Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Obligacijų rinka
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Obligacija – skolos vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę (išmokama išperkant obligaciją), metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba turtines teises (obligacijos išleidžiamos nematerialia forma, o nuosavybės teisė į jas įrodoma įrašais asmeninėse vertybinių popierių ).
Obligacijas gali leisti vyriausybės, bendrovės ar savivaldybės. Obligacijų išleidimas yra būdas pasiskolinti lėšų, todėl obligacijos dar vadinamos skolos vertybiniais popieriais. Lietuvoje obligacijų yra išleidusi Vyriausybė, įvairios bendrovės ir bankai. Savivaldybės obligacijų nėra išleidusios. Obligacijos yra viena saugiausių investavimo formų, tačiau teikiančių nedidelę grąžą.
Svarbiausi obligacijų apibūdinimai:
- trukmė (obligacijų išpirkimo data)
- palūkanų dydis
- platintojo patikimumas
Visos šios ypatybės svarbios vertinant investicijų į obligacijas riziką ir patrauklumą. Įmonės obligacijų pirkėjas tampa jos kreditoriumi, o ne bendrasavininkiu, kokiu galėtų tapti nusipirkęs bendrovės akcijų. Tačiau tokio kreditoriaus teisės neapsaugotos jokiu kitu būdu (draudimu, turto įkeitimu ar pan.), o tik obligacijas išleidžiančio asmens, vadinamo emitentu, pažadu grąžinti lėšas – išpirkti obligacijas.
Obligacijų bruožai
Pagrindinės obligacijų ypatybės yra:
- Nominali obligacijos vertė – iš anksto nustatyta suma, kurią investuotojas skolina bendrovei, pirkdamas vieną obligaciją.
- Obligacijų išpirkimo data – data, kurią bendrovė turi grąžinti investuotojui jo paskolintą pinigų sumą
- Palūkanų norma – tai bendrovės mokamos palūkanos už pasiskolintas lėšas. Dažniausiai bendrovės palūkanos išreikiamos procentais - skaičiuojant nuo nominalios obligacijos vertės .
Obligacijos rūšys
Vyriausybės obligacija
Vyriausybės obligacija – valstybės skolos vertybiniai popieriai, valstybės prisiimtas įsipareigojimas iš anksto sutartu terminu išpirkti obligaciją bei sumokėti nustatytas palūkanas. Laikoma, kad valstybės išleidžiamos obligacijos yra saugesnės ar net visiškai saugios, nes valstybė visada vykdo savo įsipareigojimus – t. y. laiku išperka obligacijas ir sumoka palūkanas. Tik išimtiniais atvejais dėl perversmų ar kataklizmų valstybės obligacijų išpirkimas gali būti atidėtas. Kaip tik dėl to, kad valstybės obligacijos laikomos saugiomis, už jas paprastai mokamos mažesnės palūkanos nei už įmonių obligacijas. Dėl šios priežasties valstybinės obligacijos dažnai būna ne tokios pelningos. Kita vertus, valstybinių obligacijų pelningumas priklauso nuo obligacijų rizikos (vyriausybės, valiutos, infliacijos). Vyriausybės dažniausiai išleidžia ilgalaikes obligacijų emisijas nuo 1 iki 30 metų, rečiau skolinasi lėšas iki vienerių metų terminui. Beveik visų pasaulio valstybių vyriausybės leidžia obligacijas siekdamos pritraukti kapitalą.
Savivaldybės obligacija
Savivaldybės obligacijos – Savivaldybių obligacijas JAV Municipalinių vertybinių popierių cirkuliacijos teisinio reglamentavimo taryba apibrėžia kaip obligacijų leidėjo įsipareigojimą išmokėti pagrindinę sumą nustatytu laiku kartu su nustatyta palūkanų norma.
Pagrindiniai skirtumai, skiriantys savivaldybių obligacijas nuo kitų ūkio subjektų obligacijų yra šie:
- aukštesnis nei bankų ar korporacijų obligacijų patikimumas;
- žemesnės nei bankų ar korporacijų obligacijų palūkanų normos;
- palūkanų pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu.
