Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
OkinavaiGyventojų skaičius 1 318 218Populiacija šalyse Japonija Brazilija JAV KinijaKalba os Riūkiū kalbos japonųReligij
Okinaviečiai
| Okinavai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | 1 318 218 |
| Populiacija šalyse | Japonija, Brazilija, JAV, Kinija |
| Kalba (-os) | Riūkiū kalbos, japonų |
| Religijos | , budizmas |
| Giminingos etninės grupės | japonai |
Riūkiū saliečiai, riūkiūjiečiai, riūkiečiai, okinavai – Rytų Azijos tauta, dažnai laikoma japonų subetnosu, daugiausiai gyvenanti Riūkiū salose, nusidriekusio tarp Taivano ir Kiūšiū. Dabar ši teritorija priklauso Japonijos Okinavos ir Kagošimos prefektūroms.
Tradiciškai jie kalba įvairiomis Riūkiū kalbomis, nors vis populiaresnė tampa japonų kalba. Nuo 1879 m. Meidži vyriausybė siekė įvesti japonų kalbą, ir dabartinė didžioji Riūkiū saliečių dalis šneka japoniškai. Dviejų kalbų mišinys vadinamas (jap. 沖縄大和口 = Okinawa Yamato guchi).
Japoniškai vadinami „Riūkiū tauta“ (jap. 琉球民族 = Ryūkyū minzoku). Savivardis okinavų kalba yra uchinaanchu (ウチナーンチュ, „Okinavos žmonės“) arba shimanchu (島人, „salų žmonės“).
Kalbos ir subetnosai
Riūkiū salynę egzistuoja keletas kalbų. Jos priklauso japonų kalbų šeimai ir skiriasi nuo standartinės japonų kalbos. Riūkiūanistai išskiria bent 6 kalbas. Pagal jas tarp Riūkiū saliečių išskiriami šie subetnosai:
- Amamiai – kalba amamių kalba, gyvena Amamio salose;
- Kunigamiai – kalba kunigamių kalba, gyvena Kunigamyje (Okinavos salos šiaurinė dalis);
- Okinavai (siaurąja prasme) – kalba okinavų kalba, kuri yra didžiausia ir Riūkiū karalystės laikais buvo elito kalba. Ja kalba pietų ir centrinės Okinavos bei aplinkinių salų gyventojai. Viso – 900 000 žmonių;
- Mijakai – kalba mijakų kalba, gyvena Mijako salose;
- Jaejamai – kalba jaejamų kalba, gyvena Jaejamos salose;
- Jonaguniai – kalba jonagunių kalba, gyvena Jonagunio saloje.
Istorija
| Riūkiū istorija |
| Hokudzanas, Čiūdzanas, Nandzanas |
| Riūkiū karalystė |
| (Šio dinastija) |
| Japonijos valstybė |
| (, Okinavos prefektūra) |
| Japonija () |
| Istoriniai regionai: |
| Amamis, Okinava, Mijakas, Jaejama |
Okinavos sala (priklausanti Riūkiū salynui) išsidėsčiusi tolėliau nuo didžiųjų civilizacijų ir kontinento. Tad jau IV a. prasidėjus artimiausios kaimynės – Japonijos – vienijimui, Riūkiū liko politinių procesų nuošalyje. Okinavų protėviai atsikėlė į salą iš Kiūšiū XI–XII a., atsinešdami senąją japonų kalbą, žemdirbystės tradicijas. Jie susimaišė su senaisiais salų gyventojais, suformuodami dabartinius etnosus. Dėl salynų izoliacijos ėmė formuotis atskiros kalbos ir tapatybės, ir taip išsiskyrė subetnosai.
XII–XIII a. Riūkiū salyne ėmė kurtis tvirtovės , vadovaujamos vietos diduomenės . Jie konsolidavo valdžią ir kariavo tarpusavyje. 1372 m. vienos Okinavos karalystės valdytojas Sacudo, pripažino salos pavaldumą Kinijai. Taip ji buvo įtraukta į Kinijos duoklinę sistemą.
