Olandų kalba

Olandų kalba Nederlands
Kalbama	Nyderlanduose, Belgijoje, Suriname, Aruboje, Kiurasao, Sint Martene, BES salose, PAR, Indonezijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje
Kalbančiųjų skaičius	22 mln. (2005)
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	37-48 (priklauso nuo skaičiavimo metodo)
Kilmė	Indoeuropiečių  germanų   vakarų germanų
Oficialus statusas
Oficiali kalba	Aruba  Belgija  Nyderlandai  Kiurasao  Sint Martenas  Surinamas  Europos Sąjunga Beniliuksas Pietų Amerikos Tautų Sąjunga
Kalbos kodai
ISO 639-1	nl
ISO 639-2	dut (B), nld (T)
ISO 639-3	nld
	?
Geografinis paplitimas

Olandų kalba, arba nyderlandų kalba (Nederlands) – iš germanų prokalbės kilusi vakarų germanų kalba, kuria kalba apie 22 milijonai žmonių, daugiausia Nyderlanduose ir Belgijoje. Flandrijoje (šiaurinė Belgijos dalis) olandų kalbos rytų, vakarų, Brabanto ir Limburgo tarmės dažnai vadinamos atskira flamandų kalba.

Istorija

Olandų kalbos istorija yra ilga. Apie 450-500 m. iš vakarų germanų dialektų atsirado senoji frankų kalba. Ši kalba, kaip ir kitos vakarų germanų kalbos į šiaurę nuo centrinių ir pietinių dabartinės Vokietijos ir Austrijos regionų, nebuvo paveiktos antrojo germanų priebalsių pasikeitimo. Tokiu principu atsirado ir vokiečių žemaičių, fryzų kalbos, pasikeitimo neturėjo ir senoji anglų kalba.

Senoji olandų kalba susiformavo ~500 m. ir buvo vartojama bent iki ~1150 m. Ji buvo labai glaudžiai susijusi su senąja saksų kalba ir daugeliu kitų vakarų germanų kalbų, pvz.: limburgiečių, frankonų, turėjo bendrų bruožų ir su senąja vokiečių aukštaičių kalba.

Apie 1150 m. atsirado vidurinė olandų kalba. Nuo senosios olandų kalbos ji skyrėsi kiek pakitusia žodžių tvarka sakinyje (tapo griežtesnė) ir rašyba. Anksčiau vidurinė olandų kalba buvo priskiriama vidurinės vokiečių žemaičių kalbos frankų tarmių grupei.

Apie 1500 m. baigė formuotis dabartinė olandų kalba. Tiesa, rašybos norminimas tęsėsi dar keletą amžių. Pamažu pradėjo nykti giminių ir linksnių vartojimas kasdienėje kalboje, tačiau oficialiai šie pakitimai įtvirinti tik XX a. ketvirtajame dešimtmetyje.

Geografinis paplitimas

Olandų kalba yra valstybinė Nyderlandų, Belgijos (kartu su prancūzų ir vokiečių kalbomis), Surinamo, Arubos (su papiamento) ir Sint Marteno kalba. Taip pat ji yra viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos Valstybių Sąjungos kalbų, taip pat vartojama Karibų sandraugoje (neoficialiai).

Europa

Nyderlandai

Nyderlandų Karalystėje olandų kalba yra valstybinė. 96% gyventojų ji yra ir gimtoji kalba. Fryzų kalba vartojama vietiniu lygiu Fryzijoje ir Groningene, tačiau dauguma fryzų puikiai supranta ir kalba olandiškai. Visoje šalyje yra daug dialektų, tačiau žiniasklaidoje, valdžios ir švietimo įstaigose privalu vartoti sunormintą kalbos formą. Antros kartos imigrantams, kurių didžiąją dalį sudaro atvykėlių iš Indonezijos, Turkijos, Šiaurės Afrikos, Surinamo, Karibų ir Rytų Europos palikuonys, olandų kalba dažniausiai būna gimtoji, nors dalis jų moka ir savo tėvų kalbas.

