Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Oleksandras HrekovasOleksandras HrekovasGimė 1875 m gruodžio 4 d Hluchivas Rusijos imperijaMirė 1958 m gruodžio 2 d 82 m
Oleksandras Hrekovas
| Oleksandras Hrekovas | |
|---|---|
| Oleksandras Hrekovas | |
| Gimė | 1875 m. gruodžio 4 d. Hluchivas, Rusijos imperija |
| Mirė | 1958 m. gruodžio 2 d. (82 metai) Viena, Austrija |
| Veikla | karininkas |
| Aktyvumo metai | 1905–1921 |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
| |
| Vikiteka | Oleksandras Hrekovas |
Oleksandras Petrovičius Hrekovas (ukr. Олександр Петрович Греков, 1875 m. gruodžio 4 d. – 1958 m. gruodžio 2 d.) – Ukrainos Liaudies Respublikos, Rusijos imperijos generolas, karo profesorius ir viena iškiliausių Ukrainos istorijos asmenybių. Jis geriau žinomas kaip Vakarų Ukrainos Liaudies Respublikos kariuomenės vyriausiasis vadas per Lenkijos–Ukrainos karą.
Biografija
Ankstyvasis gyvenimas
Hrekovas gimė netoli Hluchivo, . Tėvui primygtinai reikalaujant, 1897 m. Hrekovas baigė Maskvos universiteto teisės studijas. Vėliau, netikėtai įstojęs į Maskvos karo mokyklą, 1899 m. ją baigė, o 1905 m. baigė Nikolajaus generalinio štabo akademiją (kartu su kitu ukrainiečių generolu Volodymyru Sinkleriu).
Karjera Rusijos kariuomenėje
Nuo 1905 m. Hrekovas tarnavo leibgvardijos . Nuo 1908 m. dėstė politinę ir karo istoriją karo akademijoje. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą iš pradžių (1907 m.) tarnavo 3-iojoje grenadierių divizijoje Maskvoje, o vėliau (1908 m.) buvo perkeltas į Sankt Peterburgą, į 1-ąją gvardijos diviziją. Ten Hrekovas gavo pirmąjį apdovanojimą – III laipsnio Šventojo Stanislovo ordiną ir buvo paaukštintas į kapitoną. Kartu su karine tarnyba būsimasis generolas skaitė paskaitas pėstininkų mokykloje. 1910 m. viena iš jo pareigų buvo atidžiai saugoti Nikolajaus II karališkąją šeimą. 1911 m. jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis ir įteiktas antrasis apdovanojimas. 1912 m. Hrekovas apgynė disertaciją apie karo meno istoriją ir tapo mokslų kandidatu. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje jis buvo paskirtas 74-osios pėstininkų divizijos, dislokuotos užnugaryje, štabo viršininku. Ten Hrekovas susitiko su kitu būsimu Ukrainos generolu . Pateikęs prašymą pasiųsti jį į frontą, Hrekovas buvo paskirtas 1-osios gvardijos divizijos štabo viršininku. 1915 m. jam buvo suteiktas pulkininko laipsnis. 1917 m. balandį jis pasižymėjo kovose prie Ternopilio ir buvo apdovanotas dar vienu apdovanojimu. Tais pačiais metais Hrekovui buvo suteiktas generolo laipsnis.
Karjera Ukrainos kariuomenėje
1917 m. gruodį jis perėjo tarnauti į Ukrainą, kur jo pirmoji užduotis buvo 2-oji Serdiuko divizija, kuri tik pradėjo formuotis ir kurią tuo metu sudarė nedidelis karininkų korpusas. Vienas pirmųjų žymesnių Hrekovo pavaldinių Ukrainos liaudies armijos pusėje buvo pulkininkas . Tuo pačiu metu Hrekovas buvo paskirtas Kijevo karinės apygardos viršininku ir iš dalies dalyvavo formuojant Jevheno Konovalecio vadovaujamą . Šis padalinys tapo pagrindiniu Ukrainos centrinės tarybos ir Michailo Hruševskio rėmėju. Po Kijevo žlugimo 1918 m. pradžioje Hrekovas pasitraukė iš Ukrainos liaudies armijos. Nuo 1918 m. gruodžio mėn. iki 1919 m. sausio mėn. jis buvo paskirtas Ukrainos direktorijos vardu vesti derybas su Odesą okupavusiomis prancūzų pajėgomis. Po konflikto su Simonu Petliūra ir kairiaisiais Ukrainos politikais jis buvo priverstas atsistatydinti iš pareigų ir 1919 m. gegužės 16 d. perėmė vadovavimą , kurią jam pasiūlė Jevhenas Petruškevičius.