XV a. centrinėje Okinavos dalyje dominavusi Šo dinastija suvienijo visą Okinavos salą. 1429 m. karalius įkūrė Riūkiū karalystę galutinai sujungdamas tris valstybes Okinavos saloje – Hokusan (Šiaurinis kalnas), Nandzan (Pietinis kalnas) ir Čiūdzan (Vidurinė kalva). Ilgainiui suvienyts visas Riūkiū salynas, ėmė formuotis bendra Riūkiū saliečių tapatybė.
Maža karalystė aktyviai dalyvavo prekyboje su Kinija ir Japonija. Tačiau XVI a. regione pasklidę vakariečių pirkliai nusmukdė padėtį rinkoje. 1606 m. pietinės Kiūšiū dalies () daimio susilpnėjusią karalystę pavertė savo duoklininke.
XIX a. viduryje Japonija taikiai įvykdė JAV ir kitų Vakarų valstybių reikalavimus atverti uostus ir pradėjo modernėjimo kelią. Meidži restauracija lėmė, kad 1871 m. buvo įsteigta Japonijos prefektūrų sistema. 1872 m. įkurtas , o 1879 m. salos galutinai inkorporuotos į Japonijos imperijos sudėtį kaip Okinavos prefektūra. Šiaurinė dalis Riūkiū salyno buvo priskirta Kagošimos prefektūrai.
Nuo 1945 m. kovo Okinava 27 metams atiteko Jungtinių Amerikos Valstijų karinio jūrų laivyno jurisdikcijai. Ir tik 1972 m. gegužės 15 d. sugrąžinta Japonijai.
Kultūra
Okinavos kultūra dėl salos padėties sudaro unikalų kultūrų mišinį. Įtaką darė Filipinai, Kinija, Japonija. Tačiau kultūra daugiau artima pirmosioms dviem šalims nei Japonijai. Kadangi Japonijos kultūra skyrėsi nuo Okinavos, pastarieji bandė priešintis išlaikyti senuosius papročius. Prie to stipriai prisidėjo Haneji Choshu. Savęs identifikavimas per liaudišką senąją kultūrą stabdė salos modernėjimą. XVII a. saloje buvo vėl atgaivintas raganavimas ir prietarystė. Pagrindinė religija – animizmas, persipynęs su japonų šintoizmu. Moterys šamanės vaidino svarbų religinį ir buitinį vaidmenį. Okinavų kultūroje gausu švenčių: Vyšnių žydėjimo, Muchi (vaikų apsaugos), 16 dienų festivalis (protėvių minėjimo), Harii (jūros dievo), Usudeku, Naha (paradų festivalis) ir keliolika kitų.
Tradicinė muzika ir šokiai
Okinavų šventės palydimi tradicines okinavų muzika bei šokiais. Žinomiausias šokis – eisa. Šokamas festivalių metu 20-30 šokėjų. Būdingi ir tradiciniai šokiai skambant būgnams. Okinavos muzikoje dažnai naudojamas – styginis muzikos instrumentas aptrauktas oda. Kitas paplitęs instrumentas – . Tai jūros kriaukles primenantis ir spragsintį garsą duodantis instrumentas. Nuo Japonijos muzikos skiriasi tonažu. Okinavos muzikai būdinga vakarietiška pentatoninė gama.
Tradiciniai rūbai
Viena pirmųjų Okinavos tekstilių buvo pluoštiniai prasčiokų rūbai. Šilkas ir medvilnė naudoti aukštuomenės. Audinių spalvos labai ryškios ir įvairios. Jos atspindi gamtą: dangaus (mėlyna, žydra), rudens lapų (geltona, rusva), purvo (juoda, ruda, raudona). Dauguma tekstilės yra audžiama pagal iš Kinijos parsivežtą metodą. Tradiciniai rūbai vadinami Yukata.