Belgija

Belgijos Karalystėje yra trys valstybinės kalbos: olandų, prancūzų ir vokiečių. Dauguma belgų (~60 %), ypač šiaurėje, kalba olandiškai (flamandų dialektais). Flandrijoje olandiškai kalba apie 97% gyventojų. Nors federaliniu lygiu olandų kalba yra valstybinė, Valonijoje (prancūziškai kalbančiame regione) ji vartojama retai ir oficialų statusą turi tik Flandrijoje ir Briuselio regione (su prancūzų kalba). Flamandų dialektai skiriasi nuo bendrinės olandų kalbos, tačiau valdžios ir švietimo įstaigose vartojama bendrinė olandų kalba, kuri nuo analogiško varianto, vartojamo Nyderlanduose, šiek tiek skiriasi tarimu.

Briuselis

1830 m. Belgijai atsiskyrus nuo Nyderlandų, Briuselis buvo paskelbtas naujos Belgijos valstybės sostine ir nuo tada pradėtas smarkiai prancūzinti, siekiant panaikinti ryšius su su praeitimi. Iki 1830-ųjų revoliucijos, Briuselis buvo iš esmės olandiškai kalbantis miestas, o prancūzakalbiai gyventojai sudarė mažumą.

Prancūzų kalbai vis labiau populiarėjant, nemažai olandiškai kalbančių Briuselio gyventojų patys stengėsi kalbėti ir išmokyti savo vaikus prancūziškai. XIX a. prancūzų kalba sieta su išsilavinimu, aukšta socialine padėtimi ir kultūringumu, o flamandiškai daugiausia kalbėta provincijoje, tuo metu ekonomiškai labiau atsilikusioje Flandrijoje, todėl olandų kalba laikyta prasčiau išsilavinusių, žemesniųjų sluoksnių atstovų kalba. Šie faktoriai lėmė išaugusį prancūzų k. vartojimą visoje šalyje, o ypač sostinėje. XX a. pirmajame dešimtmetyje jau absoliuti dauguma Briuselio gyventojų mokėjo tik prancūzų kalbą. Tik XX a. viduryje atsirasdavo vis daugiau dvikalbių gyventojų - dėl migracijos iš Flandrijos ir sustiprėjusios flamandų tautinės savimonės. Septintajame dešimtmetyje nustatyta ribinė "kalbų siena" tarp Flandrijos ir Valonijos. Briuselis dėl savo geografinės padėties atsidūrė olandiškai kalbančioje Flandrijoje, tačiau išliko frankofonišku miestu. Šiuo metu Briuselio regione olandų ir prancūzų kalbos abi yra oficialios, nors olandų kalba gimtoji tik 16% gyventojų, dar 13% teigia turintys gerus olandų k. įgūdžius.

Prancūzija

Prancūzijos Šiaurės Rytuose maždaug 20 000 žmonių moka kalbėti vietiniu vakarų flamandų dialekto variantu, nors vienintelė oficiali kalba Prancūzijoje yra prancūzų.

Azija

Nors Nyderlandai valdė Indoneziją 350 m. ir dalis žmonių supranta ir moka kalbėti olandiškai, olandų kalba šioje šalyje neturi jokio oficialaus statuso, nors gali būti mokoma kaip užsienio kalba mokyklose ir specialybės kalba teisės ir istorijos studentams.

Skirtingai nei kitos kolonijinės Europos valstybės, Nyderlandai nesistengė įdiegti savo kalbos vietinių gyventojų tarpe. Vis dėlto, XIX a. pabaigoje susiformavęs vietinis elitas galėjo pakankamai gerai kalbėti ir suprasti olandiškai, nes dirbo valstybinėse įstaigose ir plėtė verslo ryšius. Nepaisant to, olandų kalbos mokymas niekada netapo privalomas, siekiant išvengti neramumų kolonijoje. Priešingai, skatintas vietinių kalbų, pvz., malajų, mokymasis. Todėl 1940 m. olandų kalbą mokėjo tik ~2% indoneziečių. Tik 1928 m., kai nacionalinio judėjimo veikėjai pasitelkė malajų kalbą kaip priemonę priešintis kolonizatorių įtakai, olandų kalba įtraukta į mokymo programas, tačiau dėl 1942 m. Japonijos invazijos į Indoneziją ir 1949 m. paskelbtos nepriklausomybės šis sprendimas nepaliko ryškesnių rezultatų ir olandų kalba tebevartojama retai.

