiai Omano Sultonatas arab سل طنة ع مان Salṭanat ʿUman valstybe Pietvakariu Azijoje Arabijos pusiasalio pietryciuose prie Arabijos juros Pietvakariuose ribojasi su Jemenu vakaruose su Saudo Arabija siaures vakaruose su Jungtiniais Arabu Emyratais Siaures rytuose Omanas prieina prie Persijos įlankos Salies sostine ir didziausias miestas Maskatas IstorijaOmano istorijaOmano imamatai gt gt Svetimsaliu valdymas Bujidai gt Kermano sultonatasPortugalai OsmanaiOmano imperija 1624 1719 gt 1913 57 Omanas JAE Pagrindinis straipsnis Omano istorija Omano pakrantese jau IV tukstantmetyje pr m e buvo uostu Jie buvo seniausiuju civilizaciju egzistavusiu Tigro Nilo Eufrato ir Indo baseinuose prekybos tarpininkai VII a viduryje krastas atiteko arabu Kalifatui Įsigalejo islamas 750 m Abasidams nuvertus Kalifata valdziusius Omejadus Omanas tapo imamu valdoma nepriklausoma valstybe imamatu Viduriniais amziais Omano uostai islaike savo reiksme Iki 1515 m beveik visa Omano pakrante uzgrobe portugalai 1650 m imamo Abu Jaribo kariuomene isvadavo salį uzeme Ormuzo sasiaurį ir kai kurias Persijos įlankos salas dalį Persijos pietryciu pakrantes XVII a sestajame desimtmetyje Omano imamai pajunge Zanzibara ir dalį Rytu Afrikos pakrantes 1792 m nuo Omano imamato atsiskyrusiose Omano įlankos pakrantese susikure Maskato sultonatas XVIII a pabaigoje Persijos įlankos ir Ormuzo sasiaurio pakrante uzeme vahabitai Sia teritorija britai pradejo vadinti XIX a antroje puseje Maskatas ir Piratu krantas veliau vadintas Sutartiniu Omanu o nuo 1971 m nepriklausoma Jungtiniu Arabu Emyratu valstybe tapo D Britanijos protektoratais 1920 m rugsejo 25 d as Sibo sutartimi D Britanijos valdzia ir Maskato sultonas pripazino Omano imamato nepriklausomybe Islikusi Omano tvirtove Po II Pasaulinio karo Omane buvo rasta dideliu naftos telkiniu 1955 m D Britanijos ir Maskato sultono Saido ben Teimuro kariuomenes įsiverze į Omano imamata ir iki 1959 m didesniaja jo dalį okupavo 1970 m Teimuro sunus Kabus ben Saidas suvienijo Maskato sultonata ir Omano imamata ir paskelbe kad sukuriamas Omano sultonatas Buvo pradeti plesti rysiai su kitomis valstybemis sukurta nacionaline vyriausybe Omanas nuo 1971 m yra JTO narys Politine sistemaOmano sultono rumai Maskate Pagrindinis straipsnis Omane absoliutine monarchija Valstybes ir vyriausybes vadovas yra sultonas Kabus ben Saidas Qabus bin Said as Said kuris skiria ministru kabineta vadinama Divanu Siandieniniame 2007 m Ministru kabinete yra ir trys moterys ministres svietimo socialiniu reikalu ir turizmo srityse Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Omanas suskirstytas į 4 gubernijas muhafazas ir 5 regionus mintagatus Regionai yra skirstomi į provincijas vilajas Omano gubernijos ir regionai yra sie Gubernijos Maskatas Musandamas Dofaras Al Buraimis Regionai Ad Dachilija Al Batina Al Vusta As Sarkija Ad DahiraGeografijaOmano zemelapis Pagrindinis straipsnis Omano geografija Omano plotas 309 500 km Isilgai Omano įlankos eina Hadzaro Omano kalnai auksciausias taskas Samo kalnas kuris yra 3353 m aukscio Tarp kalnu ir Omano