Kovų menai
Nuo 1392 m. salyne ėmė kurtis kinų bendruomenės. Būtent tada iš jos pradėjo skleisti kovos menus. XV a. viduryje buvo įvestas draudimas nešiotis ginklus visiems, išskyrus karaliaus aplinkos žmonėms ir kitiems kilmingiesiems. Taip liaudis neteko ginklų, dažniausiai naudojamų gintis nuo plėšikus, kurie siautėjo salyne. Tai pastūmėjo valstiečius dar labiau domėtis beginklės kovos metodais, kurie jau buvo praktikuojami. 1609 m. Šimazu Iehisa išleido įsakymą draudžiantį bet kokių ginklų nešiojimą ir laikymą. Įsakymas galiojo visiems be išimčių. Buvo vykdoma vadinamoji „kardų medžioklė", surinkti metaliniai namų apyvokos daiktai, uždaromos kalvės. Visi, kurie neatidavė ginklų savo noru, buvo baudžiami mirties bausme. Pasipriešinti gerai ginkluotiems samurajams buvo nelengva. Okinavoje steigtos slaptos bendrijos, kurios slapta mokėsi beginklės kovos meno. XVIII a. Sakugava iš Akatos buvo išsiųstas į Kiniją tobulinti kovos meno. Grįžęs, Okinavoje atidarė pirmąją karate mokyklą.
Tradicinė virtuvė
Okinavų patiekalai labai subalansuoti. Juose yra pakankamais kiekis visų keturių maisto grupių bei mineralų ir vitaminų. Taisyklingoje mityboje ir įsitikinime, kad maistas tai vaistai, slypi okinavų ilgaamžiškumo paslaptis. Maistas pasižymi šviežumu. Nors virtuvė ir turi panašumų su japonų virtuve, tačiau okinavai tradiciškai ryžių mažai tenaudoja, o juos pakeičia saldžiąja bulve, kolokazija ar lakštiniais. Tad Okinavos patiekalai turi daugiau panašumų su Kinijos ar Taivano, nei Japonijos. Iš Kinijos XIV a. yra atėjęs kiaulienos naudojimas patiekaluose. Beveik nėra kiaulės kūno dalies, kurios okinavai nenaudotų. Pvz.: mimiga – pjaustyta kiaulės ausis, naudojama mišrainėse; tebiči – ilgai virta kiaulės koja. Mėsos patiekalai dažnai verdami rudame cukraus ir sojos padaže. Okinavai taip pat naudoja įvairias salotas ir vaistažoles, pvz., goja – kartusis žaliasis melionas. Žuvies populiarumas prilygsta kiaulienai, bet vištiena mažiau populiari. Ypatingai vertinamas žuvies ir daržovių šviežumas. Iš egzotinių patiekalų paminėtini – , sriuba, Nakami sriuba, pagaminta iš kiaulės vidurių ir ožkos skrandžio.
Architektūra
Okinavoje gausu pilių ir tvirtovių, vadinamų gusuku. Gyvenamieji namai buvo statomi iš medienos ir statomi taip, kad oras laisvai cirkuliuotų. Kadangi Okinavos klimatas drėgnas, tad cirkuliacija padeda išvengti drėgmės namo viduje. Modernūs gyvenamieji pastatai – betoniniai, grotuotais langais, kad apsaugotų stiklus nuo taifūnų nešiojamų nuolaužų. Okinavai būdingas urbanistinis vaizdas – čerpiniai pastatų stogai. Čerpės ne tik paprastai uždedamos viena ant kitos, bet kiekviena atskirai įbetonuojama, apsaugai nuo stiprių taifūnų. Ant tokio tipo stogų dažnai statomas totemas apsaugai nuo nelaimių. Tai liūto, drakono ar žuvies skulptūra, vadinama šisa. Stogų forma įtakota Kinijos architektūros.
Išnašos
- http://www.nationmaster.com/encyclopedia/Okinawa#Language_.26_Culture Archyvuota kopija 2010-02-13 iš Wayback Machine projekto. Riūkiū kalbos
- Obermiller, David John (2006). The United States Military Occupation of Okinawa: Politicizing and Contesting Okinawan Identity, 1945–1955. ISBN 978-0-542-79592-3.