Galicijos kariuomenė, susidūrusi su geriau ginkluota buvo išstumta iš Lvovo iki pat Zbručės upės. Hrekovo buvimas ten įelektrino kariuomenės karius, kurie per karą su lenkais buvo atsidūrę ties pralaimėjimo riba. Daugelis to karo veteranų prisimena, kad Hrekovo vadovavimo laikotarpis buvo svarbiausias jų karinėje patirtyje. Hrekovo vadovaujama Vakarų Ukrainos Liaudies Respublikos kariuomenė birželio 9 d.–liepos 5 d. patyrė didžiausią sėkmę, kai lenkai buvo nustumti daugiau kaip 200 km atgal. Tačiau netrukus lenkų pajėgoms pavyko atgauti pusę užimtos teritorijos ir stabilizuoti fronto liniją. Dėl to Hrekovas tapo gana populiarus tarp Rytų Galicijos ukrainiečių. Po konflikto su Vakarų Ukrainos Liaudies Respublikos vadovybe Hrekovas su šeima 1919 m. liepą išvyko į Rumuniją.
Gyvenimas emigracijoje
1920 m. persikėlė į Vieną. Ten jis redagavo žurnalą „Ukraina“, tačiau buvo prolenkiškos orientacijos, dėl to sugriovė pasitikėjimą daugelio ukrainiečių emigrantų akyse. XX a. trečiajame dešimtmetyje jis suartėjo su rusų emigrantais, tačiau šio dešimtmečio pabaigoje grįžo į ukrainiečių bendruomenę, kur veltui bandė sukurti „ukrainiečių kazokų“ organizaciją. 1948 m. sovietų okupacinė valdžia jį suėmė ir išvežė į Lukjanovskos kalėjimą Kijeve, o vėliau ištrėmė į Gulago Ozerlago lagerį. 1956 m. paleistas grįžo į Vieną.
Išnašos
- Yaroslav Tinchenko, General Oleksander Hrekiv: Military Actions and Fate, Journal of Memorial pg. 33
Šaltiniai
- Науменко К. Є., Осташко Т. С. Греков Олександр Петрович Archyvuota kopija 2020-08-11 iš Wayback Machine projekto.
- Ковальчук М. та ін. На бій за волю. Перемога через поразки. Україна у війнах і революціях 1914—1921 років / Авт. кол.: А. Руккас, М. Ковальчук, А. Папакін, В. Лободаєв. ‒ Х., 2016. ‒ 352 с.
- Пархоменко В. А. Буремні 1917—1921 рр. в житті генерала О. Грекова (за матеріалами мемуаристики) / В. А. Пархоменко // Вісник Черкаського університету. Вип. 192. Серія Історичні науки / Черкаси, 2010. — С. 71–78.
- Дєдик О. Г. Чортківська офензива. Частина І / О. Г. Дєдик — — Львів: Астролябія, 2013. — 232 с.
- Дєдик О. Г. Чортківська офензива. Частина ІІ / О. Г. Дєдик. — Львів: Астролябія, 2015. — 192 с.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Oleksandras Hrekovas, Kas yra Oleksandras Hrekovas? Ką reiškia Oleksandras Hrekovas?
Oleksandras HrekovasOleksandras HrekovasGime 1875 m gruodzio 4 d Hluchivas Rusijos imperijaMire 1958 m gruodzio 2 d 82 metai Viena AustrijaVeikla karininkasAktyvumo metai 1905 1921Zymus apdovanojimaiVikiteka Oleksandras Hrekovas Oleksandras Petrovicius Hrekovas ukr Oleksandr Petrovich Grekov 1875 m gruodzio 4 d 1958 m gruodzio 2 d Ukrainos Liaudies Respublikos Rusijos imperijos generolas karo profesorius ir viena iskiliausiu Ukrainos istorijos asmenybiu Jis geriau zinomas kaip Vakaru Ukrainos Liaudies Respublikos kariuomenes vyriausiasis vadas per Lenkijos Ukrainos kara BiografijaAnkstyvasis gyvenimas Hrekovas gime netoli Hluchivo Tevui primygtinai reikalaujant 1897 m Hrekovas baige Maskvos universiteto teises studijas Veliau netiketai įstojes į Maskvos karo mokykla 1899 m ja baige o 1905 m baige Nikolajaus generalinio stabo akademija kartu su kitu ukrainieciu generolu Volodymyru Sinkleriu Karjera Rusijos kariuomeneje Nuo 1905 m Hrekovas tarnavo leibgvardijos Nuo 1908 m deste politine ir karo istorija karo akademijoje Pries Pirmajį pasaulinį kara is pradziu 1907 m tarnavo 3 iojoje grenadieriu divizijoje Maskvoje o veliau 1908 m buvo perkeltas į Sankt Peterburga į 1 aja gvardijos divizija Ten Hrekovas gavo pirmajį apdovanojima III laipsnio Sventojo Stanislovo ordina ir buvo paaukstintas į kapitona Kartu su karine tarnyba busimasis generolas skaite paskaitas pestininku mokykloje 1910 m viena is jo pareigu buvo atidziai saugoti