Po nepriklausomybės paskelbimo, valstybine kalba Indonezijoje vietoj olandų paskelbta malajų kalba, tačiau indoneziečių kalboje liko daug olandiškos kilmės skolinių, tokių kaip kantor (iš olandiškojo kantoor), bis (iš bus). Manoma, kad ~20 % indonezietiškų žodžių yra olandiškos kilmės.

Be to, iš olandų kalbos paveldėta ir žodžių daryba (pavyzdžiui, rumah sahit reiškia tą patį, ką ir ziekenhuis - ligonių namai arba tiesiog ligoninė). Dėl to indonezietiškasis malajų kalbos variantas skiriasi nuo kitų šios kalbos variantų.

Šri Lankoje (Ceilone) ir Pietų Indijoje, kurias taip pat valdė Nyderlandai, olandų kalba praktiškai nevartojama.

Okeanija

Po Indonezijos nepriklausomybės paskelbimo, vakarinė Naujosios Gvinėjos dalis liko Nyderlandams iki 1963 m., kai ją užėmė Indonezija. Dauguma papuasų olandų kalbos nemoka.

Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje yra olandų ir flamandų imigrantų bendruomenių. Pagal 2006 m. Australijos gyventojų surašymo duomenis, olandiškai namuose kalbėjo 36 179 žmonės, o pagal tų pačių metų Naujosios Zelandijos gyventojų surašymo duomenis, šioje šalyje olandiškai susikalbėti mokėjo 16 347 žmonės.

Amerika

Nyderlandų valdytose Vest Indijos ir Pietų Amerikos kolonijose olandų kalba įsitvirtino stipriau negu Azijoje, nes čia vyko intensyvesnė ekonominė veikla ir į šias kolonijas kėlėsi daugiau olandų kolonistų.

Surinamas

Suriname (buvusioje Olandijos Gvinėjoje), kur nuo XIX a. olandai vykdė plačią asimiliacinę politiką, olandų kalba yra vienintelė valstybinė ir gimtoji ~60% gyventojų. Dar 24% ją moka kaip antrąją kalbą. 1975 m. Surinamas atsiskyrė nuo Nyderlandų, o 2004 m. tapo pilnateisiu Olandų kalbos sąjungos nariu. Suriname vartojama olandų kalba turi tarimo ir leksinių skirtumų nuo vartojamos Olandijoje ir Belgijoje.

Karibai

Karibų jūros salos Aruba, Kiurasao ir Sint Martenas yra Nyderlandų Karalystės narės. Jose olandų kalba yra oficialioji, tačiau ja kalba tik apie 8 % gyventojų. Dauguma jų vartoja nuo portugalų kalbos kilusią papiamento kalbą, taip pat ir anglų kalbą.

Šiaurės Amerika

Naujojo Džersio valstijoje (JAV) anksčiau vartota imigrantų olandų kalba dabar jau beveik išnykusi. Olandų kalbos pagrindu atsiradę kreolų kalbos vartojamos Olbanyje, Niujorke, JAV Mergelių salose taip pat Gajanoje. JAV 2006 m. olandų kalbą namuose vartojo 150 396 gyventojai, Kanadoje - 160 000 (0,6% bendro gyventojų skaičiaus).

Afrika

XVII a. olandai įkūrė Kapo koloniją Pietų Afrikoje. Dėl atstumo nuo metropolijos, kitų kalbų (anglų, vokiečių, portugalų, vietinių Afrikos kalbų) įtakos, olandų kalba, vartojama Pietų Afrikoje supaprastėjo, įgavo savotiškų bruožų ir iš jos atsirado afrikansas. Dabar apie 10 milijonų gyventojų Pietų Afrikos Respublikoje afrikansas yra gimtoji kalba, dar apie 22 milijonai gali susikalbėti olandiškai.