Bendrovių obligacijos
Bendrovių obligacijos – tai įmonių išleisti skolos vertybiniai popieriai, už kurių išpirkimą įmonės atsako visu savo turtu. Šie vertybiniai popieriai išleidžiami iki 30 metų laikotarpiu. Palūkanos už bendrovių obligacijas paprastai yra didesnės nei už Vyriausybės vertybinius popierius. Privačių kompanijų obligacijos laikomos rizikingesnėmis už valstybines obligacijas, tačiau rizika priklauso nuo konkrečios kompanijos. Privačių kompanijų obligacijų reitingai ir kaina daug labiau svyruoja nei valstybinių obligacijų, kadangi kompanijų finansinė padėtis nėra tokia stabili kaip vyriausybių.
Esminiai bendrovių obligacijų bruožai:
- Obligacija yra finansinis instrumentas skolos kapitalui formuoti, ir reiškia ją išleidusios bendrovės įsipareigojimą tam tikrą dieną, išpirkimo metu sumokėti obligacijos savininkui jos nominalios vertės dydžio pinigų sumą ir periodiškai, arba obligacijos išpirkimo metu, mokėti nustatytas palūkanas.
- Obligacijos savininkai yra laikomi ją išleidusios bendrovės kreditoriais, jų reikalavimo teisės yra garantuojamos bendrovės turtu lygiomis teisėmis su kitais bendrovės kreditoriais, o kai kuriais atvejais, užtikrinant šias teises bendrovės turto įkeitimu.
- Obligacijos gali būti laikomos alternatyva bankų paskoloms ir akcinė bendrovė išleisdama obligacijas gali skolintis labiausiai jos verslo poreikius atitinkančiomis sąlygomis - pasirinkti tinkamiausius terminus, palūkanų mokėjimo schemas, valiutą ir t. t.
Obligacijų porūšiai
Obligacijos pagal apdraudimą skirstomos:
- Apdraustos obligacijos – tai obligacijos, už kurias kompanija laiduoja savo turtu. Dažniausiai susiduriama su atvejais kai įmonė obligacijų saugumą garantuoja savo nekilnojamu turtu. Tokios obligacijos dar vadinamos hipotekomis. Šios obligacijos yra laikomos saugiomis, kadangi netgi kompanijos bankroto atveju obligacijų savininkas įgyja teisę parduoti nekilnojamąjį turtą.
- Neapdraustosios obligacijos – tai yra tipinės daugelio kompanijų leidžiamos obligacijos už kurias mokamos nustatytos palūkanos, o pasibaigus terminui, jos išperkamos.
Obligacijos pagal pajamų būdą skirstomos:
- Fiksuotų palūkanų obligacijos – tai obligacijos su nekintama palūkanų norma. Kiekvieno palūkanų mokėjimo periodo pabaigoje obligacijos savininkui yra išmokamos obligacijos prospekte nurodyta palūkanų norma.
- Kintančių palūkanų obligacijos – tai obligacijos, kurių palūkanų norma nuolat kinta priklausomai nuo pasirinkto atskaitos standarto. Dažniausiai kintančiu standartu įvardinamos centrinių bankų nustatytos palūkanų normos, tarpbankinės palūkanų normos arba valstybinių obligacijų pelningumas. Prie šio kintančio standarto pridedamas kompanijos obligacijų rizikos priedas. Taigi obligacijos savininkui yra išmokomos sudėtinės palūkanos sudarytos iš fiksuoto rizikos priedo ir kintančios atskaitos standarto palūkanų normos.
- Pajamų obligacijos. Šių obligacijų palūkanų norma priklauso nuo emitento gaunamo pelno. Dažnai tokias obligacijas platina bankrutuojančios kompanijos, kadangi emitento bankroto atveju obligacijų savininkui nesumokėtos palūkanos nereiškią emitento įsipareigojimų nevykdymo.
- Nulinio kupono obligacijos – šios obligacijos neturi palūkanų normos. Pirminio platinimo metu jos parduodamos su nuolaida, o vėliau išperkamos jų tikrąja verte (pvz., 1000 Lt. obligacija, parduodama už 700 Lt., o po trejų metų išperkama už 1000 Lt.). Šios obligacijos neišmoka palūkanų normų kiekvienais metais, o visa suma išmokama pasibaigus terminui.