Nikolajaus II karaliskaja seima 1911 m jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis ir įteiktas antrasis apdovanojimas 1912 m Hrekovas apgyne disertacija apie karo meno istorija ir tapo mokslu kandidatu Pirmojo pasaulinio karo pradzioje jis buvo paskirtas 74 osios pestininku divizijos dislokuotos uznugaryje stabo virsininku Ten Hrekovas susitiko su kitu busimu Ukrainos generolu Pateikes prasyma pasiusti jį į fronta Hrekovas buvo paskirtas 1 osios gvardijos divizijos stabo virsininku 1915 m jam buvo suteiktas pulkininko laipsnis 1917 m balandį jis pasizymejo kovose prie Ternopilio ir buvo apdovanotas dar vienu apdovanojimu Tais paciais metais Hrekovui buvo suteiktas generolo laipsnis Karjera Ukrainos kariuomeneje 1917 m gruodį jis perejo tarnauti į Ukraina kur jo pirmoji uzduotis buvo 2 oji Serdiuko divizija kuri tik pradejo formuotis ir kuria tuo metu sudare nedidelis karininku korpusas Vienas pirmuju zymesniu Hrekovo pavaldiniu Ukrainos liaudies armijos puseje buvo pulkininkas Tuo paciu metu Hrekovas buvo paskirtas Kijevo karines apygardos virsininku ir is dalies dalyvavo formuojant Jevheno Konovalecio vadovaujama Sis padalinys tapo pagrindiniu Ukrainos centrines tarybos ir Michailo Hrusevskio remeju Po Kijevo zlugimo 1918 m pradzioje Hrekovas pasitrauke is Ukrainos liaudies armijos Nuo 1918 m gruodzio men iki 1919 m sausio men jis buvo paskirtas Ukrainos direktorijos vardu vesti derybas su Odesa okupavusiomis prancuzu pajegomis Po konflikto su Simonu Petliura ir kairiaisiais Ukrainos politikais jis buvo priverstas atsistatydinti is pareigu ir 1919 m geguzes 16 d pereme vadovavima kuria jam pasiule Jevhenas Petruskevicius Galicijos kariuomene susidurusi su geriau ginkluota buvo isstumta is Lvovo iki pat Zbruces upes Hrekovo buvimas ten įelektrino kariuomenes karius kurie per kara su lenkais buvo atsidure ties pralaimejimo riba Daugelis to karo veteranu prisimena kad Hrekovo vadovavimo laikotarpis buvo svarbiausias ju karineje patirtyje Hrekovo vadovaujama Vakaru Ukrainos Liaudies Respublikos kariuomene birzelio 9 d liepos 5 d patyre didziausia sekme kai lenkai buvo nustumti daugiau kaip 200 km atgal Taciau netrukus lenku pajegoms pavyko atgauti puse uzimtos teritorijos ir stabilizuoti fronto linija Del to Hrekovas tapo gana populiarus tarp Rytu Galicijos ukrainieciu Po konflikto su Vakaru Ukrainos Liaudies Respublikos vadovybe Hrekovas su seima 1919 m liepa isvyko į Rumunija Oleksandras Hrekovas po NKVD aresto 1948 m Gyvenimas emigracijoje 1920 m persikele į Viena Ten jis redagavo zurnala Ukraina taciau buvo prolenkiskos orientacijos del to sugriove pasitikejima daugelio ukrainieciu emigrantu akyse XX a treciajame desimtmetyje jis suartejo su rusu emigrantais taciau sio desimtmecio pabaigoje grįzo į ukrainieciu bendruomene kur veltui bande sukurti ukrainieciu kazoku organizacija 1948 m sovietu okupacine valdzia jį sueme ir isveze į Lukjanovskos kalejima Kijeve o veliau istreme į Gulago Ozerlago lagerį 1956 m paleistas grįzo į Viena IsnasosYaroslav Tinchenko General Oleksander Hrekiv Military Actions and Fate Journal of Memorial pg 33SaltiniaiNaumenko K Ye Ostashko T S Grekov Oleksandr Petrovich Archyvuota kopija 2020 08 11 is Wayback Machine projekto Kovalchuk M ta in Na bij za volyu Peremoga cherez porazki Ukrayina u vijnah i revolyuciyah 1914 1921 rokiv Avt kol A Rukkas M Kovalchuk A Papakin V Lobodayev H 2016 352 s Parhomenko V A Buremni 1917 1921 rr v zhitti generala O Grekova za materialami memuaristiki V A Parhomenko Visnik Cherkaskogo universitetu Vip 192 Seriya Istorichni nauki Cherkasi 2010 S 71 78 Dyedik O G Chortkivska ofenziva Chastina I O G Dyedik Lviv Astrolyabiya 2013 232 s Dyedik O G Chortkivska ofenziva Chastina II O G Dyedik Lviv Astrolyabiya 2015 192 s