Buvusioje Belgų Kongo kolonijoje olandų kalba pėdsakų nepaliko.

Fonologija

Balsiai

Olandų kalboje yra 13 balsių ir 4 dvibalsiai.

Balsių tarimas pagal IPA klasifikaciją
Dvibalsių tarimas pagal IPA klasifikaciją

Olandų kalbos balsiai ir pavyzdžiai

Simbolis	Pavyzdys
TFA	TFA	Žodis	Reikšmė
ɪ	kɪp	kip	'viščiukas'
i	bit	biet	'burokėlis'
ʏ	ɦʏt	hut	'trobelė'
y	fyt	fuut	'kragas'
ɛ	bɛt	bed	'lova'
eː	beːt	beet	'kąsti'
ə	də	de	'(žymimasis vyr. ir mot. giminės artikelis'
øː	nøːs	neus	'nosis'
ɑ	bɑt	bad	'vonia'
aː	zaːt	zaad	'sėkla'
ɔ	bɔt	bot	'kaulas'
oː	boːt	boot	'valtis'
u	ɦut	hoed	'skrybėlė'
ɛi	ɛi, ʋɛin	ei, wijn	'kiaušinis', 'vynas'
œy	œy	ui	'svogūnas'
ʌu	zʌut, fʌun	zout, faun	'druska', 'fauna'

Priebalsiai

Olandų kalboje daug žodžių prasideda trimis priebalsiais, pvz., straat (gatvė). Aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai irgi paprastai baigiasi trimis priebalsiais: ergst (blogiausias), interessanst (įdomiausias), sterkst (stipriausias).

Kaip ir dauguma kitų germanų kalbų, olandų kalba nebuvo paveikta antrojo germanų priebalsių pasikeitimo, todėl jos priebalsių samplakos liko ganėtinai sudėtingos ištarti užsieniečiams. Bene geriausiai žinomas olandų kalbos bruožas yra veliariniai (gomuriniai) priebalsiai g (tariamas kaip ch, tik stipriau, leidžiant orui suvirpinti liežuvėlį) ir ch (tariamas panašiai, kaip lietuviškas ch, tik stipriau).

		Abilūpisniai	Lūpų dantiniai	Alveoliniai	Postalveoliniai	Palataliniai	Gomuriniai	Liežuvėliniai	Glotaliniai
Nosiniai		m		n			ŋ
Sprogstamieji	duslieji	p		t			k		(ʔ)
	skardieji	b		d			ɡ
Pučiamieji	duslieji		f	s	ʃ	ç	x ~ χ
	skardieji		v	z	ʒ	ʝ	ɣ	ʁ	ɦ
Virpamieji				r
Aproksimantai		β ~ ʋ		l		j

Reikia pažymėti, kad:

• g Olandijoje tariama kaip [x], o Belgijoje kaip [ç];
• r galima tarti kaip paprastą alveolinį [r] (kaip lietuvių kalboje), [ʀ] (kaip prancūzų ar vokiečių kalbose) ar netgi kaip [ɹ] - panašiai kaip anglų kalboje.

Toliau pateikiami priebalsių tarimo pavyzdžiai.