Obligacijos pagal terminą skirstomos:
- Obligacijos iki pareikalavimo – emitentas gali šio tipo obligacijas išpirkti nepasibaigus nustatytam obligacijų supirkimo terminui. Paprastai tokiu atveju kompanija obligacijos savininkui išmoka priemoką.
- Neterminuotos obligacijos – obligacijos, kurių išpirkimo data nėra nustatyta.
- Terminuotos obligacijos – šios obligacijos turi konkrečiai nustatytą visos obligacijų emisijos išpirkimo datą.
- Serijinės obligacijos. Skirtingai nei terminuotos obligacijos, serijinės obligacijos išperkamos keliais etapais.
Kiti galimi obligacijų bruožai:
- Konvertuojamosios obligacijos – šios obligacijos, jų savininkui suteikia teisę konvertuoti turimas obligacijas į emitento akcijas pagal iš anksto nustatytą konvertavimo koeficientą. Tokia obligacijos savybė gali būti suteikiama beveik visoms obligacijoms, norint jas padaryti patrauklesnes.
- Euroobligacijos – tai ne nacionaline valiuta išleistos obligacijos (pvz., Lietuvoje veikiančios kompanijos Lietuvoje platinamos obligacijos, kurių atsiskaitymo valiuta yra JAV doleris).
- Antrarūšės obligacijos – menkos kokybės, bet dideles palūkanas teikiančios obligacijos, kurias išleidžia silpnos įmonės. Menkas obligacijos įvertinimas reiškia didelę tikimybę, kad obligacija ištikus bankrotui nebus išpirkta.
- Hipotekos obligacija yra užtikrinta nekilnojamuoju turtu, kurį valdo ją išleidusi įmonė. Įkeičiant turtą, užstatas registruojamas specialiuose registruose, kuriuos tvarko valstybinės ar privačios įmonės. Kreditoriui suteikiama teisė susigrąžinti skolą, užregistruotą sumos ribose. Jei skolininkas nemokus, kreditoriai gauna įplaukų iš realizuoto turto pagal užstato registravimo eiliškumą. Taigi, tokiu atveju užstatytas turtas patenka į kito savininko rankas. Jei skolininkas mokus, užstatytas turtas lieka jam.
Obligacijos vertė
Obligacijos vertė rinkoje priklauso nuo tuo metu rinkos pageidaujamos palūkanų normos. Palūkanų normai augant, obligacijos vertė krenta, palūkanų normai mažėjant – obligacijų vertė kyla.
Nominali vertė – kaina, užrašyta ant obligacijos.
Tikroji vertė – kaina, kuri turėtų patikimai atspindėti rinkos kainą.
Rinkos vertė – kaina, kurią moka investuotojas.
Rinkos vertė apskaičiuojama pagal formulę:
, kur:
I – mokėjimas pagal kuponą (kiek pinigų bus išmokėta už periodą (pvz – ketvirtį))
MV – nominali vertė
n – mokėjimo periodų skaičius
– Present Value Interest Factor of Annuity – periodinio mokėjimo perskaičiavimas į dabartinę vertę koeficientas
– Present Value Interest Factor – Esamosios vertės perskaičiavimo koeficientas
Skaičiavimo pavyzdys:
Išleista 1000 lt nominalo 3 metų trukmės obligacija. Metinė palūkanų norma – 24 %. Mokėjimai vykdomi kas ketvirtį. Pageidautina palūkanų norma rinkoje – 24 %.
– vienos ketvirtinės išmokos dydis
MV = 1000 lt – nominali vertė
diskonto norma (iš panašių investicijų rinkose tinkimasi pelno norma)
n = 12 mokėjimo periodų skaičius
– Present Value Interest Factor of Annuity – Dabartinė (rinkos) periodinių mokėjimų vertė
– Present Value Interest Factor – Dabartinė (rinkos) vienkartinės sumos mokėjimo vertė
Kadangi obligacija duoda tokią pačia pelno normą, kaip ir kitos investicijos šioje rinkoje, kaina nepakitus.