- http://rca.open.ed.jp/web_e/history/index.html
- http://www.nationmaster.com/encyclopedia/Okinawa Archyvuota kopija 2010-02-13 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.okinawa.com Archyvuota kopija 2020-07-05 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.virtualokinawa.com/about_okinawa/articles/culture.html Archyvuota kopija 2009-03-13 iš Wayback Machine projekto. Okinavos kultūra
- http://www.virtualokinawa.com/about_okinawa/articles/culture.html Archyvuota kopija 2009-03-13 iš Wayback Machine projekto. Okinavos tekstilė
- http://www.fightclub.lt/content/view/915/49/ Archyvuota kopija 2009-08-24 iš Wayback Machine projekto. Karate-do istorija
- http://www.japanupdate.com/?id=6715 Archyvuota kopija 2010-02-06 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Okinaviečiai, Kas yra Okinaviečiai? Ką reiškia Okinaviečiai?
OkinavaiGyventoju skaicius 1 318 218Populiacija salyse Japonija Brazilija JAV KinijaKalba os Riukiu kalbos japonuReligijos budizmasGiminingos etnines grupes japonai Riukiu salieciai riukiujieciai riukieciai okinavai Rytu Azijos tauta daznai laikoma japonu subetnosu daugiausiai gyvenanti Riukiu salose nusidriekusio tarp Taivano ir Kiusiu Dabar si teritorija priklauso Japonijos Okinavos ir Kagosimos prefekturoms Tradiciskai jie kalba įvairiomis Riukiu kalbomis nors vis populiaresne tampa japonu kalba Nuo 1879 m Meidzi vyriausybe sieke įvesti japonu kalba ir dabartine didzioji Riukiu salieciu dalis sneka japoniskai Dvieju kalbu misinys vadinamas jap 沖縄大和口 Okinawa Yamato guchi Japoniskai vadinami Riukiu tauta jap 琉球民族 Ryukyu minzoku Savivardis okinavu kalba yra uchinaanchu ウチナーンチュ Okinavos zmones arba shimanchu 島人 salu zmones Kalbos ir subetnosaiPagrindinis straipsnis Riukiu kalbos Riukiu salyne egzistuoja keletas kalbu Jos priklauso japonu kalbu seimai ir skiriasi nuo standartines japonu kalbos Riukiuanistai isskiria bent 6 kalbas Pagal jas tarp Riukiu salieciu isskiriami sie subetnosai Amamiai kalba amamiu kalba gyvena Amamio salose Kunigamiai kalba kunigamiu kalba gyvena Kunigamyje Okinavos salos siaurine dalis Okinavai siauraja prasme kalba okinavu kalba kuri yra didziausia ir Riukiu karalystes laikais buvo elito kalba Ja kalba pietu ir centrines Okinavos bei aplinkiniu salu gyventojai Viso 900 000 zmoniu Mijakai kalba mijaku kalba gyvena Mijako salose Jaejamai kalba jaejamu kalba gyvena Jaejamos salose Jonaguniai kalba jonaguniu kalba gyvena Jonagunio saloje IstorijaRiukiu istorijaHokudzanas Ciudzanas NandzanasRiukiu karalyste Sio dinastija Japonijos valstybe Okinavos prefektura Japonija Istoriniai regionai Amamis Okinava Mijakas JaejamaPagrindinis straipsnis Riukiu istorija Okinavos sala priklausanti Riukiu salynui issidesciusi toleliau nuo didziuju civilizaciju ir kontinento Tad jau IV a prasidejus artimiausios kaimynes Japonijos vienijimui Riukiu liko politiniu procesu nuosalyje Okinavu proteviai atsikele į sala is Kiusiu XI XII a atsinesdami senaja japonu kalba zemdirbystes tradicijas Jie susimaise su senaisiais salu gyventojais suformuodami dabartinius etnosus Del salynu izoliacijos eme formuotis atskiros kalbos ir tapatybes ir taip issiskyre subetnosai XII XIII a Riukiu salyne eme kurtis tvirtoves vadovaujamos vietos diduomenes Jie konsolidavo valdzia ir kariavo tarpusavyje 1372 m vienos Okinavos