Olandų kalbos priebalsių tarimas su pavyzdžiais

Simbolis	Pavyzdys
TFA	TFA	Žodis	Reikšmė
p	pɛn	pen	'parkeris'
b	bit	biet	'burokėlis'
t	tɑk	tak	'šaka'
d	dɑk	dak	'stogas'
k	kɑt	kat	'katė'
ɡ	ɡoːl	goal	'įvartis'
m	mɛns	mens	'žmogus' arba 'žmonija'
n	nɛk	nek	'kaklas'
ŋ	ɛŋ	eng	'baisus'
f	fits	fiets	'dviratis'
v	oːvən	oven	'orkaitė'
s	sɔk	sok	'kojinė'
z	zeːp	zeep	'muilas'
ʃ	ʃaːɫ	sjaal	'šalikas'
ʒ	ʒyːri	jury	'žiuri'
x (Šiaurėje)	ɑxt	acht	'aštuoni'
ç (Pietuose)	ɑçt	acht	'aštuoni'
ɣ (Šiaurėje)	ɣaːn	gaan	'eiti'
ʝ (Pietuose)	ʝaːn	gaan	'eiti'
r	rɑt	rat	'žiurkė'
ɦ	ɦut	hoed	'skrybėlė'
ʋ	ʋɑŋ	wang	'skruostas'
j	jɑs	jas	'striukė'
l	lɑnt	land	'šalis'
ɫ	ɦeːɫ	heel	'visas'
ʔ	bəʔaːmən	beamen	'patvirtinti'

Gramatika

Olandų kalba turi daug leksinių ir sintaksės panašumų su visomis germanų kalbomis, tačiau artimiausios jai Vakarų germanų kalbos (vokiečių, anglų, fryzų), kurių grupei ji taip pat priklauso. Artimiausia iš šių kalbų olandų kalbai yra vokiečių: panaši jų sakinio struktūra, daugelis žodžių suprantami ir nesimokiusiems kurios nors iš šių kalbų (dažniausiai pateikti rašytine forma). Vis dėlto, olandų kalbos gramatika yra žymiai paprastesnė už vokiečių, nes:

• joje praktiškai nebeliko linksniavimo;
• yra tik dvi giminės – bendroji ir bevardė.

Giminės ir linksniai

Olandų kalboje yra dvi giminės: bendroji (anksčiau buvusių vyr. ir mot. giminių samplaka su artikeliu de (než. een)) ir bevardė (žym. artikelis het, než. een). Visi daiktavardžiai, nepriklausomai nuo giminės, daugiskaitoje įgauna artikelį de. Jeigu sudaroma deminutyvinė daiktavardžio forma, nepriklausomai nuo giminės jis įgauna artikelį het.

Seniau daiktavardžiai būdavo linksniuojami tokiu pat principu, kaip ir vokiečių kalboje, dabar artikelis nesikeičia bet kuriame linksnyje.

Jeigu būdvardis eina pažyminiu, jis įgauna galūnę priklausomai nuo daiktavardžio giminės. Pavyzdžiui, norėdami pasakyti gražus šuo, sakome de mooie hond (su žymimuoju artikeliu) arba een mooie hond (su nežymimuoju artikeliu). Ši taisyklė galioja visiems bendrosios giminės daiktavardžiams. Bevardės giminės daiktavardžius apibrėžiantys būdvardžiai, jeigu daiktavardis vartojamas su žymimuoju artikeliu (het), taip pat įgauna galūnę -e, tačiau jeigu bevardės giminės artikelis nežymimasis (een), galūnės būdvardis neįgauna: het mooie huis - gražus namas, bet een mooi huis.

Jeigu būdvardis eina po veiksmažodžio, jis neįgauna jokios galūnės: de huizen zijn mooi - namai yra gražūs.

Veiksmažodis

Veiksmažodžio laikų sistema primena anglų kalbą, nors kasdienėje kalboje dominuoja tik trys laikai: esamasis (onvoltooid tegenwoordige tijd, O.T.T), būtasis sudėtinis (voltooid tegenwoorde tijd, V.T.T) ir būsimasis (Onvoltooid Toekomende Tijd, O.Tk.T).

Rašytinėje kalboje paprastai vartojama dar daug kitų laikų:

• Paprastasis būtasis (onvoltooid verleden tijd, O.V.T.)
• Paprastasis ateities praeityje (onvoltooid verleden toekomende tijd, O.V.Tk.T.)
• Būtasis praeities sudėtinis (voltooid verleden tijd, V.V.T)
• Būsimasis sudėtinis laikas (voltooid toekomende tijd, V.Tk.T)
• Ateities praeityje sudėtinis laikas (voltooid verleden toekomende tijd, V.V.Tk.T.)

