Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Okinoerabu 島ムニ šimamuniKalbama Amami salos Kagošimos prefektūra Japonija Kalbančiųjų skaičius3200 2004 m KilmėJaponų kal
Okinoerabu tarmė
| Okinoerabu 島ムニ šimamuni | |
| Kalbama | (Amami salos, Kagošimos prefektūra, Japonija) |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 3200 (2004 m.) |
| Kilmė | Japonų kalbos Okinoerabu |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | okn |
Okinoerabu tarmė arba tiksliau Okinoerabu tarmių grupė (島ムニ, šimamuni) – tarmių grupė, kuria yra kalbama Japonijos Kagošimos prefektūroje esančioje Okinoerabu saloje.
Tarmės
Okinoerabu tarmė skirstomos į dvi patarmes:
- Rytinę Okinoerabu patarmę
- Vakarinę Okinoerabu patarmę
Kalbinė riba tarp rytinės ir vakarinės patarmių maždaug sutampa su administracine riba tarp ir gyvenviečių. Skiriasi vidurinio balsio tarimas, muzikinio kirčio sistema.
Anot iš salos kilusios kultūrinės antropologės Takahaši Takajo, kiekviena kalbinė bendruomenė saloje turėjusi išskirtinių bruožų, ir skirtingos šnektos neretai turėjo atskirus pavadinimus. Visos kalbinės bendruomenės saloje tarpusavyje susišnekėti galėjo. Kita vertus, antropologės teigimu, Okinoerabu tarmė buvo nesuprantama kaimyninių Jorono ir Tokunošimos salų gyventojams.
Fonologija
Rytinė Okinoerabu
Fonologija paremta Vadomario patarme (priklauso rytinei Okinoerabu).
Priebalsiai
| Lūpiniai | Alveoliniai | Postalveoliniai | Palataliniai | Gomuriniai | Glotaliniai | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Nosiniai | mˀ | m | nˀ | n | Q | ||||||||||||
| Sprogstamieji | pʰ | b | tʰ | t˭ | d | kʰ | k˭ | ɡ | ʔ | ||||||||
| t͡ʃʰ | t͡ʃ˭ | dz | |||||||||||||||
| Pučiamieji | s | h | |||||||||||||||
| Aproksimantai | j | w | |||||||||||||||
| r | |||||||||||||||||
Pastabos
- Istoriškai patarmėje buvę /k˭/, /t˭/ ir /t͡ʃ˭/ jau yra beveik susilieję į atitinkamai /kʰ/, /tʰ/ ir /t͡ʃʰ/.
- /h/ tariamas kaip [ç] prieš /i/ ir /j/ bei kaip [ɸ] prieš /u/ ir /w/.
- /pʰ/ yra retai sutinkama naujovė.
- /dz/ tariamas kaip [d͡ʒ] prieš /i/ ir /j/; kitais atvejais – kaip [d͡z].
Balsiai
Rytinė Okinoerabu patarmė turi /a/, /e/, /i/, /o/ ir /u/ balsius, kurie gali būti ilgieji arba trumpieji.
Atitikmenys šiuolaikinėje japonų kalboje
Kai kurie Okinoerabu tarmės bruožai, lyginant su japonų kalba.
- Japonų kalboje sutinkamas /e/ virtęs į /i/.
- Japonų kalboje sutinkamas /o/ virtęs į /u/.
- Rytinės Okinoerabu patarmės /e/ ir /o/ yra antrinės kilmės ir dažniausiai atitinka japonų kalbos dvibalsius.
- Japonų kalbos /t͡ʃu/, /su/ ir /zu/ tarmėse aptinkami kaip /t͡ʃʰi/ [t͡ʃʰi], /si/ [ʃi] ir /dzi/ [dʒi].
- Japonų kalbos /k/ paprastai atitinka /h/ Okinoerabu tarmėje. Japonų kalbos /ki/ ir /ku/ rytinėje Okinoerabu patarmėje paprastai sutinkami kaip /kʰ/. Taip pat yra žodžių, kurių japoniško /ki/ atitikmuo − /t͡ʃʰi/.
- Priebalsis /r/ netariamas, jei yra tarp bet kurio balsio ir /i/.