karalystes valdytojas Sacudo pripazino salos pavalduma Kinijai Taip ji buvo įtraukta į Kinijos duokline sistema XV a centrineje Okinavos dalyje dominavusi So dinastija suvienijo visa Okinavos sala 1429 m karalius įkure Riukiu karalyste galutinai sujungdamas tris valstybes Okinavos saloje Hokusan Siaurinis kalnas Nandzan Pietinis kalnas ir Ciudzan Vidurine kalva Ilgainiui suvienyts visas Riukiu salynas eme formuotis bendra Riukiu salieciu tapatybe Maza karalyste aktyviai dalyvavo prekyboje su Kinija ir Japonija Taciau XVI a regione pasklide vakarieciu pirkliai nusmukde padetį rinkoje 1606 m pietines Kiusiu dalies daimio susilpnejusia karalyste paverte savo duoklininke XIX a viduryje Japonija taikiai įvykde JAV ir kitu Vakaru valstybiu reikalavimus atverti uostus ir pradejo modernejimo kelia Meidzi restauracija leme kad 1871 m buvo įsteigta Japonijos prefekturu sistema 1872 m įkurtas o 1879 m salos galutinai inkorporuotos į Japonijos imperijos sudetį kaip Okinavos prefektura Siaurine dalis Riukiu salyno buvo priskirta Kagosimos prefekturai Nuo 1945 m kovo Okinava 27 metams atiteko Jungtiniu Amerikos Valstiju karinio juru laivyno jurisdikcijai Ir tik 1972 m geguzes 15 d sugrazinta Japonijai KulturaPagrindinis straipsnis Okinavos kultura del salos padeties sudaro unikalu kulturu misinį Įtaka dare Filipinai Kinija Japonija Taciau kultura daugiau artima pirmosioms dviem salims nei Japonijai Kadangi Japonijos kultura skyresi nuo Okinavos pastarieji bande priesintis islaikyti senuosius paprocius Prie to stipriai prisidejo Haneji Choshu Saves identifikavimas per liaudiska senaja kultura stabde salos modernejima XVII a saloje buvo vel atgaivintas raganavimas ir prietaryste Pagrindine religija animizmas persipynes su japonu sintoizmu Moterys samanes vaidino svarbu religinį ir buitinį vaidmenį Okinavu kulturoje gausu svenciu Vysniu zydejimo Muchi vaiku apsaugos 16 dienu festivalis proteviu minejimo Harii juros dievo Usudeku Naha paradu festivalis ir keliolika kitu Tradicine muzika ir sokiai Okinavu sventes palydimi tradicines okinavu muzika bei sokiais Zinomiausias sokis eisa Sokamas festivaliu metu 20 30 sokeju Budingi ir tradiciniai sokiai skambant bugnams Okinavos muzikoje daznai naudojamas styginis muzikos instrumentas aptrauktas oda Kitas paplites instrumentas Tai juros kriaukles primenantis ir spragsintį garsa duodantis instrumentas Nuo Japonijos muzikos skiriasi tonazu Okinavos muzikai budinga vakarietiska pentatonine gama Tradiciniai rubai Viena pirmuju Okinavos tekstiliu buvo pluostiniai prascioku rubai Silkas ir medvilne naudoti aukstuomenes Audiniu spalvos labai ryskios ir įvairios Jos atspindi gamta dangaus melyna zydra rudens lapu geltona rusva purvo juoda ruda raudona Dauguma tekstiles yra audziama pagal is Kinijos parsivezta metoda Tradiciniai rubai vadinami Yukata Kovu menai Nuo 1392 m salyne eme kurtis kinu bendruomenes Butent tada is jos pradejo skleisti kovos menus XV a viduryje buvo įvestas draudimas nesiotis ginklus visiems isskyrus karaliaus aplinkos zmonems ir kitiems kilmingiesiems Taip liaudis neteko ginklu dazniausiai naudojamu gintis nuo plesikus kurie siautejo salyne Tai pastumejo valstiecius dar labiau dometis beginkles kovos metodais kurie jau buvo praktikuojami 1609 m Simazu Iehisa isleido įsakyma draudziantį bet kokiu ginklu nesiojima