Lentelėje pateiktas veiksmažodžio spelen (žaisti) asmenavimas visuose laikuose. Šis veiksmažodis yra silpnosios linksniuotės.

	Asmenavimas tiesioginiame sakinyje
	ik (aš)	jij (tu)	hij (jis)	wij (mes)	jullie (jūs)	zij (jie/jos)
Esamasis laikas	ik speel	jij speelt	hij speelt	wij spelen	jullie spelen	zij spelen
Būtasis paprastasis laikas	Priklauso nuo asmenavimo modelio
Būsimasis laikas	ik zal spelen	jij zult spelen	hij zal spelen	wij zullen spelen	jullie zullen spelen	zij zullen spelen
Paprastasis ateities praeityje laikas	ik zou spelen	jij zou spelen	hij zou spelen	wij zouden spelen	jullie zouden spelen	zij zouden spelen
Būtasis sudėtinis laikas	ik heb gespeeld	jij hebt gespeeld	hij heeft gespeeld	wij hebben gespeeld	jullie hebben gespeeld	zij hebben gespeeld
Būtasis praeities sudėtinis	ik had gespeeld	jij had gespeeld	hij had gespeeld	wij hadden gespeeld	jullie hadden gespeeld	zij hadden gespeeld
Būsimasis sudėtinis laikas	ik zal gespeeld hebben	jij zult gespeeld hebben	hij zal gespeeld hebben	wij zullen gespeeld hebben	jullie zullen gespeeld hebben	zij zullen gespeeld hebben
Ateities praeityje sudėtinis laikas	ik zou gespeeld hebben	jij zou gespeeld hebben	hij zou gespeeld hebben	wij zouden gespeeld hebben	jullie zouden gespeeld hebben	zij zouden gespeeld hebben

Vienaskaitos antrasis asmuo jij Belgijoje gali virsti gij. Gij - archaijiška forma. Priklausomai nuo situacijos, stiproji įvardžio forma gali virsti silpnąja, t. y., jij virsta je (gij-ge), ypač tada, kai nesiekiama pabrėžti, apie ką kalbamasi ar į ką kreipiamasi. Analogiškas virsmas būdingas visiems asmenims, išskyrus vienaskaitos pirmąjį ir daugiskaitos antrąjį: jij/je, hij/he, zij/ze, wij/we, zij/ze. Mandagioji forma tiek antrajam vienaskaitos, tiek antrajam daugiskaitos asmeniui, yra U.

Sudarant klausimus, veiksmažodis iškeliamas į priekį. Pavyzdžiui, norėdami paklausti "Ar jis kalba olandiškai?", sakysime "Spreekt hij Nederlands?". Jeigu į asmenį kreipiamasi tiesiogiai, reikia prisiminti, kad antrasis vienaskaitos asmuo intergotavynėje formoje netenka galūnės (bet tik tuo atveju, jeigu nevartojama mandagumo forma): "Spreek je Nederlands?", bet "Spreekt u Nederlands?".

Veiksmažodis tiesioginiame sakinyje paprastai būna keliamas į antrą vietą po veiksnio: Ik ben in de keuken (Aš esu virtuvėje). Jeigu sakinys prasideda vietos aplinkybe, veiksmažodis eina iš karto po jos: "In de keuken eten we" (Virtuvėje mes valgome).

Išnašos

1. ”Taalgebruik in Brussel en de plaats van het Nederlands. Enkele recente bevindingen”, Rudi Janssens, Brussels Studies, Nummer 13, 7 January 2008 (see page 4).

Nuorodos

• Pasiklausyti olandų kalbos, per Olandijos (Radio 1) radiją Archyvuota kopija 2010-10-08 iš Wayback Machine projekto.
• nld Duomenys apie kodu „nld“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
• Lietuvių-olandų ir olandų-lietuvių kalbų žodynas Archyvuota kopija 2008-12-02 iš Wayback Machine projekto.

Vikipedija Olandų kalba