Nuorodos
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Obligacijų rinka, Kas yra Obligacijų rinka? Ką reiškia Obligacijų rinka?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Obligacija skolos vertybinis popierius patvirtinantis jo turetojo teise gauti is obligacija isleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalia obligacijos verte ismokama isperkant obligacija metines palukanas ar kitokį ekvivalenta arba turtines teises obligacijos isleidziamos nematerialia forma o nuosavybes teise į jas įrodoma įrasais asmeninese vertybiniu popieriu Nonvaleur obligacija Obligacijas gali leisti vyriausybes bendroves ar savivaldybes Obligaciju isleidimas yra budas pasiskolinti lesu todel obligacijos dar vadinamos skolos vertybiniais popieriais Lietuvoje obligaciju yra isleidusi Vyriausybe įvairios bendroves ir bankai Savivaldybes obligaciju nera isleidusios Obligacijos yra viena saugiausiu investavimo formu taciau teikianciu nedidele graza Svarbiausi obligaciju apibudinimai trukme obligaciju ispirkimo data palukanu dydis platintojo patikimumas Visos sios ypatybes svarbios vertinant investiciju į obligacijas rizika ir patraukluma Įmones obligaciju pirkejas tampa jos kreditoriumi o ne bendrasavininkiu kokiu galetu tapti nusipirkes bendroves akciju Taciau tokio kreditoriaus teises neapsaugotos jokiu kitu budu draudimu turto įkeitimu ar pan o tik obligacijas isleidziancio asmens vadinamo emitentu pazadu grazinti lesas ispirkti obligacijas Obligaciju bruozaiPagrindines obligaciju ypatybes yra Nominali obligacijos verte is anksto nustatyta suma kuria investuotojas skolina bendrovei pirkdamas viena obligacija Obligaciju ispirkimo data data kuria bendrove turi grazinti investuotojui jo paskolinta pinigu suma Palukanu norma tai bendroves mokamos palukanos uz pasiskolintas lesas Dazniausiai bendroves palukanos isreikiamos procentais skaiciuojant nuo nominalios obligacijos vertes Obligacijos rusysVyriausybes obligacija Vyriausybes obligacija valstybes skolos vertybiniai popieriai valstybes prisiimtas įsipareigojimas is anksto sutartu terminu ispirkti obligacija bei sumoketi nustatytas palukanas Laikoma kad valstybes isleidziamos obligacijos yra saugesnes ar net visiskai saugios nes valstybe visada vykdo savo įsipareigojimus t y laiku isperka obligacijas ir sumoka palukanas Tik isimtiniais atvejais del perversmu ar kataklizmu valstybes obligaciju ispirkimas gali buti atidetas Kaip tik del to kad valstybes obligacijos laikomos saugiomis uz jas paprastai mokamos mazesnes palukanos nei uz įmoniu obligacijas Del sios priezasties valstybines obligacijos daznai buna ne tokios pelningos Kita vertus valstybiniu obligaciju pelningumas priklauso nuo obligaciju rizikos vyriausybes valiutos infliacijos Vyriausybes dazniausiai isleidzia ilgalaikes obligaciju emisijas nuo 1 iki 30 metu reciau skolinasi lesas iki vieneriu metu terminui Beveik visu pasaulio valstybiu vyriausybes leidzia obligacijas siekdamos pritraukti kapitala Savivaldybes obligacija Savivaldybes obligacijos Savivaldybiu obligacijas JAV Municipaliniu vertybiniu popieriu cirkuliacijos teisinio reglamentavimo taryba apibrezia kaip obligaciju leidejo įsipareigojima ismoketi pagrindine suma nustatytu laiku kartu su nustatyta palukanu norma Pagrindiniai skirtumai skiriantys savivaldybiu obligacijas nuo kitu ukio subjektu obligaciju yra sie aukstesnis nei banku ar korporaciju obligaciju patikimumas zemesnes nei banku ar korporaciju obligaciju palukanu normos palukanu pajamos neapmokestinamos