- /kʰ/ ir /g/ prieš /i/ palatalizuojami. Japonų kalbos /ki/ ir /gi/ rytų Okinoerabu patarmėje sutinkami kaip /t͡ʃʰi/ ir /dzi/.
- Japonų kalbos /ke/ virtęs į /hi/ žodžio pradžioje; kitais atvejais – į /kʰi/.
- Morų persipynimas rytinėje Okinoerabu tarmėje davė pradžią glotalizuotiems ir „įtemptiems“ priebalsiams.
Vakarinė Okinoerabu
Fonologija paremta Činos patarme (priklauso vakarinei Okinoerabu).
Priebalsiai
| Lūpiniai | Alveoliniai | Postalveoliniai | Gomuriniai | Liežuvėliniai | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Nosiniai | mˀ | m | nˀ | n | Q N | ||||||||||
| Sprogstamieji | pʰ | b | tʰ | d | kʰ | ɡ | ʔ | ||||||||
| t͡ʃʰ | dz | ||||||||||||||
| Pučiamieji | s | h | |||||||||||||
| Aproksimantai | j | w | |||||||||||||
| r | |||||||||||||||
Pastabos
- /h/ tampa [ç] prieš /i/ ir /j/ bei [ɸ] prieš /u/ ir /w/.
- /pʰ/ yra retai sutinkama naujovė.
- /dz/ tampa [d͡ʒ] prieš /i/ ir /j/. Kitu atveju tariama [d͡z].
Balsiai
Vakarinė Okinoerabu patarmė turi /a/, /e/, /i/, /o/ ir /u/ balsius, kurie gali būti ilgieji arba trumpieji.
Skirtumai tarp vakarinės ir rytinės Okinoerabu patarmių
- Dabartinės japonų kalbos /gi/ ir /ge/ moros vakarinėje Okinoerabu tarmėje tampa /gi/. Tuo tarpu rytinėje Okinoerabu jos virsta /dzi/ ir /gi/.
- Vakarinėje Okinoerabu tarmėje /kʰ/ niekuomet nepalatalizuojama.
- Vakarinėje Okinoerabu tarmėje nesutinkami šie priebalsiai: /k˭/, /t˭/ ar /t͡ʃ˭/.
Išnašos
-
- Takahashi Takayo 高橋孝代 (2006). „Okinoerabu-jima no gaikan 沖永良部島の概観“. Kyōkaisei no jinruigaku 境界性の人類学 (japonų). pp. 65–111.
- Hirayama Teruo 平山輝男, red. (1986). Amami hōgen kiso goi no kenkyū 奄美方言基礎語彙の研究 (japonų).
- Hirayama Teruo 平山輝男, Ōshima Ichirō 大島一郎 and Nakamoto Masachie 中本正智 (1969). „Gengo 言語“. In Hirayama Teruo 平山輝男 (red.). Satsunan shotō no sōgōteki kenkyū 薩南諸島の総合的研究 (japonų). pp. 235–478.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Okinoerabu tarmė, Kas yra Okinoerabu tarmė? Ką reiškia Okinoerabu tarmė?