ir laikyma Įsakymas galiojo visiems be isimciu Buvo vykdoma vadinamoji kardu medziokle surinkti metaliniai namu apyvokos daiktai uzdaromos kalves Visi kurie neatidave ginklu savo noru buvo baudziami mirties bausme Pasipriesinti gerai ginkluotiems samurajams buvo nelengva Okinavoje steigtos slaptos bendrijos kurios slapta mokesi beginkles kovos meno XVIII a Sakugava is Akatos buvo issiustas į Kinija tobulinti kovos meno Grįzes Okinavoje atidare pirmaja karate mokykla Tradicine virtuve Pagrindinis straipsnis Riukiu virtuve Okinavu patiekalai labai subalansuoti Juose yra pakankamais kiekis visu keturiu maisto grupiu bei mineralu ir vitaminu Taisyklingoje mityboje ir įsitikinime kad maistas tai vaistai slypi okinavu ilgaamziskumo paslaptis Maistas pasizymi sviezumu Nors virtuve ir turi panasumu su japonu virtuve taciau okinavai tradiciskai ryziu mazai tenaudoja o juos pakeicia saldziaja bulve kolokazija ar lakstiniais Tad Okinavos patiekalai turi daugiau panasumu su Kinijos ar Taivano nei Japonijos Is Kinijos XIV a yra atejes kiaulienos naudojimas patiekaluose Beveik nera kiaules kuno dalies kurios okinavai nenaudotu Pvz mimiga pjaustyta kiaules ausis naudojama misrainese tebici ilgai virta kiaules koja Mesos patiekalai daznai verdami rudame cukraus ir sojos padaze Okinavai taip pat naudoja įvairias salotas ir vaistazoles pvz goja kartusis zaliasis melionas Zuvies populiarumas prilygsta kiaulienai bet vistiena maziau populiari Ypatingai vertinamas zuvies ir darzoviu sviezumas Is egzotiniu patiekalu paminetini sriuba Nakami sriuba pagaminta is kiaules viduriu ir ozkos skrandzio Architektura Okinavoje gausu piliu ir tvirtoviu vadinamu gusuku Gyvenamieji namai buvo statomi is medienos ir statomi taip kad oras laisvai cirkuliuotu Kadangi Okinavos klimatas dregnas tad cirkuliacija padeda isvengti dregmes namo viduje Modernus gyvenamieji pastatai betoniniai grotuotais langais kad apsaugotu stiklus nuo taifunu nesiojamu nuolauzu Okinavai budingas urbanistinis vaizdas cerpiniai pastatu stogai Cerpes ne tik paprastai uzdedamos viena ant kitos bet kiekviena atskirai įbetonuojama apsaugai nuo stipriu taifunu Ant tokio tipo stogu daznai statomas totemas apsaugai nuo nelaimiu Tai liuto drakono ar zuvies skulptura vadinama sisa Stogu forma įtakota Kinijos architekturos Isnasoshttp www nationmaster com encyclopedia Okinawa Language 26 Culture Archyvuota kopija 2010 02 13 is Wayback Machine projekto Riukiu kalbos Obermiller David John 2006 The United States Military Occupation of Okinawa Politicizing and Contesting Okinawan Identity 1945 1955 ISBN 978 0 542 79592 3 http rca open ed jp web e history index html http www nationmaster com encyclopedia Okinawa Archyvuota kopija 2010 02 13 is Wayback Machine projekto http www okinawa com Archyvuota kopija 2020 07 05 is Wayback Machine projekto http www virtualokinawa com about okinawa articles culture html Archyvuota kopija 2009 03 13 is Wayback Machine projekto Okinavos kultura http www virtualokinawa com about okinawa articles culture html Archyvuota kopija 2009 03 13 is Wayback Machine projekto Okinavos tekstile http www fightclub lt content view 915 49 Archyvuota kopija 2009 08 24 is Wayback Machine projekto Karate do istorija http www japanupdate com id 6715 Archyvuota kopija 2010 02 06 is Wayback Machine projekto