pajamu mokesciu Bendroviu obligacijos Bendroviu obligacijos tai įmoniu isleisti skolos vertybiniai popieriai uz kuriu ispirkima įmones atsako visu savo turtu Sie vertybiniai popieriai isleidziami iki 30 metu laikotarpiu Palukanos uz bendroviu obligacijas paprastai yra didesnes nei uz Vyriausybes vertybinius popierius Privaciu kompaniju obligacijos laikomos rizikingesnemis uz valstybines obligacijas taciau rizika priklauso nuo konkrecios kompanijos Privaciu kompaniju obligaciju reitingai ir kaina daug labiau svyruoja nei valstybiniu obligaciju kadangi kompaniju finansine padetis nera tokia stabili kaip vyriausybiu Esminiai bendroviu obligaciju bruozai Obligacija yra finansinis instrumentas skolos kapitalui formuoti ir reiskia ja isleidusios bendroves įsipareigojima tam tikra diena ispirkimo metu sumoketi obligacijos savininkui jos nominalios vertes dydzio pinigu suma ir periodiskai arba obligacijos ispirkimo metu moketi nustatytas palukanas Obligacijos savininkai yra laikomi ja isleidusios bendroves kreditoriais ju reikalavimo teises yra garantuojamos bendroves turtu lygiomis teisemis su kitais bendroves kreditoriais o kai kuriais atvejais uztikrinant sias teises bendroves turto įkeitimu Obligacijos gali buti laikomos alternatyva banku paskoloms ir akcine bendrove isleisdama obligacijas gali skolintis labiausiai jos verslo poreikius atitinkanciomis salygomis pasirinkti tinkamiausius terminus palukanu mokejimo schemas valiuta ir t t Obligaciju porusiaiObligacijos pagal apdraudima skirstomos Apdraustos obligacijos tai obligacijos uz kurias kompanija laiduoja savo turtu Dazniausiai susiduriama su atvejais kai įmone obligaciju sauguma garantuoja savo nekilnojamu turtu Tokios obligacijos dar vadinamos hipotekomis Sios obligacijos yra laikomos saugiomis kadangi netgi kompanijos bankroto atveju obligaciju savininkas įgyja teise parduoti nekilnojamajį turta Neapdraustosios obligacijos tai yra tipines daugelio kompaniju leidziamos obligacijos uz kurias mokamos nustatytos palukanos o pasibaigus terminui jos isperkamos Obligacijos pagal pajamu buda skirstomos Fiksuotu palukanu obligacijos tai obligacijos su nekintama palukanu norma Kiekvieno palukanu mokejimo periodo pabaigoje obligacijos savininkui yra ismokamos obligacijos prospekte nurodyta palukanu norma Kintanciu palukanu obligacijos tai obligacijos kuriu palukanu norma nuolat kinta priklausomai nuo pasirinkto atskaitos standarto Dazniausiai kintanciu standartu įvardinamos centriniu banku nustatytos palukanu normos tarpbankines palukanu normos arba valstybiniu obligaciju pelningumas Prie sio kintancio standarto pridedamas kompanijos obligaciju rizikos priedas Taigi obligacijos savininkui yra ismokomos sudetines palukanos sudarytos is fiksuoto rizikos priedo ir kintancios atskaitos standarto palukanu normos Pajamu obligacijos Siu obligaciju palukanu norma priklauso nuo emitento gaunamo pelno Daznai tokias obligacijas platina bankrutuojancios kompanijos kadangi emitento bankroto atveju obligaciju savininkui nesumoketos palukanos nereiskia emitento įsipareigojimu nevykdymo Nulinio kupono obligacijos sios obligacijos neturi palukanu normos Pirminio platinimo metu jos parduodamos su nuolaida o veliau isperkamos ju tikraja verte pvz 1000 Lt obligacija parduodama uz 700 Lt o po treju metu isperkama uz 1000 Lt Sios obligacijos neismoka palukanu normu kiekvienais metais o visa suma ismokama pasibaigus terminui Obligacijos pagal termina skirstomos Obligacijos iki pareikalavimo emitentas