įlankos yra siaura al Batinos zemuma su oazemis Omano pietvakariuose plyti Dofaro plynaukste Salyje auga pusdykumiu ir dykumu augalija į Omano centrine dalį įsiterpia ar Rub al Chalijaus dykumos rytinis pakrastys kalnuose savanos lapus metantys miskai pievos oazese auga datules kokoso palmes Omane vyrauja kontinentinis tropinis klimatas EkonomikaPagrindinis straipsnis Omano ekonomika Omanas eksportuoja nafta datules zuvis citrusus Omane yra maisto cemento pramones vamzdziu plastiku dirbiniu gamybos įmoniu Svarbiausias zemes ukio augalas datules derlius 50 000 tonu per metus Be to auginama tabakas liucerna citrinmedziai mangamedziai granatmedziai bananai javai Klajokliai beduinai augina kupranugarius avis ozkas Omano pakrantese zvejojama renkami perlai Svarbiausi juru uostai Maskatas ir al Matrachas Netoli Maskato yra as Sibo tarptautinis oro uostas GyventojaiPagrindinis straipsnis Omano demografija Omano gyventojai Didzioji Omano gyventoju dalis yra arabai Kaip ir kitose arabu valstybese cia gyvena Indijos Pakistano ir Irano pilieciu kuriu dauguma dirba nekvalifikuota darba Valstybine salies kalba yra arabu Mazdaug 75 gyventoju yra musulmonai ibaditai Tai yra daugiausiai Omane paplitusi islamo forma atskira nuo sunizmo ir siizmo Like gyventojai yra daugiausiai sunitai ir siitai Hinduistai budistai zoroastrieciai sikhai bahajai ir krikscionys ir kitu religiju atstovai sudaro maziau nei 5 salies populiacijos Daugelis nemusulmonu yra pilietybes neturintys imigrantai is Pietu Azijos Pasak 2003 m surasymo 15 m ir vyresniu zmoniu rastingumas salyje yra 81 4 vyru 86 8 moteru 73 5 Anot 2009 m apskaiciavimu vidutine numatomo gyvenimo trukme skaiciuojant nuo gimimo Omane yra 74 16 metu vyru 71 87 m moteru 76 55 m Gyventoju amziaus struktura 0 14 metu 42 7 15 64 metu 54 5 65 metu ir vyresni 2 8 2009 m apsk Demografine raida tarp 1950 m ir 2009 m 1950 m 1955 m 1960 m 1965 m 1970 m 1975 m 1980 m 489 000 539 000 599 000 679 000 779 000 913 000 1 175 0001985 m 1990 m 1995 m 2000 m 2005 m 2009 m 1 482 000 1 773 000 2 131 000 2 534 000 3 003 000 3 418 000 Demografines raidos histogramaKulturaPagrindinis straipsnis Omane yra gerai isvystyta juvelyrika Omano juvelyrai megsta gaminti sidabrinius papuosalus kurie ten labai vertinami Tradicineje Omano architekturoje atsispindi gausybe persisku ir indisku elementu Tarp siuolaikinio Omano jaunimo populiarus sokis ir naujoji literatura Valstybes diena minima lapkricio 18 d Ta diena sultonas Qaboos bin Said svencia savo gimtadienį Ruwi nacionaliniame muziejuje eksponuojama daugybe Omano dailininku skulptoriu ir kitu menininku darbu Tarp kitu zymesniu muzieju yra Omano istorijos muziejus ir sultono Ginklu pajegu muziejus Kita informacijaOmano transportasNuorodosOmano sultonatas informacija turistams Archyvuota kopija 2009 02 28 is Wayback Machine projekto anglu arabu prancuzu vokieciu k SaltiniaiCitavimo klaida Netinkama lt ref gt zyme nebuvo pateiktas tekstas nuorodoms su pavadinimu imf2 CZV pasaulio faktu knyga Vikiteka Omanas vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Omanas