Okinoerabu 島ムニ simamuniKalbama Amami salos Kagosimos prefektura Japonija Kalbanciuju skaicius3200 2004 m KilmeJaponu kalbos Riukiu Amamiu arba kunigamiu OkinoerabuKalbos kodaiISO 639 3okn Okinoerabu tarme arba tiksliau Okinoerabu tarmiu grupe 島ムニ simamuni tarmiu grupe kuria yra kalbama Japonijos Kagosimos prefekturoje esancioje Okinoerabu saloje TarmesSalos zemelapis su nurodytomis patarmiu skirtybemis kircio tipa palatalizacija vidurinio balsio tarima Okinoerabu tarme skirstomos į dvi patarmes Rytine Okinoerabu patarme Vakarine Okinoerabu patarme Kalbine riba tarp rytines ir vakarines patarmiu mazdaug sutampa su administracine riba tarp ir gyvenvieciu Skiriasi vidurinio balsio tarimas muzikinio kircio sistema Anot is salos kilusios kulturines antropologes Takahasi Takajo kiekviena kalbine bendruomene saloje turejusi isskirtiniu bruozu ir skirtingos snektos neretai turejo atskirus pavadinimus Visos kalbines bendruomenes saloje tarpusavyje susisneketi galejo Kita vertus antropologes teigimu Okinoerabu tarme buvo nesuprantama kaimyniniu Jorono ir Tokunosimos salu gyventojams FonologijaRytine Okinoerabu Fonologija paremta Vadomario patarme priklauso rytinei Okinoerabu Priebalsiai Priebalsiu fonemos Lupiniai Alveoliniai Postalveoliniai Palataliniai Gomuriniai GlotaliniaiNosiniai mˀ m nˀ n QSprogstamieji pʰ b tʰ t d kʰ k ɡ ʔt ʃʰ t ʃ dzPuciamieji s hAproksimantai j wr Pastabos Istoriskai patarmeje buve k t ir t ʃ jau yra beveik susilieje į atitinkamai kʰ tʰ ir t ʃʰ h tariamas kaip c pries i ir j bei kaip ɸ pries u ir w pʰ yra retai sutinkama naujove dz tariamas kaip d ʒ pries i ir j kitais atvejais kaip d z Balsiai Rytine Okinoerabu patarme turi a e i o ir u balsius kurie gali buti ilgieji arba trumpieji Atitikmenys siuolaikineje japonu kalboje Kai kurie Okinoerabu tarmes bruozai lyginant su japonu kalba Japonu kalboje sutinkamas e virtes į i Japonu kalboje sutinkamas o virtes į u Rytines Okinoerabu patarmes e ir o yra antrines kilmes ir dazniausiai atitinka japonu kalbos dvibalsius Japonu kalbos t ʃu su ir zu tarmese aptinkami kaip t ʃʰi t ʃʰi si ʃi ir dzi dʒi Japonu kalbos k paprastai atitinka h Okinoerabu tarmeje Japonu kalbos ki ir ku rytineje Okinoerabu patarmeje paprastai sutinkami kaip kʰ Taip pat yra zodziu kuriu japonisko ki atitikmuo t ʃʰi Priebalsis r netariamas jei yra tarp bet kurio balsio ir i kʰ ir g pries i palatalizuojami Japonu kalbos ki ir gi rytu Okinoerabu patarmeje sutinkami kaip t ʃʰi ir dzi Japonu kalbos ke virtes į hi zodzio pradzioje kitais atvejais į kʰi Moru persipynimas rytineje Okinoerabu tarmeje dave pradzia glotalizuotiems ir įtemptiems priebalsiams Vakarine Okinoerabu Fonologija paremta Cinos patarme priklauso vakarinei Okinoerabu Priebalsiai Priebalsiu fonemos Lupiniai Alveoliniai Postalveoliniai Gomuriniai LiezuveliniaiNosiniai mˀ m nˀ n Q NSprogstamieji pʰ b tʰ d kʰ ɡ ʔt ʃʰ dzPuciamieji s hAproksimantai j wr Pastabos h tampa c pries i ir j bei ɸ pries u ir w pʰ yra retai sutinkama naujove dz tampa d ʒ pries i ir j Kitu atveju tariama d z Balsiai Vakarine Okinoerabu patarme turi a e i o ir u balsius kurie gali buti ilgieji arba trumpieji Skirtumai tarp vakarines ir rytines Okinoerabu patarmiu Dabartines japonu kalbos gi ir ge moros vakarineje Okinoerabu tarmeje tampa gi Tuo tarpu rytineje Okinoerabu jos virsta dzi ir gi Vakarineje Okinoerabu tarmeje kʰ niekuomet nepalatalizuojama Vakarineje Okinoerabu tarmeje nesutinkami sie priebalsiai k t ar t ʃ Isnasos Duomenys apie kodu okn zymima kalba svetaineje ethnologue com Takahashi Takayo 高橋孝代 2006 Okinoerabu jima no gaikan 沖永良部島の概観 Kyōkaisei no jinruigaku境界性の人類学 japonu pp 65 111 Hirayama Teruo 平山輝男 red 1986 Amami hōgen kiso goi no kenkyu奄美方言基礎語彙の研究 japonu Hirayama Teruo 平山輝男 Ōshima Ichirō 大島一郎 and Nakamoto Masachie 中本正智 1969 Gengo 言語 In Hirayama Teruo 平山輝男 red Satsunan shotō no sōgōteki kenkyu薩南諸島の総合的研究 japonu pp 235 478