gali sio tipo obligacijas ispirkti nepasibaigus nustatytam obligaciju supirkimo terminui Paprastai tokiu atveju kompanija obligacijos savininkui ismoka priemoka Neterminuotos obligacijos obligacijos kuriu ispirkimo data nera nustatyta Terminuotos obligacijos sios obligacijos turi konkreciai nustatyta visos obligaciju emisijos ispirkimo data Serijines obligacijos Skirtingai nei terminuotos obligacijos serijines obligacijos isperkamos keliais etapais Kiti galimi obligaciju bruozai Konvertuojamosios obligacijos sios obligacijos ju savininkui suteikia teise konvertuoti turimas obligacijas į emitento akcijas pagal is anksto nustatyta konvertavimo koeficienta Tokia obligacijos savybe gali buti suteikiama beveik visoms obligacijoms norint jas padaryti patrauklesnes Euroobligacijos tai ne nacionaline valiuta isleistos obligacijos pvz Lietuvoje veikiancios kompanijos Lietuvoje platinamos obligacijos kuriu atsiskaitymo valiuta yra JAV doleris Antraruses obligacijos menkos kokybes bet dideles palukanas teikiancios obligacijos kurias isleidzia silpnos įmones Menkas obligacijos įvertinimas reiskia didele tikimybe kad obligacija istikus bankrotui nebus ispirkta Hipotekos obligacija yra uztikrinta nekilnojamuoju turtu kurį valdo ja isleidusi įmone Įkeiciant turta uzstatas registruojamas specialiuose registruose kuriuos tvarko valstybines ar privacios įmones Kreditoriui suteikiama teise susigrazinti skola uzregistruota sumos ribose Jei skolininkas nemokus kreditoriai gauna įplauku is realizuoto turto pagal uzstato registravimo eiliskuma Taigi tokiu atveju uzstatytas turtas patenka į kito savininko rankas Jei skolininkas mokus uzstatytas turtas lieka jam Obligacijos verteObligacijos verte rinkoje priklauso nuo tuo metu rinkos pageidaujamos palukanu normos Palukanu normai augant obligacijos verte krenta palukanu normai mazejant obligaciju verte kyla Nominali verte kaina uzrasyta ant obligacijos Tikroji verte kaina kuri turetu patikimai atspindeti rinkos kaina Rinkos verte kaina kuria moka investuotojas Rinkos verte apskaiciuojama pagal formule V I PVIFAkd n MV PVIFkd n displaystyle V I PVIFA k d n MV PVIF k d n kur I mokejimas pagal kupona kiek pinigu bus ismoketa uz perioda pvz ketvirtį MV nominali verte kd displaystyle k d diskonto norma n mokejimo periodu skaicius PVIFAkd n displaystyle PVIFA k d n Present Value Interest Factor of Annuity periodinio mokejimo perskaiciavimas į dabartine verte koeficientas PVIFkd n displaystyle PVIF k d n Present Value Interest Factor Esamosios vertes perskaiciavimo koeficientas Skaiciavimo pavyzdys Isleista 1000 lt nominalo 3 metu trukmes obligacija Metine palukanu norma 24 Mokejimai vykdomi kas ketvirtį Pageidautina palukanu norma rinkoje 24 I 1000 0 244 displaystyle I frac 1000 0 24 4 vienos ketvirtines ismokos dydis MV 1000 lt nominali verte kd 24 displaystyle k d 24 diskonto norma is panasiu investiciju rinkose tinkimasi pelno norma n 12 mokejimo periodu skaicius PVIFA24 12 displaystyle PVIFA 24 12 Present Value Interest Factor of Annuity Dabartine rinkos periodiniu mokejimu verte PVIF24 12 displaystyle PVIF 24 12 Present Value Interest Factor Dabartine rinkos vienkartines sumos mokejimo verte V 1000 0 244 PVIFA24 4 3 4 1000 PVIF24 4 3 4 1000lt displaystyle V frac 1000 0 24 4 PVIFA 24 4 3 4 1000 PVIF 24 4 3 4 1000lt Kadangi obligacija duoda tokia pacia pelno norma kaip ir kitos investicijos sioje rinkoje kaina nepakitus NuorodosVikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Obligacija Vikizodynas